Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimas suinteresuotiems asmenims R. B., L. B., Šilutės socialinių paslaugų centrui dėl nušalinimo nuo globėjo pareigų, globėjo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimas dėl L. B. nušalinimo nuo globėjo pareigų, globėjo Šilutės socialinių paslaugų centro paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

15. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: Šilutės socialinių paslaugų centro 2019 m. balandžio 3 d. raštą (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo; Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. rašto (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo kopiją. Pažymėtina, kad apelianto rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl dėl tinkamo apeliacinio skundo išnagrinėjimo minėti įrodymai pridedami prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-167-733/2011 R. B. pripažintas neveiksniu (b. 1. 4). To paties teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi R. B. nustatyta globa ir globėja paskirta mama L. B. (b. 1. 5). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu pakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-167-733/2011 ir R. B. pripažintas neveiksniu civilinių turtinių santykių srityse, susijusiose su asmens pajamų ir išlaidų tvarkymu, nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu juo, dalyvavimu ūkinėje komercinėje veikloje, paveldėjimo teisinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, susijusiose su savitvarkos įgūdžiais, sveikatos priežiūra, šeimos santykiais, darbo teisiniais santykiais, pilietinėmis teisėmis (b. 1. 6–7).

18. Byloje taip pat nustatyta, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijoje 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo gauta informacija, kad globėja L. B. neatlieka globėjo pareigų, girtauja, nesirūpina sūnumi R. B.. Patikrinus informaciją nustatyta, L. B. tinkamai neatliko globėjo pareigų, kadangi R. B. rastas neprižiūrėtas, o nustatytos aplinkybės buvo užfiksuotos apsilankymo aktais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). L. B. buvo įspėta, jog dėl netinkamų globėjo pareigų atlikimo gali būti nušalinta nuo globėjo pareigų. L. B. kreipėsi dėl socialinių paslaugų teikimo sūnui R. B., Šilutės rajono savivaldybės socialinių paslaugų skyrimo komisijos 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam R. B. buvo skirta socialinė paslauga – dienos socialinė globa institucijoje, kuri nuo 2018 m. balandžio 3 d. buvo pradėta teikti Šilutės socialinių paslaugų centre. 2019 m. sausio 31 d. teisme gautas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti L. B. nuo R. B. globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir paskirti Šilutės socialinių paslaugų centrą jo globėju. Nurodyta, kad neveiksnaus R. B. globėja L. B. netinkamai atlieka globėjo pareigas ir neužtikrina globotinio R. B. teisių ir interesų. Šilutės socialinių paslaugų centro paslaugos R. B. buvo teikiamos nereguliariai, centro darbuotojų pastebėjimu, L. B. nesugebėjo užtikrinti, kad sūnus reguliariai vartotų gydytojų paskirtus vaistus, taip pat nuolat tekdavo jai priminti, kad laikas sūnų pristatyti pas gydytoją. Retėjant R. B. apsilankymams paslaugų centre, jo sveikata pablogėdavo, pakildavo kraujo spaudimas, tapdavo neramus, stipriau save žalodavo, blaškydavosi. Į paslaugų centrą atvykdavo labai nešvarus, nepraustas, nešvariais rūbais, nekeistomis sauskelnėmis, nevalgęs pusryčių. Iš Šilutės socialinių paslaugų centro 2019 m. sausio 24 d. rašto (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2019 m. sausio 21 d. ryte L. B. keletą kartų skambino į paslaugų centrą ir reikalavo, kad būtų nutraukta paslauga sūnui, iškeikė darbuotojus necenzūriniais žodžiais, grasino, kalbėjo nerišliai, todėl kilo įtarimas, kad L. B. galbūt yra neblaivi. Apsilankius jos namuose, L. B. elgesys buvo neadekvatus, agresyvus, judesiai nekoordinuoti. Namuose buvo baisi netvarka, grindys prilaistytos skysčių, maisto atliekos mėtėsi ant grindų ir baldų, tvyrojo smarvė. R. B. buvo uždarytas nedidelėje patalpoje, gulėjo lovoje be čiužinio, labai blaškėsi, save žalojo daužydamas galvą kumščiu, veidas buvo kruvinas, todėl buvo iškviesti medikai ir policijos pareigūnai, kuriems padedant R. B. buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad L. B. netinkamai atlieka globėjo pareigas, neužtikrina globotinio R. B. teisių ir interesų, 2019 m. kovo 8 d. nutartimi L. B. nušalino nuo R. B. globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir Šilutės socialinių paslaugų centrą paskyrė R. B. globėju.

