Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-14 · Civilinė byla Nr. e2A-418-560/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
e2A-418-560/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17683-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
J. G., A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-418-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17683-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. (J. G.), A. G. (A. G.) ir A. G. (A. G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. G. (J. G.), A. G. (A. G.) ir A. G. (A. G.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinę prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. G. motina ir pareiškėjų A. G. bei A. G. senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini). gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo.

2. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos Departamentas) su prašymais atkurti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį. Nagrinėdamas pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylas Migracijos departamentas paprašė papildomai pateikti M. G. (Lietuvoje – P. R.) pavardės, taip pat gimimo datos keitimo dokumentus bei santuokos liudijimą. Teigia, kad pareiškėjams Izraelio archyvuose nepavyko rasti prašomo santuokos liudijimo, todėl jie kreipėsi į Izraelio teismą šeimos klausimams, kuris priėmė 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimus. Aiškina, kad siekdami šiais teismo sprendimais pasinaudoti, pareiškėjai juos pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui, kad jie būtų pripažinti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020, atsisakė Izraelio teismo sprendimus pripažinti, todėl pareiškėjai negalėjo pateikti papildomų dokumentų, liudijančių jų motinos/senelės pavardės Izraelyje pasikeitimą. Pareiškėjai pažymi, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 8P-52 nutraukti pareiškėjo J. G. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylos nagrinėjimą; 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimus Nr. 8P-53 ir Nr. 8P-54 nutraukti pareiškėjų A. G. bei A. G. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylų nagrinėjimą.

3. Pareiškėjai nurodo, jog jie yra Izraelio piliečiai, kurių atitinkamai mama/senelė gimė Lietuvoje, buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kuri 1933 m. išvyko į Palestiną. Pareiškėjai siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau sėkmingam procesui būtinas juridinio fakto nustatymas teisme, o būtent – kad jų atitinkamai motina/senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., Lietuvoje – P. R., gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d.; juridinis faktas reikalingas patvirtinti, kad P. R., gimusi (duomenys neskelbtini) Naumiestyje, Tauragės ap., kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., ir M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., buvo vienas ir tas pats asmuo – pareiškėjų motina/senelė. J. G. 2020 m. lapkričio 22 d. notarinis pranešimas patvirtina, kad jo motina M. G. gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Palestiną, kur klaidingai buvo įrašyta jos (duomenys neskelbtini) gimimo data. J. G. 2022 m. birželio 13 d. notarinis pranešimas patvirtina, kad jo motina M. G. gimė (duomenys neskelbtini) Tauragės apygardoje, Naujamiestyje, Lietuvoje, jos pavardė buvo P. R., Izraelyje ji buvo pavadinta M. P. R; jos tėvai buvo R. A. (K.) ir R. (R.) P.. Kauno regioniniame valstybės archyve rasti dokumentai liudija, kad Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fonde yra P. R., K. ir P. dukters, gim. (duomenys neskelbtini) Naumiestyje, Tauragės apskr., Lietuvos Respublikos vidaus paso kortelė. Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijimas patvirtina, kad M. P. G., gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini), buvo Izraelio pilietė. 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. vasario 27 d. Izraelio teismas šeimos klausimams dėl pareiškėjų motinos/senelės nustatė juridinį faktą – priėmė atitinkamus sprendimus, kurių rezoliucinėse dalyse atitinkamai nustatyta, jog M. (P.) G., ID Nr. (duomenys neskelbtini), gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini); jos tėvų pavardės ir vardai buvo: A. (K.) R. ir P. R.; mergautinė pavardė buvo R..

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašo jį palikti nenagrinėtą, o teismui nusprendus pareiškimą nagrinėti iš esmės – pareiškimą atmesti.

