Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui V. S., Teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl Teisingumo ministerijos ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcentuoja, kad pareiškėjui 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pranešta apie priežastis, dėl kurių Tarnyba negali įvykdyti teismo sprendimo bei tai, kad Tarnyba apie tai informavo ir antstolį M. D., kuriam pareiškėjas pateikė vykdomąjį raštą dėl priverstinio jo įvykdymo. Ministerija skundžiamu sprendimu informavo pareiškėją, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas galės būti pradėtas vykdyti tik Vilniaus apygardos administracinio teismui išsprendus šio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, o iš Tarnybos pateiktų aplinkybių matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymo klausimas yra sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad antstolio M. D. teikimas dėl vykdymo tvarkos Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo atmestas. Tačiau ministerijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo rengimo metu antstolio M. D. teikimas teismui dar nebuvo išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo atsakyta, kad jo skundas dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, o Teisingumo ministerijai nesuteikti įgaliojimai pakeisti ar panaikinti Tarnybos sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Teisingumo ministerijos nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 19 str. nuostatų taikymo yra abstraktūs bei deklaratyvūs. Skunde teigiama, kad Teisingumo ministerijos sprendimai nėra patvirtinti atspaudu kaip reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. Tačiau šis argumentas grindžiamas neteisingu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. normos suvokimu. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d. antspaudu tvirtinamas individualus administracinis aktas, tačiau ne administracinės procedūros sprendimas.

Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 p. nustato, kad kiekviena viešojo administravimo institucija privalo priimti asmenų prašymus ir juos nagrinėti pagal savo įgaliojimus. Komisija teisingai nustatė, kad Teisingumo ministerijai nesuteikti įgaliojimai įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, kurių prašo pareiškėjas, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti Teisingumo ministeriją dar kartą nagrinėti pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad pareiškėjo teiginiai dėl žalos atlyginimo yra deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiai įrodymais.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Patikslino skundą dalyje dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti 3 000 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisingumo ministerijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Teisingumo ministerijos ir Komisijos priimtų sprendimų nagrinėjant pareiškėjo pateiktus skundus. Kitas V. S. skunde iškeltas reikalavimas - dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš paminėtųjų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. liepos 23 d. pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas įpareigoti Tarnybą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti jam teisinę pagalbą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje. Teisingumo ministerija 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (1.23.)-7R-7328 (b. l. 11-12) pareiškėjo prašymo iš esmės netenkino, nurodydama, kad ministerijai nesuteikti įgaliojimai pakeisti ar panaikinti Tarnybos sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Nesutikdamas su Teisingumo ministerijos pateiktu atsakymu, V. S. kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti veiksmus pagal kompetenciją. Ši 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 2010/05-4R-287 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 9-10).

V. S. mano, kad skundžiami Teisingumo ministerijos ir Komisijos sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti, tačiau su tokia jo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.).

Teisingumo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, numato, kad Teisingumo ministerija vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką (1 p.). Teisingumo ministerija rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus (5.1 p.); Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia teisines išvadas dėl įstatymų koncepcijų, įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, dėl tarptautinių dvišalių ir daugiašalių sutarčių ir šių sutarčių projektų, dėl ministerijų ar Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromų su atitinkamomis užsienio valstybėmis ar organizacijų institucijomis susitarimų, kurie nėra Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys taip pat išvadas dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei (5.2 p.); pagal kompetenciją nustatytąja tvarka palaiko tarptautinius teisinius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinių dvišalių teisinės pagalbos sutarčių projektus, organizuoja prisijungimą prie daugiašalių tarptautinių sutarčių ir pagal kompetenciją užtikrina jų vykdymą (5.3 p.) ; organizuoja teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimą, kryptingai vykdo teisinių institucijų reformą (5.4 p.); Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu atlieka dalį įstaigų prie ministerijos steigėjo funkcijų, taip pat ministerijos įsteigtų įstaigų steigėjo funkcijas, įgyvendina ministerijai priskirtų valstybės įmonių savininko teises ir pareigas (5.5 p.); Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai (5.6 p.), atlieka kitas nustatytas funkcijas, tame tarpe - įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą (ministerijos nuostatų 7.1 p.).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 d. nurodytų dokumentų, 11 str. 9 d. nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 d. nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad tik atitinkama valstybės teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo konkrečioje byloje. Nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, nei Teisingumo ministerijos nuostatai, nei kiti teisės aktai nenumato, kad Teisingumo ministerija gali įtakoti Tarnybą dėl teisinės pagalbos skyrimo tam tikram asmeniui. V. S., manydamas, kad atitinkamas Tarnybos sprendimas dėl teisinės pagalbos nesuteikimo jam yra neteisėtas ir nepagrįstas, kad Tarnyba jo atžvilgiu atlieka netinkamus veiksmus, kitaip pažeidžia žmogaus teises, turėjo teisę skųsti Tarnybos sprendimus/ veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje esantis Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimas, priimtas adm. byloje Nr. I-2654-121/2010, patvirtina, kad pareiškėjas naudojasi minėta teise apskųsti Tarnybos priimtus sprendimus. Teisėjų kolegijos nuomone, Teisingumo ministerija ginčijamame sprendime ir Komisija 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. 3R-216 (2010/05-4R-287) visiškai pagrįstai nurodė, kad ministerijai nesuteikti įgaliojimai pakeisti ar panaikinti Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Komisija sprendime teisingai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Teisingumo ministeriją dar kartą nagrinėti pareiškėjo skundą.

Komisija 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. 3R-216 (2010/05-4R-287) nustatė, kad pareiškėjas su prašymu dėl drausmės bylos iškėlimo Tarnybos direktoriui į Teisingumo ministeriją nesikreipė, bei pagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl įpareigojimo Teisingumo ministeriją iškelti drausmės bylą Tarnybos direktoriui negali būti tenkinamas.

Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d.). Teisingumo ministerijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendime Nr. (1.23.)-7R-7328 yra išdėstyti konkretūs motyvai, dėl ko V. S. prašymas dėl įpareigojimo Tarnybą įvykdyti teismo sprendimus ir skirti jam teisinę pagalbą jo nurodytoje civilinėje byloje nebuvo tenkintas. Minėtą sprendimą pasirašė įgaliotas asmuo, sprendime taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismo vertinimu, minėtas Teisingumo ministerijos sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus.

Kitos pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės jo pozicijos pagrįstumo neįrodo. Vien tik V. S. subjektyvus manymas, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, nesudaro juridinio pagrindo juos panaikinti.

Teisėjų kolegijos nuomone, Teisingumo ministerijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. (1.23.)-7R-7328 ir Komisijos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. 3R-216 (2010/05-4R-287) ir iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti V. S. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytais argumentais. Šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Spręstinas klausimas dėl pareiškėjo reikalavimų atlyginti turtinę (3 000 Lt dydžio) ir neturtinę (1 000 Lt dydžio) žalą.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civiliniame kodekse (toliau CK). CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti neteisėti Teisingumo ministerijos veiksmai (neveikimas) kaip viena iš civilinės atsakomybės privalomų sąlygų (CK 6.246 str.), teismas sprendžia, jog pareiškėjas neturi teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Be to pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė turtinės ir turtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama turtinės ir neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant Teisingumo ministerijos kaltei, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo iš esmės yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Jo teiginiai apie padarytą žalą iš esmės yra prielaidos, todėl negali būti pagrindu reiškiamo reikalavimo patenkinimui. Dėl išvardintų priežasčių skundas dalyje dėl 3 000 Lt turtinės bei 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.