- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 2-1471/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00066-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria nutarta patikslintam ieškiniui neduoti eigos ir nustatyti terminą trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti civilinėje byloje Nr. 2-1567-324/2012 pagal ieškovės R. K. ieškinį Kauno miesto savivaldybei, A. P., R. P., S. P., E. P., trečiajam asmeniui S. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti niekiniu 2011-10-21 turto pardavimo be varžytynių aktą Nr. 9/11 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, kuriuo bankrutavusi SĮ „Namų priežiūra“ šį butą pardavė A. P. ir R. P.; 2) pripažinti niekiniu 2011-11-22 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. P., R. P. ir S. P., E. P. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; 3) taikyti restituciją – grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei. Ieškovė nurodė, kad ginčo bute gyveno nuomos sutarties pagrindu ir turėjo teisę jį privatizuoti. Butas buvo parduotas neteisėtai, nesilaikant teisės aktais nustatytų bankrutuojančios įmonės turto pardavimo reikalavimų, už per mažą kainą, o atsakovai, įgiję šį turtą, laikytini nesąžiningais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė patikslintam ieškiniui neduoti eigos ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Kaip patikslinto ieškinio trūkumus teismas įvardijo ieškovės nurodytą netinkamą atsakovą – bankrutavusią SĮ „Namų priežiūra“, nes ši įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ir nesumokėtą už ieškinį žyminį mokestį. Teismo vertinimu, ginčas yra turtinis, nes ieškovė prašo panaikinti du 20 000 Lt vertės sandorius, kuriuos panaikinus, pirkėjams būtų priteisti jų sumokėti už butą pinigai (S. ir E. P. ir A. ir R. P. – po 20 000 Lt). Teismas nurodė, kad teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas.
Šalies argumentai
Ieškovė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, patikslintame ieškinyje atsakovu vietoj SĮ „Namų priežiūra“ nurodė Kauno miesto savivaldybę, kuri buvo ginčo turto savininkė, o dėl mokėtino žyminio mokesčio nurodė, kad, jos vertinimu, ginčas yra neturtinis, todėl mokėtinas žyminio mokesčio dydis sudaro 139 Lt, kuriuos ieškovė yra sumokėjusi. Ieškovės nuomone, nors byloje yra ginčijami sandoriai, tačiau pritaikius restituciją, turtas būtų grąžintas ne ieškovei, o Kauno miesto savivaldybei, todėl ieškovė jokio turto neįgytų. Savo pozicijai pagrįsti ieškovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė patikslintam ieškiniui, kuriuo ieškovė pakeitė ieškinio dalyką, neduoti eigos ir nustatyti septynių dienų terminą nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti –1200 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti.
Teismas nurodė, kad nors, patenkinus ieškinį, butas turėtų būti sugrąžintas ne ieškovei, siekiančiai buto nuomos ir privatizavimo, o Kauno miesto savivaldybei, atsakovai P. netektų nekilnojamojo daikto, jiems ir atsakovams A. R. P. turėtų būti sugrąžinti už įsigytą butą sumokėti pinigai (po 20 000 Lt), todėl darytina išvada, jog ieškovės nurodomas ginčas yra turtinis. Teismo vertinimu, ieškovė neteisingai traktuoja kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-350/2009 bei 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-362/2010 2010. Šiuose procesiniuose sprendimuose kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2001). Teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. K. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodoma, jog ieškinio tenkinimo atveju ieškovei nebūtų priteisiamas joks turtas, o tai, kad atsakovams būtų sugrąžinti už įsigytą turtą sumokėti pinigai, nereiškia, kad šiuos pinigus gautų ieškovė ir tai nulemia ieškovės reikalavimo kvalifikavimą kaip neturtinį.Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, kuriose nurodyta, kuomet ginčas dėl sandorio laikytinas turtiniu ginču, o jo įkainojimo klausimas turi būti sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių, kurios sukuria apskaičiuojamus turtinius praradimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byla apeliacine tvarka nagrinėjama, atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį bei faktinįpagrindus, taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas tiria, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą ir atitinkamai -ar teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad nesumokėtas žyminis mokestis.
Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta proporcinio ir paprastojo žyminio mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo reikalavimo sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, kurie negali būti įkainoti arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
Byloje kilo ginčas, ar ieškinio reikalavimas pripažinti niekiniais turto pardavimo be varžytynių aktą ir to paties turto pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją turi būti apmokestinamas kaip turtinio pobūdžio reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jam taikomas proporcinis žyminis mokestis, nes patenkinus ieškinio reikalavimus atsakovai S. ir E. P. netektų nekilnojamojo daikto, jiems ir atsakovams A. R. P. turėtų būti sugrąžinti už įsigytą butą sumokėti pinigai (po 20 000 Lt).
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2011-10-01 įsigaliojo CPK pakeitimai, kuriais buvo keistas ir CPK 85 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio sumos nustatymą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo teisme buvo gauti 2012-01-25 ir 2012-04-23, t.y. jau įsigaliojus minėtiems CPK pakeitimams ir ieškinio priėmimui taikytinos ieškinio pateikimo teismui metu galiojusios teisės normos. 2011-10-01 įsigaliojusiais CPK pakeitimais CPK 85 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 11 punktu, numatančiu, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taip pat šis straipsnis papildytas 3 dalimi, pagal kurią,kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, ir ieškinio suma nustatoma šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu būdu. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nustatydamas taisykles, kaip apskaičiuojama ieškinio suma, reiškiant tokius reikalavimus, aiškiai įtvirtino, kad šie reikalavimai laikytini turtiniais. Atitinkamai atskirajame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis remiasi apeliantė, šiuo atveju nėra aktualios, nes priimtos iki minėtų CPK pakeitimų įsigaliojimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, nors neprašo turto priteisti jai, reiškia reikalavimą du to paties turto perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją. Pritaikius restituciją, atsakovai turėtų grąžinti turtą pardavėjui (šiuo atveju - atsakovui Kauno miesto savivaldybei), o atsakovams P. ir P. būtų grąžinti jų sumokėti už turtą pinigai (po 20 000 Lt). Taigi, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 85 straipsnio 3 dalį, ieškinio suma turėtų būti apskaičiuojama pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės grąžintiną atsakovams P. sumą – 20 000 Lt, o žyminis mokestis turėtų sudaryti 3 procentus nuo ieškinio sumos, t.y. 600 Lt.
Vadovaujantis išdėstytu, atskirasis skundas netenkinamas, teisėjų kolegijai konstatavus, jog byloje reiškiamas turtinis reikalavimas, kuris turėtų būti apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Tačiau taip pat konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ir skundžiamoje nutartyje nurodė mokėtiną žyminio mokesčio dydį, todėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamasskundžiamą nutartį ir perduodamas ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atkreipia teismo dėmesį į tai, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą be kita ko reikia įvertinti ir ieškinio teismingumo klausimą, t.y., ar ieškinys, atsižvelgiant į ieškinio sumą bei į tai, kad patikslintu ieškiniu reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais reiškiamas ne bankrutavusiai SĮ „Namų priežiūra“, o Kauno miesto savivaldybei, yra teismingas Kauno apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. K. ieškinio atsakovams Kauno miesto savivaldybei, A. P., R. P., S. P. ir E. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą perduotinagrinėti iš naujo.