Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, o būtent:

2020-09-04, apie 14 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0245) nustatytas 2,07 promilės neblaivumas, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, jog kaltinime nurodytą dieną, penktadienį, apie 14 val. automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo atlikti techninę apžiūrą. Automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau juo važinėja abu su žmona, įsigytas bendromis šeimos lėšomis. Atlikęs minėto automobilio techninę apžiūrą, pakeliui į namus, (duomenys neskelbtini) netikėtai susitiko su senais draugais, su kuriais išgėrė „alučio-šnekučio“, pats išgėrė porą butelių per 15 minučių laikotarpį. Kadangi viskas įvyko labai greitai, nesijuto girtas ar apsvaigęs, todėl nusprendė važiuoti, iki namų buvo likę važiuoti vos 2 min. kelio. Pakeliui į namus (duomenys neskelbtini) nusprendė paskambinti žmonai ir pasakyti, kad automobilio techninę apžiūrą atliko. Vairuodamas paskambino mobiliuoju telefonu žmonai, tačiau ji neatsiliepė, o tuo metu iš galo pastebėjo priartėjusį nežymėtą policijos automobilį. Paaiškino, kad alkoholio kiekio matuoklis jo girtumą parodė tik todėl, kad alų buvo gėręs tik ką prieš vairavimą, todėl taip kvailai ir papuolė. Jo teigimu, praėjus apie valandai nuo šito įvykio, pats asmeniškai pasitikrino savo blaivumą grįžęs namo ir alkotesteris parodė, kad jis yra blaivus. Teisę vairuoti įgijo būdamas 18 metų amžiaus, vairavimo stažas – apie 30 metų. Žinojo, kad būdamas neblaivus vairuoti negali. 2015 m. buvo nubaustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę vieneriems metams, vairuotojo pažymėjimas grąžintas 2016 m. vasario mėnesį. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negalėjo, tačiau gailėjosi taip pasielgęs. Be to, 2019 m. buvo nubaustas administracine tvarka ir už greičio viršijimą, tačiau nurodė, kad šį pažeidimą padarė sūnus. Jis dirba gimnazijoje apie 20 metų, kūno kultūros mokytoju, šiuo metu gaunamas darbo užmokestis yra 250 Eur, už jam nustatytą 50 proc. nedarbingumą dėl atliktos stuburo operacijos (nustatytas iki 2021-07-10) dar gauna 180 Eur išmoką. Nepilnamečių išlaikytinių neturi, visi trys vaikai suaugę, iš kurių vienas studijuoja. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, alkoholiu nepiktnaudžiauja.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, D. S. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. S. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta sekančiais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Evaldo Numsėdžio 2020-09-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pradėtas dėl to, kad 2020-09-04, apie 14 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Sustabdžius automobilį, jo vairuotojui D. S. pirmu tikrinimu nustatytas 2,14 promilės girtumas, antruoju tikrinimu nustatytas 2,07 promilės girtumas (b. l. 1).

Iš Telšių AVPK PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Žygimanto Liekio tarnybinio pranešim matyti, kad 2020-09-04 jam dirbant su kolega L. R. nežymėtu tarnybiniu automobiliu nustatytame maršrute Akmenės mieste bei rajone, apie 14 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėtas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Sustabdžius automobilį ir bendraujant su vairuotoju D. S., nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Atlikus du patikrinimus, vairuotojui nustatytas atitinkamai 2,14 ir 2,07 promilės girtumas. Vairuotojas D. S. pareigūnams nurodė tądien alkoholio nevartojęs, tačiau patvirtino iš vakaro gėręs alkoholinių gėrimų (b. l. 17).

Iš 2020-09-04 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta – važiuojamoji kelio dalis (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje paimti dokumentai: automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas, išduotas D. S. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-09-04 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 231 iš įvykio vietos nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Naujojoje Akmenėje, J.Dalinkevičiaus g. 3D (b. l. 9–16, 19).

Iš 2020-09-04 neblaivumo nustatymo akto, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo, alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad D. S. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ 2020-09-04 pirmuoju tikrinimu 14 val. 38 min. nustatytas 2,14 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 15 val. 3 min. – 2,07 promilės neblaivumas (b. l. 18, 23–24).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jo kaltę vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio patvirtina ir visuma kitų, aukščiau išvardintų įrodymų, kurių pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis D. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,07 promilės neblaivumas, t. y. daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis žinojo, kad draudžiama transporto priemonę vairuoti neblaiviam, suvokė esąs apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būklės vairavo automobilį, darytina išvada, kad tokie jo veiksmai buvo tyčiniai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje transporto priemonės vairavimas neblaiviam pripažįstami tyčiniais veiksmais.

