Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. K., R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., R. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, antstolė B. T., akcinė bendrovė (toliau – AB) „SEB“ bankas, J. B., UAB „4finance“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi A. K. ir R. K. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“; nutartis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 30 d.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, patikslintas teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi.

3. 2020 m. liepos 14 d. teisme gautas bankroto administratorės prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo, nes pareiškėjai nevykdo mokumo atkūrimo plano.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi nutraukė bankrutuojančių fizinių asmenų A. K. ir R. K. bankroto bylą Nr. e2FB-229-729/2015.

5. Teismas nustatė, kad pagal 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą bankrutuojantys asmenys laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. turėjo sumokėti 8 060,58 Eur įmokų, o pagal 2018 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. turėjo sumokėti 5 373,00 Eur, iš viso bankrutuojantys asmenys turėjo pervesti 13 433,58 Eur įmokų, tačiau nuo 2015 m. gegužės 1 d. yra sumokėta 2 067,00 Eur įmokų. Pagal 2018 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą per visą bankroto laikotarpį pareiškėjų numatomos gauti periodinės arba vienkartinės pajamos – 1299,59 Eur. Mokumo atkūrimo plane nustatyta, kad iš bendros 1299,59 Eur per mėnesį gaunamos pajamų sumos 1 159,00 Eur bus skiriama šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, 101,00 Eur – kreditorių reikalavimams tenkinti, o likusi 40,00 Eur suma – bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. kovo 19 d. bankrutuojantys asmenys visiškai nemoka įmokų pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą.

6. Teismas nustatė, kad pagal pateiktas ataskaitas yra susidarę pajamų ir išlaidų skirtumai (1824,53 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.; 1144,70 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.), kurie nebuvo pervesti į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą, o buvo panaudoti bankrutuojančių asmenų bei jų išlaikytinių poreikiams tenkinti. Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje, kuria patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, buvo nurodyta, jog R. K. įsidarbinus bus tikslinamas mokumo atkūrimo planas, atsižvelgiant į gaunamas pajamas didinamos būtiniesiems poreikiams skirtos lėšos ir didinama kreditoriams tenkanti suma. Teismas nustatė, jog iš pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad bankrutuojančių asmenų pajamos padidėjo, taip pat padidėjo būtinieji poreikiai, tačiau kreditoriams skiriama suma sumažėjo. Bankrutuojantys asmenys, gaudami žymiai didesnes pajamas, nevykdė mokėjimų pagal patvirtintą planą, didesne apimtimi netenkino kreditorių finansinių reikalavimų. Teismas konstatavo, jog naujai teikiamu mokumo atkūrimo planu bankrutuojantys asmenys neplanuoja grąžinti susidariusio įsiskolinimo pagal iki šiol galiojantį mokumo atkūrimo planą, nesiekia teisingos skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, nevykdo mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, gautas pinigines lėšas naudoja pagal savo norus ir nesiekia kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų.

7. Teismas pažymėjo, jog viso bankroto proceso metu pareiškėjai gavo stabilias pajamas. Įrodymų, patvirtinančių, kad jų būtinos pragyvenimo išlaidos būtų padidėjusios tiek, kad jie objektyviai negalėtų kas mėnesį mokėti bent dalies įmokų į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, byloje nėra. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pateisinti situaciją, kai pareiškėjai nuo 2015 m. gegužės 1 d. turėję pervesti 13 433,58 Eur sumą, pervedė tik 2 067,00 Eur, ir konstatavo, jog kyla abejonių pareiškėjų sąžiningumu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai pažeidė FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka, o ši aplinkybė sudaro pagrindą pareiškėjų bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Pareiškėjai A. K. ir R. K. (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį, klausimą išnagrinėti iš esmės ir bankroto administratorės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmesti bei patvirtinti 2019 m. lapkričio 21 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą.

9. Argumentuoja, jog nutartis nepagrįsta ir naikintina, teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, remdamasis tik formaliu paskaičiavimu, kiek bankrutuojantys fiziniai asmenys turėjo pervesti lėšų, bet nevertino visų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių lėšos nebuvo pervestos, kodėl nebuvo patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, neatsižvelgė į administratorės padarytus procedūrinius pažeidimus realizuojant jų turtą ir tvirtinant patikslintą mokumo atkūrimo planą, visiškai ignoravo bankroto byloje priimtoje 2019 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria buvo netenkintas administratorės prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo, konstatuotas aplinkybes.