5. Nurodo, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Pareiškėjai savo prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė tuo, kad jų tėvai, seneliai ar proseneliai (vienas iš tėvų, senelių ar prosenelių) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į Palestiną. Migracijos departamentas raštu paprašė pareiškėjų atstovą advokatą Z. L. pateikti papildomus dokumentus, tačiau pareiškėjai per daugiau kaip vienerius metus prašomų dokumentų nepateikė, todėl suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, nusprendė nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą. Pareiškėjai neįvardijo valstybinių institucijų, į kurias kreipėsi, nepateikė susirašinėjimo su valstybinėmis institucijomis, iš kurio matytųsi, kokių duomenų pareiškėjai prašė ir valstybinių institucijų patvirtinimo, kad prašomų dokumentų nėra ar jų negalima atkurti. Iš pareiškėjų teismui pateiktų 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. vasario 27 d. Izraelio teismo sprendimų, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas pripažinti atsisakė, nėra aišku, kokių dokumentų pagrindu Izraelio teismas M. (P.) G. laikė gimusia Lietuvoje (duomenys neskelbtini), kurios tėvai buvo A. (K.) R. ir P. R., ir kurios mergautinė pavardė buvo R.. Be to, pareiškėjai teismui nepateikė dokumentų, kuriuos pateikė Izraelio teismui, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjai tokių dokumentų neturi.

6. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina/senelė M. G., M. P. R. ir P. R. buvo tas pats asmuo, įrodinėja remdamiesi iš esmės tik netiesioginiais įrodymais – pačių pareiškėjų liudijimais, kurie prieštarauja tiesioginiams įrodymams – oficialiems Lietuvos ir užsienio valstybinių institucijų išduotiems dokumentams: J. G. gimimo liudijimas patvirtina, kad jam gimus (duomenys neskelbtini), jo motinai M. G. buvo 33 m., todėl M. G. gimė (duomenys neskelbtini).; M. P. G. Izraelio pilietybės liudijimas patvirtina, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) P. R. vidaus paso išdavimo kortelė patvirtina, kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad M. G., M. P. R. ir P. R. nebuvo tas pats asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. G. (J. G.), gim. (duomenys neskelbtini) motina ir pareiškėjų A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini) bei A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini) senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini). gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo.

8. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. nurodė, kad 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 11 d. J. G. buvo išsiųsti raštai Nr. 10K-2230 ir 10K-3881 pateikti papildomus dokumentus; asmuo minėtu raštu buvo informuotas, kad jo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas, o jeigu per metus laiko nuo rašto išsiuntimo nebus pateikti papildomi dokumentai, prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėjas per vienerius metus nepateikė prašomų dokumentų. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. 8P-53 (toliau – 2022 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 8P-53), kuriame nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. A. G. buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-4452 pateikti papildomus dokumentus. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. A. G. buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-4452 pateikti papildomus dokumentus. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020, atsisakė pripažinti Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje dėl amžiaus nustatymo Nr. 1086/04/19 ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimą.

9. Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 1086/04/19 pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą nustatė, kad velionė ponia M. (P.) G., savininkė ID Nr. (duomenys neskelbtini), jai dar buvus gyvųjų tarpe, gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2020 m. vasario 27 d. sprendime pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą papildomai nustatė, kad velionės ponios M. (P.) G. tėvai buvo A.(K.) R. ir P. R.; jos mergautinė pavardė buvo R.. Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijime nurodyta, kad M.-P. G., gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) buvo Izraelio pilietė. Iš 2019 m. balandžio 2 d. J. G. notarinio pareiškimo nustatyta, kad jis oficialiai, raštu, prisiekęs paliudijo jam žinomas aplinkybes: jo motina gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini)., ir atvyko į šalį, kur klaidingai buvo įrašyta jos gimimo data (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. birželio 13 d. J. G. notarinio pareiškimo nustatyta, kad jis papildomai paliudijo jam žinomas aplinkybes: jo velionė motina gimė (duomenys neskelbtini) Tauragės apygardoje Naumiestyje ir Lietuvoje jos pavardė buvo P. R.. Izraelyje ji buvo pavadinta M. P. G. ir iš visų dokumentų, pateiktų Migracijos departamentui, visiškai aišku, kad kalbama apie tą patį žmogų. Jai atvykus į Palestiną jo motinos gimimo data buvo klaidingai įrašyta (duomenys neskelbtini)., nors teisinga data yra (duomenys neskelbtini). Jos tėvai buvo R. A. (K.) ir R (R) P. Iš 1929 m. spalio 3 d. P. R. prašymo Kauno policijos vadui nustatyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Naumiestyje, Tauragės apsk. Iš 1929 m. laikino asmens liudijimo Nr. 1918 nustatyta, kad P. R. gimė (duomenys neskelbtini). Naumiestyje, Tauragės apsk. Iš 1929 m. paso Nr. 7853 nustatyta, kad P. R. gimė (duomenys neskelbtini), Naumiestyje, Tauragės apsk. Iš 1929 m. rugsėjo 13 d. Kauno metrikacijos punkto gimimo pažymėjimo nustatyta, kad P. gimė (duomenys neskelbtini) Naumiestyje, Tauragės apskr., tėvai – K. R. ir P. R.; pilietybė – Lietuvos. Iš Vytauto Didžiojo universiteto studentės P. R. asmens byloje esančiojo klausiamojo lapo nustatyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) Naumiestyje, Tauragės apsk.; tėvo vardas – A.. Nustatyta, kad P. R. 1933 m. balandžio 21 d. sudarė kelionės sutartį Nr. 000328, kuriame nurodytas jos amžius – 24 m. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) motina nurodyta M. (jos amžius 33 m., religija žydų); J. G. santuokos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) motinos vardas nurodytas M.. Iš Izraelio Civilinės registracijos nuorašo nustatyta, kad M. P. G. tėvai buvo A. (A.) ir P.; gimimo šalis – Lietuva; gimimo data – (duomenys neskelbtini).; imigranto/pastovaus gyventojo registracijos data: 1933 m. gegužės 1 d.

10. Teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens argumentai, jog pareiškėjai nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, yra nepagrįsti. Migracijos departamento raštai pareiškėjams dėl papildomų dokumentų pateikimo patvirtina, jog pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakako patvirtinti, kad pareiškėjo J. G. motina ir pareiškėjų A. G. bei A. G. senelė M. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kuri iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į Palestiną. Nors pareiškėjai Migracijos departamentui papildomų dokumentų nepateikė, tačiau teismui papildomi dokumentai (t. y. dalis dokumentų, reikalautų suinteresuoto asmens) buvo pateikti. Pareiškėjai pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Migracijos departamentui yra pateikę visus turimus dokumentus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai, neturėdami tiesioginių įrodymų, jog pareiškėjų motina ir atitinkamai senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini) gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo, turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes vien pareiškėjų turimų dokumentų pagrindu Migracijos departamentas nepriėmė galutinio sprendimo dėl pilietybės (ne)atkūrimo.

11. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 1086/04/19 pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą nustatė, kad velionė ponia M. (P.) G., savininkė ID Nr (duomenys neskelbtini), jai dar buvus gyvųjų tarpe, gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini).; Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2020 m. vasario 27 d. sprendime pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą papildomai nustatė, kad velionės ponios M. (P.) G. tėvai buvo A. (A., K.) R. ir P. R.; jos mergautinė pavardė buvo R.. Šią pastarąją aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas Izraelio Civilinės registracijos nuorašas. Šie įrodymai vertinami kaip rašytiniai įrodymai, vertinant jų visumą. Teismo vertinimu, byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad pareiškėjų atitinkamai motina ir senelė gimė (duomenys neskelbtini) Naumiestyje, Tauragės apsk., Lietuvoje, jos tėvai buvo K. R. ir P. R., Lietuvoje ji buvo vadinta P. R. vardu (šios aplinkybės nurodytos 1929 m. laikino asmens liudijime Nr. 1918, 1929 m. pase Nr. 7853, 1929 m. spalio 3 d. P. R. prašyme Kauno policijos vadui, 1929 m. rugsėjo 13 d. Kauno metrikacijos punkto gimimo pažymėjime, Vytauto Didžiojo universiteto studentės P. R. asmens byloje esančiame klausiamojo lape). Nustatyta, kad P. R. 1933 m. balandžio 21 d. sudarė kelionės sutartį Nr. 000328; jai atvykus į Izraelį/Palestiną (imigranto/pastovaus gyventojo registracijos data Civilinės registracijos nuoraše, kurį išdavė Izraelio kompetentinga institucija, nurodyta 1933 m. gegužės 1 d. (t. y. kelionės data iš esmės sutampa)) ji buvo registruota (tikėtina, sudariusi santuoką Izraelyje) kaip M. P. G., o gimimo data (klaidingai) nurodyta (duomenys neskelbtini).; gimimo šalis – Lietuva, jos tėvais nurodyti A. (A.) ir P. (kaip minėta, Lietuvoje tėvų vardai buvo nurodyti K.(A.) ir P., kurie, labiausiai tikėtina, kiek kitaip buvo užrašyti Izraelio dokumentuose dėl kalbos skirtumų/variacijų ir pan.). Teismo vertinimu, netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, o vardų ir pavardžių, taip pat datų neatitikimai įvairiuose dokumentuose tikėtinai atsirado dėl vietinių asmenvardžių rašymo ypatumų, rašybos klaidų ar kitų priežasčių. Nors Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijime nurodyta, kad M. P. G. (P. R.), gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. balandžio 2 d. ir 2022 m. birželio 13 d. J. G. notariniai pareiškimai iš esmės patvirtina, kad jo motinai atvykus į šalį, klaidingai buvo įrašyta jos gimimo data ((duomenys neskelbtini).). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjų pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų pareiškimą atmesti.

13. Nurodo, kad nors pareiškėjai ir nurodė, kad neturi galimybės gauti jų mamos/senelės pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas, tačiau archyvuose reikiami dokumentai neišlikę, visgi tokių savo teiginių nepagrindė ir neįvardijo valstybinių institucijų, į kurias kreipėsi, nepateikė susirašinėjimo su valstybinėmis institucijomis, iš kurio matytųsi, kokių duomenų pareiškėjai prašė ir valstybinių institucijų patvirtinimo, kad prašomų dokumentų nėra ar jų negalima atkurti. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu Izraelio teismas šeimos klausimams buvo priėmęs savo sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis vien tik netiesioginiais įrodymais, o būtent - Izraelio šeimos teismo sprendimais, kurie buvo priimti remiantis išimtinai pareiškėjų, t. y. suinteresuotų asmenų, žodiniais pareiškimais, o ne egzistuojančiais dokumentais ar kitais įrodymais. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių duomenų ar dokumentų, kurių pagrindu Izraelio teismas šeimos klausimams priėmė savo sprendimus. Ir kiti pirmosios instancijos teismo „įrodymai“, kuriais jis grindė savo sprendimą, yra ne oficialūs valstybės institucijų išduoti dokumentai, o tik pareiškėjo nagrinėjamoje byloje J. G. žodiniai pareiškimai. Juridinis faktas gali būti nustatomas tik esant protingam teismo įsitikinimui faktų buvimu arba nebuvimu, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu.

