Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. (P. M.) (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimo P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistas V. M., surašė P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014-05-01, apie 9.05 val. Kauno r. sav., Ringaudų sen., Ringaudų k. ties Beržų g. 2N esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė apie 140 litrų dyzelinio kuro. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-02 įsakymu Nr. 1-41 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių 7 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 171 str. 1 d.

P. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl P. M. kaltės padarius ATPK 171 str. 1 d. numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ATPK 30¹ str. švelninti paskirtą nuobaudą – baudą.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 171 str. 1 d. sankcijoje. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skunde pareiškėjas prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, nurodo, jog administracinį teisės pažeidimą padarė dėl susiklosčiusios blogos materialinės padėties, dėl to mano, jog tai yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl yra visos sąlygos taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti jam švelnesnę nuobaudą.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skyrė minimalią nuobaudą numatytą ATPK 171 str. 1 d. straipsnio sankcijoje. Dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pačiu pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, aukštesniajam teismui nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nepagrįstas ir pareiškėjo prašymas pripažinti lengvinančia jo atsakomybę aplinkybę, jog administracinį teisės pažeidimą padarė dėl susiklosčiusios blogos materialinės padėties. Teismo nuomone, byloje pateikta pažyma apie P. M. gaunamą atlyginimą nesuteikia pagrindo teigti, jog teisės pažeidimas padarytas dėl blogos materialinės padėties. Taip pat pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog jam visiškai nežinomi Lietuvos Respublikos valstybės teisės aktai bei tai, kad niekada iki šiol nėra baustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, dėl daromų administracinės teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog P. M. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. M. (P. M.) apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.