- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- 2YT-3885-808/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25545-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro (toliau – Generalinė prokuratūra) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 13.12.-73, kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2022 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 5.VI-32 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir grąžinti medžiagą Generalinei prokuratūrai nagrinėti iš naujo, įpareigojant šalinti skunde išdėstytus trūkumus. Skunde nurodė, kad valstybei priklauso žemės sklypas, esantis Mažeikiuose, kuris panaudos pagrindu yra perduotas savivaldybei. Tokiu būdu perduoti sklypai gali būti naudojami tik savivaldybės funkcijoms atlikti, tačiau šiame žemės sklype privatus juridinis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ projektuoja automobilių stovėjimo aikštelę būsimam prekybos centrui aptarnauti. Todėl buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, o vėliau į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. užkirsti kelią privataus juridinio asmens automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui valstybiniame žemės sklype. Tačiau prokuratūra nepagrįstai neįžvelgė viešojo intereso pažeidimo. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas prokuroro nutarimas yra naikintinas, nes nebuvo renkami įrodymai, o surinktieji - buvo analizuojami bei vertinami aplaidžiai, selektyviai ir paviršutiniškai, išvados darytos vadovaujantis subjektyvia prokuroro nuomone, o ne objektyviais kriterijais. Pareiškėjos teigimu, nebuvo surinkta duomenų, pagrindžiančių nei sutarties sudarymo, nei tikslo, kuriam Mažeikių rajono savivaldybė norėjo panaudoti žemės sklypą iki visų ginčijamų sutarčių sudarymo, taip pat įrengimo sutarties sudarymo objektyvų poreikį bei jos sudarymo aplinkybes; servituto sutarties sudarymo objektyvų poreikį bei jos sudarymo aplinkybes. Anot pareiškėjos, prokuroro nutarime nemotyvuotai atsakyta į jos skundo argumentus, taigi skundas nebuvo išnagrinėtas laikantis įstatymo, reglamentuojančio viešojo intereso gynimo procesą, normų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekant pareiškėjos prašymo tyrimą, buvo išreikalauti visi dokumentai, susiję su ginčijamų sutarčių sudarymu. Prokuroras, įvertinęs tyrimo apimtį, kompetentingų institucijų paaiškinimus, nustatė, kad surinktų duomenų pakanka prokuroro išvadoms padaryti. Surinkti faktiniai duomenys buvo išanalizuoti, įvertintini ir pateikta išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo argumentais ir rezultatais, nesuponuoja pakartotinio jos skundo nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2022 m. spalio 12 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačiusi tam teisinio pagrindo. Pareiškėja, nesutikusi su prokurorės nutarimu, jį apskundė Generalinei prokuratūrai. Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus pareiškėjos skundą, prokuroro 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu skundžiamas Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. spalio 12 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones buvo pripažintas pagrįstu, teisėtu ir paliktas galioti. Nesutikdama su Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu, pareiškėja pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Nurodytos konstitucinės nuostatos detalizuotos ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – Prokuratūros įstatymas), nustatančiame, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o jo teisė. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018). Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
6. Konkrečiu atveju, susipažinus su pateikta medžiaga, nustatyta, kad tiek Šiaulių apygardos prokuratūroje, tiek ir Generalinėje prokuratūroje buvo išsamiai analizuotas ir vertintos pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės, atitinkamai buvo rinkti tyrimui ir skundo nagrinėjimui reikšmingi duomenys. Atitinkamos išvados padarytos tik įvertinus surinktą medžiagą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad prokurorai išsamiai ištyrė ir įvertino faktinę situaciją ir atsakė į reikšmingus klausimus, kurie buvo keliami skunde.
7. Išanalizavus pareiškėjos skunde nurodytus faktus ir aplinkybes, prokuroro priimto nutarimo kontekste, teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu aukštesnysis prokuroras pagrįstai pritarė Šiaulių apygardos prokurorės 2022 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 5.VI-32 išdėstytiems motyvams ir padarytoms išvadoms, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo aukštesniojo prokuroro nutarimo, priimto visapusiškai ir objektyviai išanalizavus ir įvertinus surinktas faktines ir teisines aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde pateikti samprotavimai ir prielaidos, nesudaro pagrindo teismui daryti kitokią išvadą ir naikinti Generalinės prokuratūros prokuroro 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 13.12.-73, priimto prokurorui nepažeidžiant proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras ir išanalizavus bei vertinus ir argumentavus savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl pareiškėjos skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas.
8. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos L. Š. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.