Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Skundžiamu apylinkės teismo nutartimi paliktas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo K. V. nutarimas, kuriuo A. J. nubaustas pagal ANK 115 straipsnį 50 Eur bauda. Apeliantas nesutinka, kad jis padarė ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą ir prašo administracinę bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis sugadino kaimynės turtą.

8. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

10. A. J. Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 115 straipsnį. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įstatymas numato tik maksimalų žalos dydį už kurio padarymą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kokia gali būti minimali žala, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, nenumatyta. Vadinasi, pakanka nustatyti, kad apskritai buvo padaryta bent kokia žala ir jos dydis neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

11. A. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, t. y. sugadino tinklinę tvorą (20 Eur vertė), nuplėšė dailylentes (20 Eur vertė), sudaužė trijų langų rėmų stiklus (vertė 20 Eur), suplėšė medžiaginius užtiesalus (20 Eur vertė). Apeliantas pripažįsta, kad nulenkė tinklinę tvorą, kurios storis 2 mm, taip pat neginčija, kad pastūmė skudurą, kuris buvo ant jo ūkinio pastato sienos, tačiau nesutinka, kad jis šį „skudurą“ suplėšė, kad nuplėšė dailylentes, sudaužė langų stiklus ir tvirtina, kad tai tik kaimynės noras pasipelnyti.

12. Institucija, surašiusi nutarimą, bei teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, CD įrašais. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, joje esančiais įrodymais, nesutinka su Institucija, priėmusia nutarimą, bei apylinkės teismu, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad A. J. sugadino visą nutarime išvardyta B. K. priklausantį turtą.

13. Iš vaizdo įrašo bei nuotraukų, kuriuos pateikė nukentėjusioji B. K., matyti, kad tinklinė tvora, skirianti A. J. ir B. K. sklypų ribas, yra nulenkta, t. y. nulenktas tvoros viršus. Šio fakto A. J. neginčija. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad kažkas į B. K. pusę stumia užtiesalą į kurį yra atsirėmę įvairūs daiktai, tarp jų ir mediniai langų rėmai. Kadangi A. J. neginčijo fakto, kad jis stūmė „skudurą“, todėl teismas daro išvadą, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog užtiesalą stumia A. J.. Tačiau vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad A. J. suplėšė užtiesalą jį stumdamas. Vien fakto, kad užtiesalas yra suplyšęs, nepakanka konstatuoti, kad jį suplėšė A. J.. Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad užtiesalas nebuvo naujas, todėl jis galėjo būti pakabintas jau apiplyšęs, ši aplinkybė nėra paneigta. Be to, nėra užfiksuota, kad būtų išdaužti ir trijų langų rėmų stiklai. Tiek vaizdo įraše, tiek nuotraukose matyti, kad patalpoje yra mediniai rėmai be stiklų, ant jų pasikabinusios medžiagų skiautės. A. J. atliekant daiktų stūmimą, langų rėmai jau buvo be stiklų. Jokių duomenų, kad A. J. prieš tai būtų nuvertęs rėmus ir taip sudaužęs langų rėmų stiklus, nėra. Neužfiksuota, kad būtų daug stiklo duženų, kurios leistų manyti, kad langų rėmų stiklas buvo išdaužtas būtent dėl A. J. veiksmų. Todėl tvirtinti, kad stiklus išdaužė būtent A. J., nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad A. J. nuplėšė dailylentes. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nukentėjusiajai priklausančiame sklype yra du statiniai: sodo namelis ir pagalbinis pastatas, kuris ribojasi su A. J. sklypo riba bei ūkiniu pastatu. Minėtos bylos duomenimis, nukentėjusiajai priklausančio pagalbinio pastato sienos plytinės, išorės apdailos ir pertvarų nėra (b. l. 25). Teismui pateiktoje medžiagoje vėl gi nematyti, kad buvo dailylentės, kad jos yra nuplėštos ir kad jas nuplėšė būtent A. J..

