- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- II-251-363/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00121-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Pažeidėjas
- A. J.
- Nukentėjusysis
- B. K.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Romas Lupeika
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausio policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2018-05-22 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-848-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. gegužės 11 d. A. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 115 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. balandžio 25 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. B. K. priklausančio ūkinio pastato stogo tris šiferio lapus. Padarė 20 Eur žalą.
2018 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) nutarimu Nr. 78-ANR_N-848-2018 A. J. pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį paskirta bauda – 50 Eur bauda.
Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2018 m. birželio 8 d. gautas ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams 2018 m. birželio 12 d. persiųstas pareiškėjo A. J. skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad nesutinka su paskirta nuobauda, nes ji nėra pagrįsta ir teisėta, o administracinės bylos nagrinėjimas buvo visiškai formalus, skundžiamas nutarimas nepagrįstas jokiais įrodymais bei neatitinka įstatymo reikalavimų ir realiai buvusių aplinkybių. Skundą motyvavo tuo, kad sprendžiant administracinio nusižengimo klausimą buvo remtasi vien tik B. K. paaiškinimu, kad jis sugadino jos ūkinio pastato stogo šiferio lapus, tačiau šiferio lapai neužfiksuoti, nenurodyta kokiu būdu ir kaip sugadinti. Be to byloje nėra jokių nuosavybės dokumentų, kad pastatas tikrai priklauso B. K.. Nukentėjusiąja pripažintos B. K. skundą tyręs pareigūnas jokių įrodymų nerinko, nutarimą priėmė nesant jokių objektyvių kaltės įrodymų. Administracinio nusižengimo byloje pateikti B. K. vaizdo įraišai jokios kaltės dėl tyčinio turto sugadinimo neįrodo, tik patvirtina jo paaiškinimą, kad norėjo išvalyti užgriozdintą tarpą tarp pastatų, kurį B. K. savinasi. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jų ginčas vyksta jau daug metų ir jo manymu yra civilinio pobūdžio bei turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl byla dėl nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nutraukta nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, ir nesant pažeistai, kaltinime nurodytai teisės normai.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad patikrinusi ir įvertinusi A. J. administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, negali sutikti su jo argumentais, kadangi nagrinėjamu atveju surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimas priimtas remiantis visapusišku ir išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji B. K. savo 2018-04-25 pareiškime bei 2018-05-02 paaiškinime nurodė, kad minėtas pastatas tikrai priklauso jai. Institucija mano, kad byloje esantys įrodymai laikytini A. J. kaltę įrodančiais įrodymais, todėl prašo skundo netenkinti, Klaipėdos AVPK Plungės r. PK priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. J. nurodė, kad visa tai vyksta nuo 2009 metų. B. K. nuolat užgriozdina ir užkiša tarpą, esanti tarp jų ūkinių pastatų, o jis tik siekia apsaugoti savo turtą kuris nuolat šlampa, nes nuo B. K. ūkinio pastato stogo į tarpą bėga vanduo ir sukrauti jos daiktai gadina jo sieną. Turi nuotraukų kuriose matosi, kad stogas koks buvo, toks ir yra. B. K. neturėdama įrodymų šmeižia jį, todėl skundą prašo tenkinti, nutarimą panaikinti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji B. K. parodė, kad į policiją kreipėsi, nes A. J. strypu subadė jos ūkinio pastato tris šiferio lapus. Stoge liko kiaurymė per kurią į pastato vidų bėgo vanduo, todėl stogą uždengė polietileno plėvele. Nusižengimo padarymo dieną buvo sode, viską matė ir užfiksavo savo fotoaparatu filmuotoje medžiagoje. Viską filmavo pati. Filmavimo data ir laikas įsirašo