Atsiliepimas

14. Pareiškėjai J. G., A. G., A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas savo sprendime įvertino tą faktą, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020, atsisakė pripažinti P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje dėl amžiaus nustatymo Nr. 1086/04/19 ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimą, tačiau visiškai teisingai vertino šiuos Izraelio teismo sprendimus kaip rašytinius įrodymus vertindamas visą jų visumą. Į civilinę bylą pateikti ir teismo įvertinti tokie įrodymai kaip 1929 m. laikinas asmens liudijimas Nr. 1918, 1929 m. pasas Nr. 7853, 1929 m. spalio 3 d. P. R. prašymas Kauno policijos vadui, 1929 m. rugsėjo 13 d. Kauno metrikacijos punkto gimimo pažymėjimas, Vytauto Didžiojo universiteto studentės P. R. asmens byloje esantis klausiamasis lapas. Kaip nurodyta teismo sprendime, netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, o vardų ir pavardžių, taip pat datų neatitikimai įvairiuose dokumentuose tikėtinai atsirado dėl vietinių asmenvardžių rašymo ypatumų, rašybos klaidų ar kitų priežasčių. Pareiškėjo J. G. mama, pareiškėjų A. G. ir A. G. senelė Lietuvoje gimė jau daugiau nei prieš šimtą metų ((duomenys neskelbtini)), tad reikalauti, kad būtų išlikę visi jos dokumentai, nėra nei protinga, nei teisinga. Tuo atveju, jei pareiškėjai trūkstamus dokumentus patys būtų turėję, šių teisminių procesų būtų vengę ir dokumentus pateikę tiesiai Migracijos departamentui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020, atsisakė pripažinti Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje dėl amžiaus nustatymo Nr. 1086/04/19 ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimą. Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 1086/04/19 pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą nustatė, kad velionė ponia M. (P.) G., savininkė ID Nr. (duomenys neskelbtini), jai dar buvus gyvųjų tarpe, gimė Lietuvoje 1909 m. Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2020 m. vasario 27 d. sprendime pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą papildomai nustatė, kad velionės ponios M. (P.) G. tėvai buvo A. (K.) R. ir P. R.; jos mergautinė pavardė buvo R.. Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijime nurodyta, kad M.-P. G., gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini)., buvo Izraelio pilietė. Iš 2019 m. balandžio 2 d. J. G. notarinio pareiškimo nustatyta, kad jis oficialiai, raštu, prisiekęs paliudijo jam žinomas aplinkybes: jo motina gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) ir atvyko į šalį, kur klaidingai buvo įrašyta jos gimimo data (duomenys neskelbtini) Iš 2022 m. birželio 13 d. J. G. notarinio pareiškimo nustatyta, kad jo velionė motina gimė (duomenys neskelbtini) Tauragės apygardoje Naumiestyje ir Lietuvoje jos pavardė buvo P. R., Izraelyje ji buvo pavadinta M. P. G., jai atvykus į Palestiną jo motinos gimimo data buvo klaidingai įrašyta 1911 m., nors teisinga data yra (duomenys neskelbtini)., jos tėvai buvo R. A. (K.) ir R. (R.) P..

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. R. gimė (duomenys neskelbtini)Naumiestyje, Tauragės apsk. (929 m. spalio 3 d. P. R. prašymas Kauno policijos vadui). Iš 1929 m. laikino asmens liudijimo Nr. 1918 nustatyta, kad P. R. gimė (duomenys neskelbtini). Naumiestyje, Tauragės apsk. Iš 1929 m. paso Nr. 7853 nustatyta, kad P. R. gimė (duomenys neskelbtini) Naumiestyje, Tauragės apsk. Iš 1929 m. rugsėjo 13 d. Kauno metrikacijos punkto gimimo pažymėjimo nustatyta, kad P. gimė (duomenys neskelbtini)Naumiestyje, Tauragės apskr., tėvai – K. R. ir P. R.; pilietybė – Lietuvos. Iš Vytauto Didžiojo universiteto studentės P. R. asmens byloje esančiojo klausiamojo lapo nustatyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini)Naumiestyje, Tauragės apsk.; tėvo vardas – A.. Nustatyta, kad P. R. 1933 m. balandžio 21 d. sudarė kelionės sutartį Nr. 000328, kuriame nurodytas jos amžius – 24 m. J. G., gim. 1948 m. rugsėjo 6 d., gimimo registracijos liudijime Nr. 002701 motina nurodyta M. (jos amžius 33 m., religija žydų); J. G. santuokos liudijime Nr. 38140 motinos vardas nurodytas M.. Iš Izraelio Civilinės registracijos nuorašo nustatyta, kad M. P. G. tėvai buvo A. (A.) ir P.; gimimo šalis – Lietuva; gimimo data – (duomenys neskelbtini).; imigranto/pastovaus gyventojo registracijos data: 1933 m. gegužės 1 d.

