- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-03
- Bylos Nr.
- e2A-1169-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01482-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Arvydas Žibas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 823,00 Eur negrąžintą kreditą; 1 014,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3 080,96 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 31 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 823,00 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.); 31 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 823,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
2. Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2018 m. kovo 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-7fzd6n5w, pagal kurią atsakovui suteikė 8 591,76 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Sutarties grąžinimo terminas pagal pradinį jos grąžinimo grafiką buvo nustatytas 2023 m. balandžio 8 d., tačiau atsakovas 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. liepos 12 d. atliko vartojimo kredito sutarties pratęsimus, kurie sąlygojo sutarties termino pasibaigimo datos pasikeitimą iš 2023 m. balandžio 8 d. į 2023 m. birželio 12 d. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 16 d.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 7 823 Eur skolą, 1 014,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 3 009,56 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.), 31 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.) nuo paskolos sutarties Nr. REF-7fzd6n5w specialiųjų sąlygų atnaujintame mokėjimo grafike su 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. liepos 12 d. atsakovo atliktais vartojimo kredito sutarties pratęsimais tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo Eil. Nr. 35 iki Eil. Nr. 62), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 471,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. UAB „BnP Finance“ ir atsakovo E. K. 2018 m. kovo 8 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. REF-7fzd6n5w specialiųjų sąlygų atnaujintą mokėjimo grafiką su 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. liepos 12 d. atsakovo atliktais vartojimo kredito sutarties pratęsimais laikė neatskiriama šio sprendimo už akių dalimi. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. kovo 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-7fzd6n5w bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (31 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 7 823 Eur dydžio negrąžintą kreditą. Be to, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 014,40 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 16 d., yra pagrįstas, todėl jį taip pat tenkino.
6. Teismas, vertindamas reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, sprendė, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą. Teismas atsakovo atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisė negautas pajamas, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas įvertino faktą, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškovei iš atsakovo priteisė: 1) konkrečią negautų pajamų sumą, t. y. 3 009,56 Eur, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.); 2) procentinę išraišką, t. y. 31 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.) nuo paskolos sutarties Nr. REF-7fzd6n5w specialiųjų sąlygų atnaujintame mokėjimo grafike su 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. liepos 12 d. atsakovo atliktais vartojimo kredito sutarties pratęsimais tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo Eil. Nr. 35 iki Eil. Nr. 62). Pažymėjo, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti Lietuvos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybe grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų. Atsakovui įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką, įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki paskolos termino pabaigos (2023 m. lapkričio 7 d.) (naudojantis, pavyzdžiui, www.bankai.lt teikiama skaičiuokle).
7. Teismas nustatė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą priteisti 31 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, minėtą sutartinę sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).
8. Teismas, nustatęs, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Patenkinus ieškinį iš dalies (69 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisė 471,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 3 080,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 3 080,96 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.), priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 823,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 823,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 683,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus, nepagrįstai rėmėsi negaliojančiu sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
10.2. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutarties tinkamai nevykdė. Šalys buvo susitarę, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 31 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Mano, kad teismas dėl aukščiau nurodytų priežasčių neteisingai priteisė ir fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą. Taip realizuojamas teisėto lūkesčio principas. Priešingu atveju, atsakovui nebūtų skirtumo, vykdyti sutartį ar ne.
10.3. Apeliantė pažymėjo ir tai, kad jos negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugojo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia, negrąžinta kredito suma.
10.4. Teismas nepagrįstai reikalavimą dėl 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Mano, kad minėta norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė. Ieškovė šiuo atveju neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ieškovė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia ieškovei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
10.5. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Taip pat Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba yra išaiškinusi, kad kredito davėja turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Ieškovės nuomone, ji ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Ieškovei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovui ir po sutarties termino pabaigos negrąžinus kredito, ieškovė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki sutarties termino pabaigos. Ieškovė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o ieškovė toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Teismas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą turėjo sieti su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta.
10.6. Nurodo, kad dalis ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 31 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir patirs ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias negautas pajamas (nuostolius) ieškovė patirs ateityje. Be to, žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų, yra neskaičiuotinas.
10.7. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo. Nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, taip pat dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ (pradinė kreditorė) ir atsakovas 2018 m. kovo 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-7fzd6n5w, kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui suteikė 8 591,76 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 8 404,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 31 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties grąžinimo terminas pagal pradinį jos grąžinimo grafiką buvo nustatytas 2023 m. balandžio 8 d., tačiau atsakovas 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. liepos 12 d. atliko vartojimo kredito sutarties pratęsimus, kurie sąlygojo sutarties termino pasibaigimo datos pasikeitimą iš 2023 m. balandžio 8 d. į 2023 m. birželio 12 d. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, 2019 m. spalio 16 d. sutartis buvo nutraukta. 2020 m. vasario 19 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP20200219/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2020 m. vasario 26 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo.
15. Pirmosios instancijos teismas neskundžiama sprendimo už akių dalimi priteisė ieškovei iš atsakovo 7 823 Eur skolą ir 1 014,40 Eur sutartines (mokestinę funkciją atliekančias) palūkanas.