10. Teigia, jog tam, kad galėtų tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, jie turėjo žinoti, ką privalo vykdyti. Priežastys ir aplinkybės, dėl kurių nepervedė visų įmokų, išnagrinėtos ir įvertintos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria teismas konstatavo, kad plane numatyta 100,00 Eur suma nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir 150,00 Eur visos šeimos maistui yra akivaizdžiai per mažos, neatitinkančios nei Lietuvos, nei Vokietijos rinkos situacijos, kad bankrutuojančių asmenų pajamos ir išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti neatitinka 2018 m. sausio 23 d. patvirtinto jų mokumo atkūrimo plano sprendinių, o visą atsakomybę dėl netinkamo plano vykdymo suversti vien bankrutuojantiems asmenims būtų neprotinga, nesąžininga ir neadekvatu, dėl to būtina tikslinti mokumo atkūrimo planą. Bankrutuojančių asmenų nuomone, buvo vilkinama patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, nes kreditorių nutarimas netvirtinti 2019 m. kovo 14 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano priimtas tik 2019 m. spalio 3 d. Taip pat nurodo, kad nutarimas netvirtinti 2019 m. lapkričio 21 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano priimtas 2020 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkime, tačiau teismui 2020 m. sausio 16 d. pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas be prašymo spręsti dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, t. y. byloje Nr. e2FB-229-729/2015 nėra duomenų apie 2019 m. lapkričio 21 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimo nagrinėjimą FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, o 2020 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkime nuspręsta nutraukti bankroto bylą ir tuo pagrindu administratorė teismui pateikė 2020 m. liepos 13 d. prašymą. Mano, kad tik teismui priėmus nutartį dėl patikslinto plano tvirtinimo ar netvirtinimo buvo galima kreditorių susirinkimui teikti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo.

11. Pažymi, jog bendradarbiavo su administratore ir nėra pagrindo teiginiams, kad planas neįgyvendinti vien tik dėl jų kaltės. Teigia, jog administratorė ir didžiausias kreditorius AB SEB bankas nepadėjo jiems įgyvendinti FABĮ numatytas pareigas. Nurodo, jog jiems nuosavybės teise priklausė naujos statybos gyvenamasis namas, kuris 2016 m. gruodžio 6 d. įvertintas 190 000 Eur, tačiau 2017 m. lapkričio 2 d. buvo parduotas tik už 92 340 Eur, nors už pusės metų internete rado skelbimą, kad namas parduodamas už 210 000 Eur. Mano, kad administratorė, parduodama jų namą už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, ir didžiausio kreditoriaus AB SEB bankas atstovas, sutikęs parduoti namą už nei pusės jo rinkos kainos nesiekiančią sumą, netinkamai disponavo jų turtu, negynė nei jų, nei kreditorių interesų (FABĮ 12 straipsnio 2 dalis 9 punktas).

12. Teigia, kad didžiausio kreditoriaus AB SEB banko atstovas atsisakymą pritarti 2019 m. lapkričio 21 d. patikslintam mokumo atkūrimo planui 2020 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimui pateiktose pastabose motyvavo tuo, kad bankrutuojantys asmenys nesiekė ir nesiekia teisingos skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, nesiekia kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, tačiau būtent pats banko atstovas ir pažeidė šią pusiausvyrą, užkirto galimybę kuo didesne apimti patenkinti kreditorinius reikalavimus, kai davė sutikimą administratorei turtą parduoti už mažiau nei pusę rinkos kainos. Pažymi, jog AB SEB banko teiginiai, kad bankrutuojantys asmenys gautas pinigines lėšas naudoja pagal savo norus bei užgaidas, yra visiškai nepagrįsti, nes jų išlaidose nėra nebūtinų išlaidų, mokumo atkūrimo plane numatytas išlaidas jie viršijo esant būtinybei, t. y. dėl būtinų odontologinių paslaugų. Teigia, jog sumažino išlaidas bankroto administravimui, nes jų pajamos sumažėjo, o bankroto procedūros realizavus turtą nereikalauja esminių išlaidų. Teigia, jog jie nėra jauni ir darbingi, bet pagal savo galimybes stengiasi atkurti mokumą, pragyvena iš gaunamų pajamų, turi išlaikyti nepilnametį sūnų, naujų skolų neturi, todėl nėra teisinga reikalauti sumokėti sumas, kurių jie realiai neturi ir negalėjo turėti. Teigia, kad jų gaunamas pajamos yra mažesnės nei reikėtų pragyventi, A. K. nustatytas tik 50 proc. darbingumas, o gyvendami tokiomis sąlygomis, prislėgti rūpesčių ir neturėdami pakankamai ekonominių ir teisinių žinių jie nebedėjo visų pastangų vykdyti savo pareigas bankroto procese. Teigia, jog bankroto administratorė taip pat neįrodė, kad tinkamai atliko visus veiksmus, o reikalavimas sumokėti nesumokėtas ankstesniais mokumo atkūrimo planais nustatytas įmokas prieštarauja 2019 m. kovo 22 d. teismo nutarčiai. Teigia, kad patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo vilkinimas lėmė situaciją, kad jie nebemokėjo įmokų.