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. G. motina ir pareiškėjų A. G. bei A. G. senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini) gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).CPK 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis vien tik netiesioginiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis suformuota teismų praktika - bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kadangi, jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje vertino visus esančius netiesioginius įrodymus ir remdamasis jais priėmė skundžiamą sprendimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, todėl svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

20. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais darė išvadą, kad į bylą pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad pareiškėjų atitinkamai motina ir senelė gimė (duomenys neskelbtini) Naumiestyje, Tauragės apsk., Lietuvoje, jos tėvai buvo K. R. ir P. R., Lietuvoje ji buvo vadinta P. R. vardu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, kad P. R. gimė 1909 m. kovo 3 d. Naumiestyje, Tauragės apsk., tėvai – K. R. ir P. R.; pilietybė – Lietuvos (šias aplinkybes patvirtina 1929 m. spalio 3 d. P. R. prašymas Kauno policijos vadui, 1929 m. laikinas asmens liudijimas Nr. 1918, 1929 m. pasas Nr. 7853, 1929 m. rugsėjo 13 d. Kauno metrikacijos punkto gimimo pažymėjimas). Bylos dokumentai patvirtina, jog P. R. 1933 m. balandžio 21 d. sudarė kelionės sutartį Nr. 000328, kuriame nurodytas jos amžius – 24 m., jai atvykus į Izraelį/Palestiną ji buvo registruota kaip M. P. G., tikėtina, jog pavardė pasikeitė jai sudarius santuoką. Jos gimimo data buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), gimimo šalis – Lietuva, jos tėvais nurodyti A. (A.) ir P.. Nors apeliantė ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau iš šių duomenų galima spręsti, jog tikėtina, kad P. R. (M. P. G.) gimimo data atvykus į Izraelį/Palestiną buvo nurodyta klaidingai, tėvų vardai iš esmės sutampa, tikėtina, jog vietoj P. įrašyta P. ir vietoj K. įrašyta A. (A.) dėl skirtingų kalbų specifikos ir skirtingos vardų rašybos įvairiose šalyse. Pareiškėjų pateikti įrodymai iš esmės vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja ir yra nuoseklūs. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Nustačius, jog byloje esantys įrodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nenustatyti juridinės reikšmės fakto vien todėl, kad viename dokumente skiriasi P. R. nurodyta gimimo data ir tėvų vardai, nebūtų teisinga, kadangi kaip jau nurodyta, tokie datų ir asmenvardžių neatitikimai, tikėtina, kad atsirado dėl rašymo klaidos ar skirtingų kalbų ypatumų rašant asmenvardžius.

21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjai teismui nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių duomenų ar dokumentų, kurių pagrindu Izraelio teismas šeimos klausimams priėmė savo sprendimus. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020, atsisakė pripažinti P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje dėl amžiaus nustatymo Nr. 1086/04/19 ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad žydų konfesinis teismas nėra valstybinė teisminė institucija, kuri turi kompetenciją nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir kurios sprendimai turi privalomą teisinę galią, tačiau šios institucijos raštai ar sprendimai gali būti įrodymais teismų nagrinėjamose juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-239-701/2021). Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuos P. T. sprendimus vertino kaip rašytinius įrodymus visumoje su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis visų byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų visuma.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka spręsti, kad pareiškėjo J. G. motina ir pareiškėjų A. G. bei A. G. senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini)gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai įrodė prašomą nustatyti faktą bei jo juridinę reikšmę pareiškėjams. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius