Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2016 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 12 parų arešto bausmę;

2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – paskirta 20 parų arešto bausme;

3) Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 20 parų arešto bausme;

4) Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę subendrinus su 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. birželio 22 d. baudžiamaisiais įsakymais ir 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausme – 1 metai 2 mėnesiais laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. rugpjūčio 23 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, nustatant įpareigojimus ir draudimus. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir T. S. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 20 d.;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d., nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bei 9 dalimi, paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinta su 2021-03-16 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdyti T. S. pasiųstas 2021 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmė, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7) Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas aukštesnės instancijos teismui;

8) Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ( 3 veikos) subendrinta bausme – 1 metais 8 mėnesiais laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. S. kaltinamas tuo, kad jis turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys ir turto negrąžins, 2021 m. birželio 26 d. apie 16.00 val., Birštono mieste, nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudaręs žodinę nuomos sutartį, jos pagrindu iki 2021 m. birželio 26 d., 17.00 val. iš E. J. išsinuomojo 300,00 Eur vertės elektrinį paspirtuką „Xiaomi“ MI 1S, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pasibaigus sutarties laikui negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę įgijo svetimą E. J. priklausantį 300,00 Eur vertės turtą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. S. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

12. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

14. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Turtinė nauda, be kita ko, pasireiškia ir turtinės teisės įgijimu. Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė gali pasireikšti suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, 2K-329-222/2015).

15. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S., turėdamas išankstinę tyčią, apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys ir turto negrąžins, nuomos punkte, darbuotojai S. Ū. pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir sudaręs žodinę nuomos sutartį, jos pagrindu iš E. J. išsinuomojo 300,00 Eur vertės elektrinį paspirtuką, kurio, pasibaigus sutarties laikui, negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę įgijo svetimą E. J. priklausantį 300,00 Eur vertės turtą.

18. Taigi visų šių duomenų visuma iš esmės sutampa, minėti duomenys patvirtina vieni kitus ir iš šių duomenų visumos teismas daro išvadą, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės, jog T. S.: turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys ir turto negrąžins, 2021 m. birželio 26 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudaręs žodinę nuomos sutartį, jos pagrindu iki 2021 m. birželio 26 d., 17.00 val. iš E. J. išsinuomojo 300 Eur vertės elektrinį paspirtuką „Xiaomi“ MI 1S, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasibaigus sutarties laikui negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę įgijo svetimą E. J. priklausantį 300,00 Eur vertės turtą.

19. Minėti tyčiniai, apgaulingi veiksmai, nulėmę svetimo, E. J. priklausančio, turto įgijimą, kvalifikuotini kaip sukčiavimas, numatytas BK 182 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, apgaule įgyto turto vertė yra 300,00 Eur – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką atribojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, tai patvirtina ir pats kaltinamasis, nurodydamas kad prieš sudarydamas nuomos sutartį jau žinojo, kad paspirtuko negražins ir jį vėliau parduos, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis veiksmus atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo T. S. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

20. Už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2 699/2016).

21. T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už anksčiau jo padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus nuosavybę. Bylos duomenimis kaltinamasis turi 8 teistumus, šiuo metu atlieka bausmę už analogišką nusikaltimą, yra ne kartą baustas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1b. l. 60 – 79), kaltinamasis eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1 b. l. 192), narkologo – psichiatro įskaitoje įrašytas dėl asocialaus tipo asmenybės sutrikimo (t. 1 b. l. 153 – 154). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

22. Minėtos aplinkybės T. S. charakterizuoja kaip pavojingą asmenybę, linkusį nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau jo asmenybė charakterizuojama neigiamai, kaltinamasis nukentėjusiajam neatlygino žalos, paspirtukas negrąžintas, tačiau žala nėra labai didelė, dėl šių priežasčių skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

23. Kadangi kaltinamasis T. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikoma BK 64¹straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

24. Nustatyta, jog kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė yra subendrinta su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Taip pat yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendis, kuris neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas išaiškina, kad bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu, įsiteisėjus aukščiau nurodytiems nuosprendžiams.

V. Civilinis ieškinys

25. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Civilinis ieškovas turi teisę reikšti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis) ir jį tikslinti. Civilinio ieškovo teisė įvertinti prarasto turto vertę atsižvelgiant į tuo metu esančios rinkos vertę ar remiantis kitais turto vertinimo standartais. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, jeigu dėl to nekyla abejonių ar nėra reiškiami prieštaravimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016).

26. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. J. pareiškė 300,00 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 140). Ieškinyje nurodoma, kad dėl paspirtuko Xiomi Mi 1S, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės nukentėjusysis patyrė 300 Eur turtinę žalą. Iš viešai prieinamų šaltinių nustatyta, jog vidutinė paspirtuko Xiomi Mi 1S, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra apie 319,00 Eur (https://www.kaina24.lt/p/xiaomi-mi-1s). Nukentėjusiojo E. J. ieškinys dėl turtinė žalos priteisimo yra pagrįstas, byloje nustatyta ir teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent dėl kaltinamojo T. S. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kadangi iš jo buvo pasisavintas jam priklausantis turtas. Nukentėjusysis E. J. dėl T. S. kaltų veiksmų patyrė 300,00 Eur turtinę žalą, kuri priteisiama iš T. S. (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

VI. Kiti proceso klausimai

27. Kaltinamajam T. S., paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas panaikinamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi T. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (t. 1 b. l. 124 – 129, 167). Panaikinus kardomąja priemonę dokumento paėmimą, asmens tapatybės kortelė grąžinama kaltinamajam T. S. išsiunčiant į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laivės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. S. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laivės atėmimo bausmę.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Priteisti iš T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą.

T. S. paskirtas kardomąsias priemonės: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Grąžinti asmens tapatybės kortelę T. S. išsiunčiant į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją po nuosprendžio paskelbimo.

Informuoti kaltinamąjį T. S. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.