13. Suinteresuotas asmuo kreditorė AB SEB bankas atsiliepimu apeliantų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

14. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, išanalizavo byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymi, jog atskirajame skunde pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, pateisinančių jų elgesį ir mokumo atkūrimo plano nevykdymą, teisingos informacijos apie gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas neteikimą ir nesiekimą teisingos skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros. Teigia, jog pareiškėjai, argumentuodami netinkamu jų turto disponavimu, nutylėjo, kad patys savo kreditoriaus naudai įkeistą turtą paliko be priežiūros ir apsaugos, nesirūpino, išvyko gyventi į užsienį, nesiekė surasti pirkėjų, kurie galėtų pasiūlyti didesnę kainą. Mano, kad turto pardavimas buvo organizuotas tinkamai, atliktas nepriklausomas turto vertinimas, turto pardavimo tvarka ir kainos buvo tvirtinamos kreditorių susirinkimuose, siekiama, kad turto pardavimo kaina būtų kuo aukštesnė. Pažymi, kad ne viename kreditorių susirinkime balsavo prieš bankroto administratoriaus siūlomą pradinę pardavimo kainą, siūlydamas, kad turto pradinė pardavimo kaina būtų didesnė ir turtas būtų realizuojamas kuo brangiau. Taip pat pažymi, kad pareiškėjai neskundė nė vieno kreditorių susirinkimo nutarimo ir administratoriaus veiksmų, neginčijo ir turto pardavimo sandorio. Visi pareiškėjų argumentai susiję tik su naujai pateiktu mokumo atkūrimo planu, kurio netvirtino kreditorių susirinkimas ir kuriam nepritarė bankroto administratorius. Nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakyta tenkinti prašymą dėl bankrutuojančiu asmenų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir grąžinta bankrutuojantiems asmenims planą tikslinti bei teikti kreditorių susirinkimo svarstymui, tačiau pareiškėjų pateiktas 2019 m. lapkričio 21 d. plano projektas beveik praktiškai nesiskiria nuo 2019 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimui teikto mokumo atkūrimo plano projekto. Naujai pateiktame projekte yra šiek tiek perskirstytos pajamos bei išlaidos ir dar labiau sumažintos bankroto administravimui skirtos lėšos, kurios iš viso nebuvo mokamos pagal patikslintą mokumo atkūrimo planą, nors bankrutuojantys asmenys gavo didesnes pajamas, naujai teikiamu planu niekaip neplanuojama grąžinti susidariusio įsiskolinimo. Dėl to kreditorius atsisako pritarti naujai teikiamam mokumo atkūrimo planui, kol nebus tinkamai įvykdyti pareiškėjų įsipareigojimai pagal 2018 m. kovo 19 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Teigia, jog fizinių asmenų bankroto procedūra negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Bankrutuojantis asmuo turi dėti maksimalias pastangas gauti didesnes pajamas, kad galėtų kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Tuo tarpu, pareiškėjai gaunamas pajamas naudoja ne pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, nesiekia kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, nesiekia teisingos skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, slepia savo pajamas bei neteikia teisingos informacijos, atsiskaito iš kitų sąskaitų, kurios nežinomos bankroto administratoriui ir kreditoriams. Pažymi, jog bankrutuojantis asmuo privalo gauti kreditorių ar teismo leidimą padidinti išlaidas, o jei tos išlaidos buvo padidintos savavališkai, bankrutuojantis asmuo privalo jas kompensuoti.

15. Bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atsiliepimu apeliantų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad pritaria suinteresuoto asmens kreditorės AB SEB bankas atsiliepime išdėstytiems argumentams. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bei ištyrė visas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį.

