- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- I-4354-331/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. balandžio 28 d., o 2017 m. gegužės 2 d. buvo perkeltas ir 10 dienų laikomas kameroje Nr. 291, kurioje nebuvo kibiro; šiukšles teko laikyti maišeliuose; nebuvo sodos; nebuvo kuo susemti šiukšles; nebuvo vieno lango (išmuštas, išimtas); langų rėmai buvo kreivi; langai sandariai neužsidarydavo; buvo apdulkėję, nešvarūs; langų stiklų buvo neįmanoma išvalyti dėl grotų; pro nesandarius langus pūsdavo vėjas; langų rėmai trankydavosi; kameroje buvo pelėsių; blogas gendančio maisto kvapas; buvo šalta; vandens čiaupas nesandarus, todėl iš jo nuolat lašėjo vanduo; sienų, lubų apdaila buvo pažeista, todėl nuolat krisdavo tinkas, dažai, kalkės; nebuvo drabužių džiovyklės. 2017 m. birželio 12 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 127, kurioje situacija buvo panaši, nes langai ir langų rėmai buvo apklijuoti laikraščiais, juosta, rėmų laikikliai stipriai susidėvėję, langų nesinorėjo atidaryti, nes jie galėtų sulūžti, klozetas nebuvo pritvirtintas, nebuvo įrengti iškvietimo mygtukai, todėl buvo sunku prisikviesti personalą beldžiant į duris.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti bei atlyginti 2,28 Eur dokumentų rengimo išlaidų. Atsiliepime (b. l. 12–20) paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi teisės aktų numatytų reikalavimų.
Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose. Reikalingas inventorius yra išduodami į kameras. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, patalpų priežiūros bei profilaktinių patikrinimų.
Lukiškių TI-K remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dieninis ir naktinis elektros apšvietimas kamerose įrengiamas pagal dirbtinio apšvietimo normas.
Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tarimai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo prašomos atlyginti žalos sumos dydžio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikštu skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 9–10) paaiškino, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą skundžiamu laikotarpiu dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nesikreipė. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios būtų reikšmingos kalinimo sąlygoms apibūdinti, jokių objektyvių įrodymų dėl žalos nepateikė, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nesistengė pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje bylos proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė, pasak pareiškėjo, laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. liepos 3 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Iš teismui pateiktų duomenų (b. l. 12–20) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. balandžio 28 d. ir buvo laikomas Lukiškių TI-K iki skundo pateikimo, todėl teismas spręs dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. liepos 3 d. (b. l. 2).
Ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose Nr. 116 (plotas 7,49 m²), Nr. 117 (plotas 7,31 m²), Nr. 155 (plotas 7,94 m²), Nr. 291 (plotas 7,73 m²), Nr. 127 (plotas 7,94 m²), Nr. 184 (plotas 7,94 m²), Nr. 262 (plotas 7,86 m²) nuo 1 iki 2 asmenų.
Pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose buvo šalta, netvarkinga, nebuvo valymo priemonių, langai sugadinti, nešvarūs, nebuvo galimybės vėdinti patalpas, trupėjo tinkas, dažai, buvo pelėsių, blogas kvapas, šalta, nesandarus čiaupas.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad: patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas); gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (38 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas).
Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 26–40), jų analizė patvirtina, kad patikrinus Lukiškių TI-K kameras, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas, nustatyta, kad: išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 117 buvo 18–18,4?C (b. l. 26–27, 39–40); kameroje Nr. 116 buvo 18,1 ?C (b. l. 39–40); kamerose Nr. 117, 116 buvo sudaryti galimybė išvėdinti patalpas per atidaromus langus (b. l. 26–27, 39–40); kamerą Nr. 117 tvarko asmenys, atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas (b. l. 26–27); patikrinimo metu kamerose Nr. 116, 117 buvo vizualiai švaru (b. l. 26–27, 39–40); kameroje Nr. 116 grindų paviršiai lygūs, unitazai nesulūžę, vandens čiaupai, baldai nesulūžę, techniškai tvarkingi (b. l. 34–35); kameroje Nr. 116 langų stiklai vizualiai švarūs (b. l. 36–38). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 12 d. pranešimas Nr. 24-4640 (b. l. 41–42) patvirtina, kad: kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo remontuojamos 2008–2015 metais (kamera Nr. 155 buvo remontuojama 2008 metais, kamera Nr. 127 buvo remontuojama 2010 ir 2011 metais, kamera Nr. 117 buvo remontuojama 2015 metais); visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui; į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125) yra išduotos dezinfekuotos, švarios ir tvarkingos valymo priemonės (šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė); gyvenamąsias kameras Nr. 104–125 valo nuteistieji, atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas (b. l. 41–42). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimo nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu kamerose nebuvo rūbų džiovyklės.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 12 d. pranešimas Nr. 24-4640 (b. l. 41–42) patvirtina, kad Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ir iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną sausi. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl džiovyklės nebuvimo.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose nebuvo iškvietimo mygtukų.
Pagal LVAT praktiką, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).
Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti laisvės atėmimo vietoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017), laikytina, jog laisvės atėmimo vietose pareigūno iškvietimo sistema pagal teisės aktus turi būti įrengta. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–20) teigia, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti iškvietimo mygtukai, bet suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina signalizaciją. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė konkrečių duomenų dėl iškvietimo sistemos būklės kamerose, kuriose ginčui aktualiu laiku buvo laikomas pareiškėjas, o pareiškėjui teigiant, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo pareigūno iškvietimo mygtuko, šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai ir darytina išvada, kad buvo pažeisti anksčiau minėti teisės aktai taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką.
Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas teigia Lukiškių TI-K patyręs neturtinę žalą, jis būtų skundęsis laikymo sąlygomis, nėra. Rašytiniai bylos įrodymai (b. l. 9–10) patvirtina, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą skundžiamu laikotarpiu dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nesikreipė. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio svarbu atsižvelgti į pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K kamerose trukmę (63 paras), nustatytų pažeidimų pobūdį (kamerose nebuvo pareigūno iškvietimo mygtuko), į tai, kad kiti pareiškėjo skunde minimi pažeidimai nebuvo nustatyti. Vertinant kalinimo sąlygas turi būti atsižvelgiama į jų visumos kumuliacinį poveikį (LVAT administracinėse bylose Nr. A-788-146/2016; Nr. A-1336-822/2016). Įvertinus nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, t. y. kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (LVAT administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017).
Atsakovės atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė 2,28 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (b. l. 21), kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Lukiškių TI-K turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso - 38 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Tokiu būdu, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė išraiška yra 38x0,06, t. y. 2,28 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį (b. l. 3), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. liepos 3 d. buvo pažeista pareiškėjo G. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sąlygas.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.