Bylos nagrinėjimo metu V. S. pateikė prašymą, kuriuo prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui.

Teisiamojo posėdžio metu V. S. prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą palaikė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, reglamentuojamas BK 40 straipsnyje, kurio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju D. S. kaltinamas padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai galisi dėl jos padarymo, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad per penkerių metų laikotarpį D. S. administracine tvarka bausta penkis kartus, iš kurių keturi administraciniai nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad 2019-11-16 vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį 31 km/h, jam paskirta 120 Eur bauda. Pažymėtina, kad 2015-06-09 nutarimu D. S. administracine tvarka nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,11 promilės neblaivumas, taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, už šiuos pažeidimus D. S. buvo skirta 289,00 Eur bauda ir už pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui. D. S. vairuoto pažymėjimas grąžintas 2016-02-26. Ši aplinkybė rodo, kad tai nėra atsitiktinis D. S. poelgis vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, kad D. S. nepasimokė ir nepadarė išvadų po 2015-05-30 padaryto nusižengimo, kuomet vairavo transporto priemonę neblaivus. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokiu elgesiu vairuotojas kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei. Be to, akcentuotina, kad D. S. nagrinėjamu atveju ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,07 promilės neblaivumas), tačiau vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu ir dėl to padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, už šio nusižengimo padarymą 2020-09-04 jam paskirta administracinė nuobauda – 30,00 Eur bauda. Kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad prieš vairavimą išgėrus tik 2 butelius alaus ir vairavus tik nedidelį atstumą, teismo vertinimu, rodo ne kritišką jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, o priešingai, menkinant savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinęs šiuos kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismui neleidžia pagrįstai manyti, kad D. S. ateityje laikysis ir nedarys nusikalstamų veikų, kas reiškia, jog jis neatitinka vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl šis institutas šiuo atveju negali būti taikomas.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – neteistas, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 5 kartus, iš kurių keturi padaryti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Be to, akcentuotina, kad 2015-06-09 nutarimu D. S. administracine tvarka nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,11 promilės neblaivumas, taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, už šiuos pažeidimus D. S. buvo skirta 289,00 Eur bauda ir už pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra. D. S. nustatytas 50 proc. darbingumas. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustačius artimą minimaliam už padarytą nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į baudos dydį, kaltinamojo gaunamas pajamas (320–350 Eur darbo užmokestis, 188 Eur netekto darbingumo pensija), į nustatytą darbingumo lygį, nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir byloje atlikus sutrumpintų įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje (šiuo metu – ir 281¹ straipsnyje) numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad D. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles (vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, be to, nagrinėjamu atveju vairuodamas transporto priemonę neblaivus dar ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, tokiu būdu padarė ne tik nusikalstamą veiką, bet kartu ir administracinį nusižengimą.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, kaltinamajam 2020-09-08 nutarimu skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 60-61). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tokio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės, dėl kurios asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (pvz., nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į šią praktiką, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas kaltinamajam nustatytinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos.

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti savaime laikomas priemone, kuri varžo nusikaltimą padariusio asmens ar kitų asmenų teises labiau negu reikia, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra kaltinamasis D. S.. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, D. S. priklausančio automobilio Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas laikytinas pagrįstu, todėl jis taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam D. S. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas naikintinos (b. l. 57–58, 60–61).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamojoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamajam užtikrintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto gynėjo dalyvavimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje 2020-09-23 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuri patvirtina, kad išlaidos už D. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 190,76 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu kaltinamajam buvo paskirtas privalomas gynėjo dalyvavimas. Įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje J.Dalinkeviaičaus g. 3D, Naujojoje Akmenėje, Akmenės rajone, perduotinas konfiskavimą vykdančiai inspekcijai;

– automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie bylos medžiagos, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai kartu su konfiskuotina transporto priemone;

– D. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie bylos, perduotinas jį išdavusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL (3750,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. S. galutinę bausmę – 50 MGL (2500,00 Eur) baudą.

Įpareigoti D. S. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801). Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – D. S. priklausančio automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kaltinamajam D. S. 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje J.Dalinkeviaičaus g. 3D, Naujojoje Akmenėje, Akmenės rajone (2020-09-04 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto Nr. 231 pagrindu), perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie bylos medžiagos, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai kartu su transporto priemone;

– D. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie bylos, perduoti jį išdavusiai institucijai.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.