16. Nurodo, jog pareiškėjai 2019 m. kovo 15 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi jiems pasiūlyta pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą bankroto administratoriui, įgaliotam organizuoti jo svarstymą FABĮ nustatyta tvarka. Patikslintas mokumo atkūrimo planas pateiktas 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimui, kuris nutarė klausimą svarstyti tik tada, kad bus pateikta informacija bei ją patvirtinantys dokumentai apie bankrutuojančių asmenų pajamas bei išlaidas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. Gavusi informaciją bankroto administratorė sušaukė 2019 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimą, kuris nutarė klausimo svarstymą atidėti iki bus gauti bankrutuojančių asmenų pateiktų finansinių dokumentų paaiškinimai, t. y. paaiškinimai apie gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Bankrutuojančių asmenų atstovė informavo, kad paaiškinimus pateikė kreditorei AB SEB bankui, kuris dokumentus perdavė 2019 m. rugsėjį, todėl 2019 m. spalio 3 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuris nutarė 2019 m. kovo 14 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtinti, buvo gautos kreditorės AB SEB banko pastabos apie plano neatitikimą FABĮ. Administratorė kreipėsi į teismą dėl plano tvirtinimo, tačiau 2019 m. spalio 22 d. nutartimi konstatuota, kad AB SEB banko pateiktos pastabos patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų mokumo planui apimtį. Teigia, jog pareiškėjai plano pagal pastabas nepatikslino, bet pateikė naują 2019 m. lapkričio 21 d. mokumo atkūrimo planą, kuriame nurodė, kad neturi ir neturės finansinių galimybių už praėjusį laiką pervesti lėšas bankroto procedūrų administravimui ir kreditorinių reikalavimų tenkinimui, nes negavo tokio dydžio pajamų. 2020 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimas patikslintam planui nepritarė, AB SEB bankas pateikė pastabas ir nuomonę, kad turėtų būti sprendžiamas bankroto bylos nutraukimo klausimas. Pažymi, jog pareiškėjai po 2020 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkime išsakytų pastabų 2019 m. lapkričio 21 d. mokumo atkūrimo plano netikslino, todėl nemokumo administratorius neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl plano patvirtinimo pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį.

17. Administratorės nuomone, pareiškėjų nekilnojamojo turto pardavimas niekaip neįtakoja jų pareigos laikytis galiojančiame mokumo atkūrimo plane nustatytų pareigų. Pažymi, jog net ir pardavus turtą už plane nustatytą kainą 166 821,13 Eur, nebūtų padengti visi teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie iki turto pardavimo sudarė 223 000,25 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantai su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad bankroto byla nutraukta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais nesutinka.

21. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo bankroto procese, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

22. Nagrinėjamu atveju fizinių asmenų bankroto byla nutraukta dėl to, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys netinkamai vykdė savo pareigas, nevykdė mokumo atkūrimo plano nuostatų, t. y. pareiškėjai pažeidė FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog apeliantai šios aplinkybės neginčija, pripažįsta, kad nevykdė arba netinkamai vykdė patikslintą mokumo atkūrimo planą, todėl apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę laiko įrodyta (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Šią aplinkybę patvirtina ir faktiniai bylos duomenys, t. y. nustatyta, kad pagal teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą bankrutuojantys asmenys laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. turėjo sumokėti 8 060,58 Eur įmokų, o pagal 2018 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. bankrutuojantys asmenys turėjo sumokėti 5 373,00 Eur, iš viso bankrutuojantys asmenys turėjo pervesti 13 433,58 Eur įmokų, tačiau nuo 2015 m. gegužės 1 d. pagal mokumo atkūrimo planą pervedė tik 2 067,00 Eur įmokų, o nuo 2018 m. kovo 19 d. bankrutuojantys asmenys įmokų pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą nebemoka. Be to, bankroto administratorius nustatė pajamų ir išlaidų skirtumus, t. y. 1 824,53 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. ir 1 144,70 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kurie nebuvo pervesti į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą, o panaudoti bankrutuojančių asmenų poreikiams be kreditorių sutikimo.

23. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad jie nežinojo, ką turi vykdyti, juo labiau, kad bankroto procese buvo atstovaujami advokatės. 2018 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas galioja ir nėra panaikintas, akivaizdu, kad būtent jį pareiškėjai, būdami sąžiningi ir aktyvūs bankroto procese, ir turėjo vykdyti.

