- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-361-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namų administracijai
- Trečiasis asmuo
- O. M.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo, kuria civilinė byla Nr. 2-3836-769/2008 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Marijampolės pataisos namų administracijai su trečiuoju asmeniu O. M. dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, buvo nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. 2008 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jo įgaliojimus, išduotus O. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir patvirtintus 2002 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Z. K. (Registro Nr. 133) ir 2002 m. spalio 1 d. patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus M. T. (Registro Nr.135) pripažinti negaliojančiais nuo išdavimo datos. Ieškinyje nurodė, kad įgaliojimai negalėjo būti tvirtinami, jie turi būti pripažinti niekiniais nuo išdavimo dienos, nes O. M. buvo suteikta teisė disponuoti butu, kuris teismo sprendimu buvo konfiskuotas ir jis nebebuvo šio turto savininku (b. l. 1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinę bylą Nr. Nr. 2-3836-769/2008 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Marijampolės pataisos namų administracijai, trečiajam asmeniui O. M. dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nutraukė. Teismas vadovavosi byloje surinktais rašytiniais įrodymais, t. y. 2008-11-13 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-10-22 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. S. nutraukimo, kuriame nurodyta, kad V. S. jau buvo teikta antrinė teisinė pagalba byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, byla išnagrinėta Vilniaus m. I-ojo apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo (b. l. 59-60). Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Byloje esanti medžiaga rodo, kad 2007 m. gegužės 4 dienos sprendimu Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal V. S. ieškinį O. M. , tretiesiems asmenims O. K. , V. J. , Marijampolės pataisos namams dėl 2002-09-20 ir 2002-10-01 Marijampolės griežtojo pataisos darbų kolonijos direktoriaus patvirtintų įgaliojimų, kuriais ieškovas įgaliojo atsakovą O. M. atstovauti savo interesus, pripažinimo negaliojančiais nuo jų išdavimo momento, nusprendė ieškinį atmesti, sprendime nurodydamas, kad ieškovas prašė įgaliojimus pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, be to, ieškovui nebuvo išaiškintos jų pasirašymo pasekmės, tačiau naikinti įgaliojimų nėra jokio pagrindo, įgaliojimai galiojo tik vienerius metus ir yra pasibaigę (LR CK 2.142 str.1 d.). Kadangi sprendimas įsiteisėjęs (b. l. 70, 71-72), t. y. įgijęs res judicata savybę, šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus ir teisinius santykius ir reikšti tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti 2008-11-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, kaip nepagrįstą. Motyvuose nurodo:
1) Teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė teisines procedūras, neišklausė šalių, neuždavė apeliantui nei vieno klausimo dėl panašios bylos, kuri galėjo būti peržiūrėta kituose teismuose, nepaprašė pristatyti dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos argumentus, nepaskelbė dokumento, kurio pagrindu buvo priimta skundžiama nutartis, ir nesudarė galimybės teismo proceso šalims susipažinti su juo ir išsakyti savo prieštaravimus. Teismas neklausė šalių nuomonės dėl galimumo bylą nagrinėti iš esmės, o tik išaiškino galimybę peržiūrėti bylą nedalyvaujant trečiajai šaliai O. M. . Šalys pareiškė, kad bylą galima peržiūrėti iš esmės, tačiau teismas priėmė 2008-11-19 nutartį, kurioje vadovavosi pašalinės organizacijos – Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos melagingais argumentais.
2) Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme buvo peržiūrėta civilinė byla Nr. 2-1046-619/2007, kurioje atsakovu buvo O. M. ir tretieji asmenys O. K. , V. J. , Marijampolės pataisos namai. Iš šio fakto matyti, kad šalys procese buvo kitos, o atsakovu buvo O. M. , kuriam ir yra reiškiamos pagrindinės pretenzijos. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-05-04 sprendimu atmetė ieškinį dėl to, kad jis buvo netinkamai parengtas. Vilniaus apygardos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iškreipia faktus, kad nuslėptų nekokybišką advokatės G. R. darbą nurodytoje byloje Nr. 2-1046-392/2007. Dėl advokatės G. R. teismui yra paduotas kitas ieškinys, kuriame išreikštos pretenzijos. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6975-31/2003 buvo peržiūrėtas O. M. ieškinys apelianto atžvilgiu, o trečiuoju asmeniu buvo V. J. . Teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą, tada nurodytos šalys pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą (civilinėje byla Nr. 2-1283-110/2005), ieškovu buvo V. J. . Teismas sprendimu 2005-10-04 nurodytą ieškinį patenkino, o apelianto prieštaravimus, kad analogiškoje byloje jau priimtas sprendimas, teismas atmetė dėl to, kad byloje nurodytas kitas ieškovas. Su šiais argumentais sutiko Vilniaus apygardos teismas 2006-02-09 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-17/6). LR Aukščiausiasis teismas taip pat sutiko su žemesnių instancijų argumentais ir 2006-06-12 nutartimi paliko jų sprendimus galioti (civilinė byla Nr. 3K-3-476/2006). Atsižvelgiant į tai galima spręsti, jog LR Aukščiausiasis teismas pripažįsta, kad kito atsakovo buvimas panašioje byloje nesuteikia pagrindo vadovautis LR CPK 293 str. 1 d. 3. dėl to, kad proceso šalys pasikeitė.
3) Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad apelianto ieškinys Marijampolės apylinkės teisme buvo paduotas po visų procedūrų Administraciniame teisme, kur buvo skundžiama pati įgaliojimų išdavimo procedūra Marijampolės pataisos namuose. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2007-03-22 sprendimu Nr. 2007/04-4R-58 nurodė, kad šį skundą reikia peržiūrėti Marijampolės rajono apylinkės teisme su atsakovu Marijampolės pataisos namais, kaip tai nurodo savo atsakymuose Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-08-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-7293-12/2007 sutiko su komisijos nuomone. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-438-764/2008 sutiko su nurodytu komisijos sprendimu ir Administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tokį pat 2008-04-14 sprendimą priėmė Vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-261-642/2008 sutikęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-6869-9/2007. Pagal tai galima spręsti, kad apelianto ieškinys Marijampolės rajono apylinkės teismui yra aukštesnės instancijos teismų sprendimų vykdymas, kurie jau įsiteisėjo ir kurių neturi teisės atšaukti Marijampolės teismas. Advokatas R. J. B. nenurodė šių aplinkybių rengdamas ieškinį dėl to, kad nemanė iškilsiant klausimui dėl bylos priėmimo teisme. V. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, skirdama apeliantui teisinę pagalbą (Sprendimas 2008-07-22 Nr. (1.9.)-S-1416-08) žinojo apie šias aplinkybes ir turėjo visus nurodytus teismų sprendimus. Juos vykdydama tarnyba skyrė teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008. Sekantis atsisakymas teikti teisinę pagalbą, buvo išprovokuotas pačios advokatės G. R. , kuri bijo kaltinimų nekompetentingumu, todėl kad jau buvo pralaimėjusi panašią bylą Nr.2-1046-619/2007 prieš atsakovą O. M. , kurioje klausimas buvo dėl pačių ginčijamų įgaliojimų atšaukimo dėl kitų priežasčių. Iš to matyti, kad Marijampolės teisme yra ginčijamas pats administracinės-notarinės procedūros faktas, kai buvo išduoti įgaliojimai, o ne patys įgaliojimai ar jų turinys.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 str. 1p.).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atskirasis skundas atmestinas ir štai dėl ko:
Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių , kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą . Ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus: ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir nustato bylos nagrinėjimo ribas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2002 m. rugsėjo 18 d. įgaliojimais, patvirtintais atitinkamai 2002 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės tuometinės Griežtojo režimo Pataisos darbų kolonijos direktoriaus pavaduotojo ir 2002 m. spalio 1d. direktoriaus , įgaliojo O. M. atstovauti savo juridines, turtines ir socialines teises visose Lietuvos valstybinėse institucijose ir teismuose, įgaliojo tvarkyti visus įstatyme numatytus teisinius veiksmus ir suteikti prašo teisę už pareiškėją visuose dokumentuose tik įstatymui nenusižengiant, atstovaujant pareiškėjo interesais , taip pat gauti dokumentus, pažymas, dublikatus bei leidimus, reikalingus pareiškėjo išregistravimui iš buto, esančio Mintis g. 26-70 Vilnius, parduoti , parduoti savo nuožiūra, pasirašyti pirkimo pardavimo sutartis, gauti pinigus, atstovauti žemės ir kito nekilnojamojo turto registravimo valstybės įmonės Vilniaus filiale (b.l. 65-66). Ieškovas ieškiniu prašė teismo panaikinti virš paminėtus įgaliojimus CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, nurodė, kad ieškovui nebuvo išaiškintos įgaliojimų pasirašymo pasekmės.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007 ieškovo V. S. ieškinį atsakovui O. M. , tretiesiems asmenims O. K. , V. J. , Marijampolės pataisos namams dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais atmetė (b.l. 68-69).
Pažymėtina, kad ieškovo apeliacinis skundas, nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, nebuvo priimtas ir apeliacine tvarka 2007-05-04 teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo nagrinėjamas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1046-619/2007 b.l. 197,198).
Taigi, pirmosios instancijos teismo 2007 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007 yra įsiteisėjęs.
Dėl teismo sprendimo prejudicinės ir res judicata reikšmės
Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.
Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.
Aiškindamas nurodytas procesinės teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004 ir kt.).
Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.
Teismas nutraukdamas bylą sprendė ne materialinės teisės, o proceso teisės klausimą.
Apeliacinio skundo dalykas-klausimas-ar bylą nutraukęs teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punktą, numatantį bylos nutraukimo pagrindą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismui pareikštame ieškinyje ieškovas atsakovu nurodė O. M. , trečiuoju asmeniu Marijampolės pataisos namų administraciją, o Marijampolės rajono apylinkės teisme užvestoje civilinėje byloje nurodė atsakovu Marijampolės pataisos namų administraciją, o trečiuoju asmeniu O. M. , todėl pripažintina, kad byloje dalyvauja tos pačios šalys, ieškinio dalykas yra tapatus-pripažinti ieškovo V. S. 2002 m. rugsėjo 18 d. išduotus įgaliojimus O. M. ir patvirtintus 2002 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo (reg. Nr. 133) ir 2002 m. spalio 1d. patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus (reg. Nr. 135) negaliojančiais nuo išdavimo datos.
Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Tapataus reikalavimo tenkinimas reikštų ne ką kitą , o jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ar net jo pakeitimą. Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Ieškovas 2008-08-27 pateikdamas Marijampolės rajono apylinkės teismui naują ieškinį dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nurodė tas pačias aplinkybes- kad 2000-11-17 teismo nuosprendžiu konfiskavus jo butą, jis nebebuvo šio turto savininkas, todėl Marijampolės pataisos namų administracija negalėjo tvirtinti jo išduotų įgaliojimų O. M. ir kad jam nebuvo išaiškintos įgaliojimų pasirašymo pasekmės, kuriomis grindė savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) Vilniaus m. pirmame apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007.
Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą. Teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, todėl naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono aplinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.