13.1. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

14. Analizuojamu atveju objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. būtų nuplėšęs dailylentes, suplėšęs užtiesalą ar sudaužęs langų rėmų stiklus, išskyrus pačios nukentėjusiosios parodymus, nėra. Todėl konstatuotina, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą kad A. J. būtų nuplėšęs dailylentes, suplėšęs užtiesalą ar sudaužęs langų rėmų stiklus.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad A. J. nulenkė vielinę tvorą ir tai padarė tyčia. Be to, kad pats pažeidėjas patvirtino nulenkęs tvorą, tai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos bei vaizdo įrašas. Nors apeliantas tvirtina, kad jis tik siekė apsaugoti savo turtą, tačiau taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis neatsiklausė nukentėjusiosios ir dėl to nesitarė. Vadinasi, A. J. suprato ir žinojo, kad tai yra nukentėjusiosios turtas ir jį nulenkus, jis bus apgadintas bei nukentėjusiajai bus padaryta bent minimali žala ir šių pasekmių norėjo ar jeigu ir nenorėjo, tai sąmoningai leido joms atsirasti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, todėl nepagrįstai pripažino, jog byloje įrodyta, kad A. J. nuplėšė dailylentes (20 Eur vertė), sudaužė trijų langų rėmų stiklus (vertė 20 Eur), suplėšė medžiaginius užtiesalus (20 Eur vertė). Atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepasitvirtino Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2019 m. liepos 8 d. nutarime nurodytos aplinkybės, kad dėl dailylenčių, langų rėmų stiklų ir medžiaginių užtiesalų sugadinimo, apeliacinės instancijos teismas iš Institucijos 2019 m. liepos 8 d. nutarimo šalina kaltinimo dalį, kurioje nurodyta, kad „A. J. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. nuplėšė dailylentes, kurių vertė 20 Eur, sudaužė trejų langų rėmų stiklus, kurių vertė 20 eurų, suplėšė medžiaginius užtiesalus, kurių vertė 20 eurų<...>. Pašalinus minėtas faktines aplinkybes, administracinio nusižengimo protokole nurodymas, kad tyčia sugadino tinklinę tvorą, kurios vertė 20 eurų bei nusižengimo kvalifikavimas pagal ANK 115 straipsnį nesikeičia.

Dėl nuobaudos paskyrimo

17. Institucija nutarimu A. J. už padarytą nusižengimą paskyrė minimalią baudą - 50 Eur, apylinkės teismas paliko šią nuobaudą nepakeistą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, amžių, turi pagrindą manyti, kad A. J. taikius švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, bus pasiekti nuobaudos tikslai.

18. Skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinį nusižengimą A. J. padarė būdamas 82 metų. Tai sudaro pagrindą pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 34 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. J. apgadino tik vielinę tvorą, kurios vertė nedidelė (nors pati nukentėjusioji nurodė, kad apgadintos tvoros vertė yra 20 Eur, tačiau tai nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis). Duomenų, kad A. J. anksčiau būtų padaręs analogiškus nusižengimus, nenustatyta. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. J. buvo patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn dėl B. K. turto sugadinimo, tačiau A. J. baudžiamojoje byloje Nr. PK-221-363/2017 išteisintas, o administracinio nusižengimo byla Nr. II-251-363/2018 nutraukta.

20. Atsižvelgęs į pažeidėjo atsakomybę švelninančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo padarymo pobūdį, jo pavojingumą, teigiamą pažeidėjo asmenybę bei protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygos sudaro pagrindą A. J. paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 115 straipsnio sankcijoje. Todėl Plungės apylinkės teismo nutartis keistina - A. J. skundas dėl Institucijos nutarimo tenkintinas iš dalies – A. J. paskirta piniginė bauda keistina į įspėjimą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokia nuobauda leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Atsižvelgus į tai, kad kvalifikacija dėl padaryto nusižengimo nesikeitė ir A. J. pripažintas padarę ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą, nutarties dalis dėl proceso išlaidų priteisimo iš A. J., paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir tenkinti A. J. skundą iš dalies - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 8 d. nutarimu paskirtą piniginę 50 Eur baudą pakeisti į įspėjimą.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 8 d. nutarimo aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad „<...> A. J. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. nuplėšė dailylentes, kurių vertė 20 Eur, sudaužė trejų langų rėmų stiklus, kurių vertė 20 eurų, suplėšė medžiaginius užtiesalus, kurių vertė 20 eurų“.