24. Apeliantams argumentuojant priežastimis, dėl kurių nevykdytas mokumo atkūrimo planas, t. y. teigiant, kad priežastys išanalizuotos ir įvertintos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartyje, pažymėtina, jog šia nutartimi nenutraukta fizinių asmenų bankroto byla, nes teismas vertino pareiškėjų mokumo atkūrimo plano nevykdymo priežastis, buvusias iki nurodytos nutarties priėmimo. Praėjus pusantrų metų apeliantai argumentuoja tomis pačiomis priežastimis, t. y., jų teigimu, turėto nekilnojamojo turto pardavimu už per mažą kainą, pajamų pragyvenimui trūkumu, A. K. daliniu darbingumu, prislėgusiais rūpesčiais, nusivylimu ir pan., tačiau nenurodo, kokių aktyvių veiksmų būtų ėmęsi, kokias pastangas dėjo, kad situacija pasikeistų, kad gautų didesnes pajamas ir pan. Pažymėtina, jog teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjai nebuvo atleisti nuo mokumo atkūrimo plano ir kitų pareigų fizinių asmenų bankroto procese vykdymo. Taip pat pažymėtina, jog, teigdami, kad bankroto administratorius ar kreditoriai priėmė netinkamus sprendimus ar atliko netinkamus veiksmus, nei bankroto administratoriaus veiksmų, nei kreditorių susirinkimo nutarimų pareiškėjai nustatytais terminais ir tvarka neginčijo ir turto pardavimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad prieš sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo turėjo būti išspręstas 2019 m. lapkričio 21 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas. Bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkime 2019 m. lapkričio 21 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas nepatvirtintas, išdėstytos kreditoriaus AB SEB banko pastabos, 2019 m. gruodžio 30 d. bankroto administratoriaus išvadoje dėl patikslinto plano nurodyta, kad bankrutuojančių asmenų pajamos ir būtinieji poreikiai padidėjo, o kreditoriams ir administratoriui skiriamos lėšos sumažėjo. Pažymėtina, jog iš esmės analogiškas pastabas kreditorius pateikė ir 2019 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkime, kuriame taip pat nepatvirtintas pareiškėjų teiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas, dėl kurio ir administratorius nurodė analogiškas pastabas. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, įvertinęs AB SEB banko pastabas, konstatavo, kad jos pagrįstos, patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų mokumo atkūrimo planui apimtį, patikslintas mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus, o bankrutuojantys asmenys turėjo pareigą, atsižvelgdami į kreditoriaus pastabas, patikslinti mokumo atkūrimo planą ir jį vėl teikti kreditorių susirinkimui. Iš bylos duomenų matyti, jog plano pagal kreditoriaus pastabas pareiškėjai netikslino, o pateikė dar vieną, t. y. 2019 m. lapkričio 21 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano projektą, kuriame dar labiau sumažino bankroto proceso administravimui skirtinas lėšas, o dėl įsiskolinimų pagal 2018 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą nurodė, kad lėšų įsiskolinimams padengti neturi ir ateityje neturės. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų atstovės advokatės prašymą dėl 2019 m. lapkričio 21 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, nes nesilaikyta plano tikslinimo procedūrų. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjams nepakoregavus plano pagal kreditoriaus pastabas, administratorius neturėjo pareigos teikti teismui tvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų 2019 m. lapkričio 21 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, jog mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau apeliantų argumentai, susiję su patikslinto plano tvirtinimu ar netvirtinimu, neanalizuotini.

26. Nustačius, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą vykdė netinkamai, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. turėję sumokėti 8 060,58 Eur įmokų, tačiau sumokėjo tik 2 067,00 Eur įmokų, o 2018 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano nevykdė visiškai ir nuo 2018 m. kovo 19 d. įmokų nebemokėjo, be to, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. nepervedė į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą 1 824,53 Eur gautų pajamų ir 1 144,70 Eur gautų pajamų laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., o pinigus panaudojo savo reikmėms be kreditorių sutikimo, bankrutuojantiems asmenims pripažįstant šias aplinkybes, jų neginčijant ir neteikiant jokių įrodymų, kad stengiasi mokumo atkūrimo planą ir kitas FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintas pareigas vykdyti tinkamai, priešingai, ieškant priežasčių, pateisinančių pareigų nevykdymą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistuoja FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pagrindas nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja ir FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bankroto bylos nutraukimo pagrindas.

27. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė pareiškėjams nepalankias išvadas, nereiškia, kad bylą išnagrinėjo neobjektyviai ar nevisapusiškai. Priešingai, nenustatyta, kad būtų neįvertinti byloje esantys reikšmingi duomenys, o atskirajame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Aplinkybė, kad fiziniam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, taip pat nereiškia, kad ji negali būti nutraukta, kai egzistuoja FABĮ įtvirtinti pagrindai. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ją naikinti arba pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.