19. Apeliantė nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiais argumentais, kad įrodinėjimo naštą turėjęs pareiškėjas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės pajamos skyrius neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesurinko papildomų duomenų, kad jinai būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip globėjos pareigas, neužtikrina R. B. teisių ir interesų apsaugos. Nurodė, kad, pradėjus teikti socialinę paslaugą – dienos socialinę globą institucijoje – Šilutės socialinių paslaugų centre, dėl pakeistos aplinkos sūnaus sveikata pablogėjo, dėl to R. B. darėsi vis labiau neramus, patyrė stresą, padažnėjo savęs žalojimo atvejai, sukildavo kraujo spaudimas. Taip pat nurodė, jog L. B. nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)) globoja sunkią psichikos negalią turintį sūnų, užtikrina jam geras gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo sveikatos priežiūra, sistemingai veža pas įvairius gydytojus, lankosi gydymo įstaigose, suteikia jam reikiamą pagalbą. Pažymėjo, kad tarp mamos ir sūnaus yra labai glaudus ir artimas ryšys, kurį nutraukus būtų labai pakenkta R. B. fizinei ir psichinei sveikatai, o centro darbuotojai nesugebėtų R. B. tinkamai pasirūpinti.

20. Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimtos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju būtent apeliantei L. B. teko pareiga įrodyti teismui, jog ji tinkamai rūpinasi savo neįgaliu sūnumi R. B.. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinama pirmosios instancijos teismo nutartis, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų priimta neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turėjo įtakos priimant skundžiamą nutartį, visumos, o, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, visos abejonės vertintinos silpnesniosios šalies, t. y. neveiksnaus suinteresuoto asmens R. B., naudai.

21. Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalius). Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu tam tikroje srityje asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013). Įstatymas reglamentuoja, kad jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam tam tikroje srityje fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.

22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. B. netinkamai atliko neveiksnaus asmens tam tikrose srityse globėjo pareigas. Tai, kad L. B. netinkamai atliko globėjo pareigas, įrodyta Šilutės socialinių paslaugų centro pateikta raštiška informacija, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus rašte nurodyta informacija, teismo posėdžio bylos dalyvių paaiškinimais. Šilutės socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodyta, jog L. B. nesugeba užtikrinti, kad sūnus R. B. reguliariai vartotų gydytojų paskirtus vaistus, darbuotojai jai nuolat turi priminti, kad laikas su globotiniu vykti pas gydytojus išsirašyti vaistus ir juos reguliariai vartoti. R. B. nustojus reguliariai atvykti į Šilutės socialinių paslaugų centrą, darbuotojai neturi galimybės kontroliuoti, kad R. B. būtų reguliariai paduodami vaistai, kad jis būtų pamaitintas, nupraustas ir tvarkingai aprengtas. L. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino faktą, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir šią problemą išsprendė, tačiau, kaip matyti iš naujai į bylą pateiktų įrodymų, L. B. problema dėl alkoholio vartojimo nėra išnykusi. Iš byloje naujai pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. Šilutės socialinių paslaugų centrui apsilankius L. B. namuose L. B. į namus įsileido tik po įkalbinėjimų. Nustatyta, jog L. B. buvo neblaivi. L. B. namai buvo netvarkingi, R. B. namuose buvo uždarytas atskiroje patalpoje, kurios durys užsklęstos metaline sklende. R. B. gulėjo lovoje, kurioje nebuvo patalynės, buvo užsiklojęs pledais, nepraustas, nekeistomis sauskelnėmis, vilkėjo nešvarius šlapius rūbus. L. B. negalėjo paaiškinti, ar sūnus pamaitintas, ar išgėręs vaistus.

23. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti, kad apeliantė šiuo metu galėtų tinkamai užtikrinti neįgalaus sūnaus interesus, kaip matyti iš naujai pateiktų įrodymų, situacija po Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarties priėmimo nėra pagerėjusi. Sutiktina su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog naujai nustatytos aplinkybės tik patvirtinta, kad L. B. netinkamai atliko globėjo pareigas ir net teisminio proceso metu neužtikrina sūnaus interesų gauti atitinkamas paslaugas ir gyventi orų gyvenimą.

24. Apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad R. B. lankomas Šilutės socialinių paslaugų centras kenkia jo sveikatai – pradėjus lankyti šį centrą R. B. sveikata pablogėjo dėl pakeistos aplinkos, dėl to darėsi vis labiau neramus, patyrė stresą, padažnėjo savęs žalojimo atvejai, sukildavo kraujo spaudimas, laikytini deklaratyviais teiginiais, kadangi nėra paremti gydytojų, specialistų išvadomis ar kitais šiuos apeliantės argumentus pagrindžiančias įrodymais. Priešingai Šilutės socialinių paslaugų centras nurodo, kad kol R. B. buvo teikiam socialinė paslauga, matėsi, kad jo elgesys yra stabilizavęsis, jis būdavo ramesnis. Retėjant apsilankymams įstaigoje, jo sveikata pablogėdavo, pakildavo kraujo spaudimas, tapdavo neramus, labiau save žalodavo.

25. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad tarp mamos ir sūnaus yra labai glaudus ir artimas ryšys, kurį nutraukus būtų labai pakenkta R. B. fizinei ir psichinei sveikatai, o centro darbuotojai nesugebės R. B. tinkamai pasirūpinti. Taip pat nurodo, kad Šilutės socialinių paslaugų centras teikia tik dienos socialinę globą, t. y. jie darbo dienomis 9.30 val. pasiima R. B. iš namų, 16.30 val. (penktadieniais 15.30 val.) sūnų parveža į namus. Tai patvirtina, kad ši institucija gali teikti tik laikinąją dienos socialinę globą, o visu kitu laiku ir savaitgaliais sūnus yra L. B. globoje.

26. Įvertinus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų išsakytus argumentus bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus motyvus, nustatyta, kad Šilutės socialinių paslaugų centrui tapus R. B. globėju iš karto nebuvo sprendžiamas klausimas dėl specialios socialinės paslaugos – ilgalaikės socialinės globos teikimo įstaigoje globotiniui, siekiant nepakenkti globotinio interesams. Kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius, tarp mamos ir sūnaus yra užsimezgęs glaudus ir artimas ryšys ir teismo posėdžio metu buvo pažadėta, kad jei L. B. sugebės užtikrinti orų gyvenimą sūnui, ilgalaikė socialinė paslauga apgyvendinant įstaigoje jam nebus teikiama. Taigi, L. B. turi galimybę bendrauti su sūnumi bei išsaugoti artimus ryšius. Kaip jau anksčiau nustatyta, byloje nėra duomenų, kad Šilutės socialinių paslaugų centro darbuotojai netinkamai rūpintųsi R. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šilutės socialinių paslaugų centrui suteikė licenciją institucinei socialinei globai (dienos) suaugusiems asmenims su negalia. Taigi, Šilutės socialinių paslaugų centras turi teisę bei atitinkamas žinias neveiksniais pripažintiems asmenims teikti socialines, medicinines ir pan. paslaugas. Taip pat pažymėtina, jog teikiant neveiksniam asmeniui tam tikrose srityse pripažintam asmeniui socialines paslaugas, medicinines paslaugas ir panašiai reikalingas globėjo sutikimas, todėl jeigu paskirtas globėjas laikys, kad R. B. yra būtina ilgalaikė socialinė paslauga apgyvendinant įstaigoje, turės teisinį pagrindą spręsti šį klausimą nustatyta tvarka.

27. Teismas sutinka, kad sūnaus ryšys su mama ir šeima yra svarbus, tačiau negalima ignoruoti byloje esančių duomenų, kad L. B. gyvenimo būdas ir sąlygos yra nevisiškai tinkamos kokybės. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. B. netinkamai atliko globėjo pareigas, neužtikrino globotinio R. B. teisių ir interesų, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo nušalintina nuo R. B. globėjo ir turto administratoriaus pareigų, o Šilutės socialinių paslaugų centras paskirtas R. B. globėju, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

28. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

suinteresuoto asmens L. B. atskirojo skundo netenkinti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.