filmavimo metu, todėl savo pareiškime nurodė šią (2018-04-25) datą. Apžiūrint sugadintą stogą policijos pareigūnai viską filmavo, fotografavo, buvo užlipę ant stogo. Pabrėžė, kad yra pasidariusi geodezinius matavimus, nuosavybės teisę į žemę įsiteisinusi, atliekant matavimus tarpe tarp ūkinių pastatų A. J. palikusi 8 cm savo žemės, o A. J. savo ūkinio pastato dalies įregistravęs nėra. Prašė A. J. skundą atmesti, Klaipėdos AVPK Plungės r. PK priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Liudytoju apklaustas K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad gavę B. K. pareiškimą dėl jai priklausančio ūkinio pastato stogo šiferio apgadinimo, savaitės bėgyje nuvyko apžiūrėti. Įvykio vietojo buvo ir B. K. ir A. J.. Vizualiai matėsi, kad yra apgadintas stogo šiferis, dalis stogo visai be šiferio, nors ant žemės jo nesimėtė. Stogo iš arti nelipo žiūrėti, matė 1-2 metrų atstumu, iš lauko ar iš vidaus ir kokiu būdu sugadintas, nežino. Nuotraukų nedarė, kada stogas sugadintas nenustatė. Tarnybinį pranešimą surašė pagal B. K. pareiškimą ir diske pateiktą filmuotą medžiagą, kurioje matosi kaip A. J. bado stogą. Vaizdo įrašas filmuotas iš pastato vidaus.
B. K. pateiktame pareiškime policijai ir pateiktoje vaizdo medžiagoje datos nesutampa, todėl teismo posėdžio metu nukentėjusios B. K. atstovas advokatas Romas Lupeika paaiškino, kad 2018-05-18 apie 12.00 val. A. J. tyčia trenkus kumščiu per fotoaparatą, aparatas buvo sudaužytas, todėl neatitinka datos, nes persikeitė fotoaparato rodmenys. Tai įrodinėja Uždarosios akcinės bendrovės „Akimirka“ 2018-05-30 išduotu kvitu, iš kurio matosi, kad fotoaparatas buvo remontuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju, iš pareiškėjo skundo bei pasisakymo teismo posėdžio metu matyti, jog nesutikimas su skundžiamu nutarimu grindžiamas iš esmės dviem motyvais – pirma, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, antra, jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties požymio – veikos objektyviosios pusės.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.
Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 115 straipsnyje nustatyto nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausiai būtina nustatyti, kad neteisėtus veiksmus (turto sugadinimą ar sunaikinimą) atliko būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau, B. K. pateiktas 2018-01-06 darytas vaizdo įrašas ir byloje esantis tyrėjo K. V. tarnybinis pranešimas bei posėdžio metu duoti parodymai neįrodo kad pareiškėjas A. J. 2018-05-18 apie 12 val. būtų padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą.
Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir K. V. liudijimo visai neaiškus ir sugadinimo objektas, t. y. koks stogo šiferis apgadintas, kuri jo dalis ir kurie šiferio lapai, nes kaip jis sakė, stogas buvo apgadintas, dalis stogo buvo visai be šiferio, o ant žemės jo nesimėtė, iš arti stogo nežiūrėjo, iš lauko ar iš vidaus ir kokiu būdu sugadintas, nesiaiškino, kada stogas sugadintas nenustatė. Be to, iš pridėtos vaizdo medžiagos matyti, jog pastato viduje yra apgadinta stogą laikanti sija, tačiau šiferio ir kokių tai jo apgadinimų visai iš to nustatyti neįmanoma, todėl turto sugadinimo fakto nustatyti negalima. Taigi, administracinio nusižengimo byloje daugiau faktinių duomenų, kurie atspindėtų skundą padavusio asmens veiksmus, realizuojant ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę, taip pat nėra.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinį nusižengimą galėjo padaryti A. J., nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Apibendrinus teismo aukščiau išnagrinėtų įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog A. J. 2018 m. balandžio 25 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. B. K. priklausančio ūkinio pastato stogo tris šiferio lapus, todėl A. J. skundas tenkintinas, administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnyje nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnyje padarymo nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės rajono apylinkės teismą.