16. Ieškovė ieškiniu papildomai prašė atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.), negautas pajamas skaičiuojant už visą negrąžinto kredito sumą (7 823 Eur) ir taikant sutartinį 31 proc. palūkanų dydį. Tokį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies nepagrįstu ir priteisė ieškovei iš atsakovo: 1) 3 009,56 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.); 2) 31 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.) nuo paskolos sutarties Nr. REF-7fzd6n5w specialiųjų sąlygų atnaujintame mokėjimo grafike su 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. liepos 12 d. atsakovo atliktais vartojimo kredito sutarties pratęsimais tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimo patenkinimą, negautas pajamas (nuostolius) skaičiavo pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką taip, jeigu atsakovas prievoles pagal sutartį būtų vykdęs tinkamai. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas jos negautas pajamas (nuotolius), nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Pažymėjo, kad apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 31 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 823 Eur) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
17. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
20. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose buvo aptarta atsakovo mokamų palūkanų suma, suderintas mokėjimų grafikas. Iš mokėjimo grafiko nustatyta, kad kredito grąžinimo termino pabaiga – 2023 m. birželio 12 d. Vadinasi, sutarties šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais atsakovas privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie sutarties pateiktame mokėjimo grafike nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį po sutarties nutraukimo skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažintos apeliantės negautomis pajamomis.
21. Apeliantė, skaičiuodama palūkanas už visą negrąžinto kredito sumą, nepagrįstai įrodinėja, kad negautomis pajamomis (nuostoliais) turi būti pripažinta ne tik mokėjimo (pelno) palūkanų suma, nurodyta prie sutarties pridėtame grafike, bet ir palūkanos, kurias skaičiuoja už negrąžintas kredito sumas, kurių mokėjimas pradelstas (kompensacinės palūkanos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, yra išaiškinęs, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu išaiškinimu, neskundžiama sprendimo už akių dalimi sutarties sąlygas, numatančias galimybę kredito davėjui iš vartotojo reikalauti 31 proc. dydžio metines kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento). Šis aiškinimas nulėmė ir pagrįstą išvadą, kad neteisėtos sutartinės sąlygos pagrindu apeliantė negalėjo įgyti jokio teisėto lūkesčio, todėl ir jos reikalavimai negautomis pajamomis pripažinti kompensacines palūkanas už pradelstas mokėti vartojimo kredito sumas už laikotarpius nuo sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos, o taip pat nuo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo pagrįstai atmesti.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia išvada teismas neneigia apeliantės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau pareiga įrodyti tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį tenka apeliantei (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nepateikė įrodymų, kad turėjo didesnių nuostolių ar galėjo pagrįstai tikėtis gauti konkretaus dydžio didesnes papildomas pajamas, nei nustatyta mokėjimo grafike. Apeliantei savo reikalavimą dėl negautų pajamų dydžio grindžiant neteisėta pripažinta sutarties sąlyga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė tik reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dalį dėl negautų pajamų, lygių mokestinėms palūkanoms, mokėtinoms už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos, priteisimo pagrįstumą. Be to, skundžiamu sprendimu už akių pagrįstu pripažintas apeliantės reikalavimas priteisti 1 014,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 16 d.). Nustatyta, kad šią sumą apeliantė apskaičiavo sudėdama nepadengtas mokėjimo grafiko pagrindu už laikotarpį iki 2019 m. spalio 16 d. priskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanų sumas.
23. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 16 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.) suskirstė į dvi dalis (pirma dalis – iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.), antra dalis – nuo sprendimo už akių priėmimo dienos) ir sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, apskaičiuotas mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų pagrindu. Už laikotarpį iki sprendimo už akių priėmimo negautas pajamas teismas apskaičiavo konkrečia suma, o už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo – procentine išraiška, nurodydamas, kad negautos pajamos siejamos su pagal prie sutarties pridėtą mokėjimų grafiką apskaičiuojamomis palūkanų sumomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo mokestines (pelno) palūkanas už ginčo laikotarpį, todėl nėra pagrindo šią skundžiamą sprendimo už akių dalį keisti.
24. Apeliantė taip pat nurodo, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 31 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliantės reikalavimas viršija ieškovės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas.
25. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas atliko vartojimo kredito sutarties sąlygų kontrolę, kaip to reikalauja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal minėto straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.
26. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio (lot. savo iniciatyva) pripažino negaliojančia sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatą, iš kurios ieškovė kildina reikalavimą priteisti nuostolius už laikotarpį nuo kredito sutarties planuoto termino pabaigos iki visiško paskolos grąžinimo, kaip neatitinkančią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų) reikalavimų (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).
27. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmestus reikalavimus nepagrįstai prilygino kompensuojamosioms palūkanoms ir taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, nes apeliantė prašė priteisti ne kompensuojamąsias palūkanas, o patiriamus nuostolius negautų pajamų forma, ir nuostolius, kuriuos apeliantė patirs iki visiško kredito grąžinimo, kurie bus didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje.
28. Nagrinėjamu atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir VKĮ. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
29. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
30. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti netesybas vadovaudamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią sutarties sąlygą pripažino negaliojančia.
31. Apeliantė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat grindžia tuo, kad atsakovui negrąžinus jam suteiktos vartojimo kredito sumos, po sutarties termino pasibaigimo neteisėti veiksmai tęsiasi, apeliantė praranda galimybę skolinti pinigus už tokią pačią ar net didesnę palūkanų normą, negauna pajamų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
32. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo. Ieškovės teisė gauti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą šiuo atveju bus apginta priteisus jai 5 proc. procesines palūkanas, jeigu teismo sprendimas nebus tinkamai įvykdytas.
33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo VKĮ (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.