Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei S. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai 2020 m. balandžio 8 d. asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2017-04-06 ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „Laurus Gene“, UAB (toliau – Draudėjas) sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria, be kita ko, buvo apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – Turtas). Draudimo sutartimi draudimo apsauga turtui galiojo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. balandžio 6 d.

2017 m. liepos 17 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu užsidegus S. P. priklausančiam lengvajam automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala Turtui.

Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir 2017 m. spalio 3 d. už gaisro padarinių šalinimą išmokėjo 1 586,00 Eur draudimo išmoką gaisro metu padarytai žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007), pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalis, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Tokia nuostata taip pat numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.2 p. Ši sąlyga reiškia, kad žalą padaręs asmuo dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 3 punktas). Dėl to už žalą atsakingam asmeniui kyla papildoma atsakomybė atlyginti padarytą žalą.

Ieškovė įrodė savo reikalavimą ir pagrįstai apskaičiavo priteistinos sumos dydį, teismui pateiktas Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas, kuris patvirtina, kad gaisras kilo ir ieškovės apdraustas Turtas buvo apgadintas dėl automobilio gaisro. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės įtvirtina imperatyvų draudimą vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę (15 p.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės valdytojui kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui keliami ir didesni atidumo bei atsargumo reikalavimai.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškinys yra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, taigi ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistina 1 586,02 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsniai, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 36,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. P. 1 586,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 586,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Atsakovė šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.