- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- 1-521-1254/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45103-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martyna Verbiejė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės
1. S. J. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2024 m. lapkričio 17 d., apie 11.45 val. ties (duomenys neskelbtini) namu Šiaulių mieste, tyčia po vieną kartą spyrė kojomis nukentėjusiajam E. G. į abi kojas, du kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį, bei vieną kartą kumščiu sudavė jam į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - veido ir kairės šlaunies poodines kraujosruvas.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis S. J. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog su nukentėjusiuoju konfliktinė situacija tęsėsi jau kurį laiką, pykosi dėl atliekamų darbų. Įvykio dieną taip pat kalbėjo telefonu su nukentėjusiuoju, kuris jį supykdė, dėl to ir nuvažiavo prie jo namų, kur įvyko konfliktas. Pripažįsta, jog galėjo suduoti veikos aprašyme nurodytą smūgių skaičių ir taip sukelti E. G. fizinį skausmą ir nurodytus sužalojimus. Nurodė, jog nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis, jo manymu, yra per didelis, sutiktų nukentėjusiajam atlyginti 200–300 Eur neturtinę žalą.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
4. S. J. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi. E. G. buvo jo bendradarbis, jie kartu dirbo. Tarp jų žodiniai konfliktai dėl neužbaigtų darbų kildavo ir anksčiau. 2024 m. lapkričio 17 d. ryte, tikslios valandos nepamena, paskambino E. G. ir pasakė, kad šis nėra užbaigęs darbų, o pinigus pasiėmė. E. G. jam pasakė darbus pasibaigti pačiam („o tu asile pats ir pasibaigsi“). Dėl tokių pasakytų žodžių supyko, sėdo į automobilį ir atvyko prie E. G. namų. Atvyko prieš 12 val. Pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 51 daugiabučio. Paskambino E. G., kad išeitų į lauką pasikalbėti. Kai nukentėjusysis išėjo į lauką, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl neužbaigtų darbų bei pinigų. Labiausiai supyko dėl to, kad jis turi atlikti E. G. neužbaigtus darbus. Konflikto metu jie apsistumdė ir jis kelis kartus šiam spyrė į kojas, kelis kartus kumščiu trenkė į veido sritį bei lyg ir vieną kartą sudavė į krūtinės sritį. Po jų grumtynių į lauką atbėgo E. G. žmona, kuri pradėjo juos filmuoti ir pulti ant jo. Išėjus žmonai jie išsiskirstė. E. G. iš nosies truputį bėgo kraujas (1 t., b. l. 129, 130).
Šalies argumentai
5. S. J. apklausiamas įtariamuoju papildomai nurodė, jog tvirtina ankstesnius parodymus. Sutinka, kad naudojo fizinį smurtą E. G. atžvilgiu, sutinka atlyginti ir ligonių kasoms padarytą žalą, tačiau nesutinka mokėti nukentėjusiajam 2 000 Eur, mano, kad nurodyta suma yra neadekvati, sutiktų sumokėti 300 Eur (1 t., b. l. 138).
6. Nukentėjusysis E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. J. pažįsta apie metus laiko, kartu dirbo statybose prie apdailos darbų. 2024 m. lapkričio 17 d., apie 11.33 val., jam paskambino kaltinamasis ir pradėjo priekaištauti dėl nenudažytų bagetų. Kaltinamajam atsakė dažyti baigti pačiam, kadangi šis nesumokėjo pinigų. Tuomet S. J. pasakė „gal nori per čainiką“, į ką šis atsakė „jei nori atvažiuok, niekas tavęs nebijo“. Tuo pokalbis ir baigėsi. 11.41 val. jis iš S. J. sulaukė SMS žinutės „lysk lauk“. Išėjęs į lauką pamatė prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, prie gatvės su automobiliu atvažiavusį S. J., kuris išlipęs iš automobilio pradėjo jo atžvilgiu sakyti „necenzūrinis žodis nepabaigei darbų“. Į ką nukentėjusysis atsakė: „nesumoki, todėl ir nepabaigiau“. Tuomet kaltinamasis vieną kartą spyrė į dešinės kojos šlaunį, vieną kartą spyrė į kairės pusės šlaunį, buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis šį bandė sustabdyti ir nuo savęs atstūmė, o šis tuo tarpu toliau puolė ant jo ir du kartus rankos kumščiu sudavė į veido sritį, po to vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šio smūgio jie su S. J. susikibo, griuvo ant žemės ir ritosi. Jiems būnant ant žemės atbėgo nukentėjusiojo žmona S. G.. Ji pradėjo šaukti, kad baigtų., taip pat šaukė, kad viską filmuoja. Dėl to S. J. ėjo link jo žmonos, bijodamas, kad žmona gali nukentėti, jis pirmas puolė S. J., jokių smūgių jam nesudavė, gal tik pastūmė. Po tokio veiksmo kaltinamasis atsitraukė ir nuėjo į savo automobilį. Jie su žmona grįžo namo. Jam iš nosies kraujavo, buvo guzas dešinėje akyje. Pats sėdo į automobilį ir nuvyko į ligoninę, po medikų apžiūros jį išleido gydytis ambulatoriškai. Ligoninėje jam diagnozavo galvos ir veido sumušimus, smegenų sukrėtimą. Po ligoninės atvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo. Pas ekspertus nuvykęs buvo (1 t., b. l. 61, 62).
7. Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. G. yra jos vyras. 2024 m. lapkričio 17 d., apie 11 val. ji su vaikais grįžo namo. Namuose buvo jos vyras. Būnant namuose jam paskambino jo bendradarbis S. J., su kuriuo vyras nuėjo kalbėti į kitą kambarį. Pokalbio ji negirdėjo, tik išgirdo kaip vyras sušaukė „atvažiuok“, po ko, kaip suprato, jų pokalbis nutrūko. Toliau jiems visiems būnant namuose apie 11.50 val. jos vyrui S. J. parašė žinutę „lysk lauk“. Vyras išėjo į lauką, o ji liko namuose su vaikais. Būnant kambaryje per langą pamatė, kaip į jų daugiabučio kiemą ateina S. J. ir sustoja prie E. G.. Jie lyg iš pradžių kalbėjosi, po to pamatė, kaip S. J. užsimojo ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė jos vyrui į veidą. Pamačiusi tokį vaizdą, ji dukrą įdėjo į gultuką, vyresnės dukros paprašė prižiūrėti sesę, o pati pasiėmusi telefoną išbėgo į lauką. Išbėgusi į lauką pamatė, kaip jos vyras yra susikibęs su S. J. ant žemės, ritasi. Išbėgusi į lauką pradėjo šaukti, kad jie baigtų. Tuomet kaltinamasis nuo jos vyro atsitraukė, jie abu atstojo. Būnant lauke prie jos nei vienas nesudavė smūgių. Ji viską filmavo telefonu. Kai ji pasakė, kad filmuoja, S. J. norėjo iš jos rankų išmušti telefoną, tačiau nepataikė. Tada ji pradėjo sakyti, kad kvies policiją, S. J. pradėjo E. G. sakyti, kad „ką tu būsi ožys ir kviesi policiją“, bet ji pasakė, kad policiją kvies ji pati. Dėl to kaltinamasis nuėjo atgal į savo automobilį ir išvažiavo. Jos vyrui iš nosies kraujavo, o dešinės akies vokas buvo ištinęs, didelis guzas. Jis pats nuvyko į ligoninę, buvo apžiūrėtas ir išleistas gydytis ambulatoriškai, po ligoninės vyko į policiją parašyti pareiškimą. Turi vaizdo įrašą, kurį nori pridėti prie bylos (1 t., b. l. 100, 101).
8. 2024 m. lapkričio 17 d. pareiškime apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuotas E. G. paaiškinimas dėl įvykio ir jam padarytų sužalojimų (1 t. b. l. 9–12).
9. 2024 m. lapkričio 17 d. asmens apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota E. G. apžiūra, kuriam virš dešinės akies matosi patinimas ir kraujosruva, ant kairės kojos šlaunies matosi gelsvos spalvos kraujosruva (1 t., b. l. 40–46).
10. Specialisto išvadoje Nr. G 1342/2024(04) nurodyta, jog E. G. buvo nustatyti sužalojimai – veido ir kairės šlaunies poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2–4 parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra atlikta 2024 m. lapkričio 19 d.), galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikos sutrikdymas (1 t., b. l. 72).
11. 2024 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra (1 t., b. l. 19–26).
12. BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodytos informacijos matyti, jog 2024 m. lapkričio 17 d., 14.25 val. iš sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad dėl galvos ir veido sumušimo, smegenų sukrėtimo 12.52 val. kreipėsi blaivus E. G., kuris teigia, kad jį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sumušė pažįstamas (1 t.,. b. l. 27–33).
13. 2024 m. lapkričio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog S. G. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 34).
14. Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota S. G. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Iš pradžių telefono kamera nukreipta į grindinį, po to kameros matymo lauke matomi du vyrai, S. J. ir E. G.. Abu vyrai susikimba rankomis, tarp jų vyksta grumtynės, kiek galima pastebėti, S. J. stumia E. G., kuris nukrenta ant žemės. S. J. rankoje laiko savo striukę, iš kurios galimai išsirengė grumtynių metu, dešinėje rankoje laiko cigaretę, užsirūko, eina link kelio važiuojamosios dalies, grįžta, tuomet ant jo rankomis smūgiuodamas į krūtinės sritį puola E. G., striukė iš S. J. rankų atsiranda E. G. rankose, S. J. atsitraukia atbulas ant važiuojamosios kelio dalies. Kameros matymo lauke yra S. J., iš jo gestų, veido mimikos matosi, kad jis kažką aiškinasi su E. G.. E. G. ant važiuojamosios kelio dalies numeta S. J. striukę, šis ją pasiima (1 t., b. l. 37–39).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
15. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
16. S. J. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė galėjęs suduoti kaltinime nurodytą smūgių skaičių ir taip sukelti nukentėjusiojo sveikatai nurodytus padarinius. Jo kaltė dėl nežymaus E. G. sužalojimo ir fizinio skausmo jam sukėlimo įrodyta ir kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini jo kaltę patvirtinančiais įrodymais – nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl kilusio konflikto aplinkybių, kuomet jis nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą, specialisto išvada, kurioje, apžiūrėjus nukentėjusįjį, jam buvo nustatyti atitinkami sužalojimai, kurie, kaip konstatavo specialistas, galėjo būti padaryti užduotyje aprašytu laiku ir aplinkybėmis, taip pat nukentėjusiojo sutuoktinės parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu patvirtino mačiusi dalį konflikto ir smurtinius kaltinamojo S. J. veiksmus jos sutuoktinio atžvilgiu, jos apteiktu vaizdo įrašu, kuriam užfiksuota dalis nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto.
17. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, spirdamas jam į kojas, kumščiu suduodamas du kartus į veido sritį, vieną kartą į krutinę, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels E. G. fizinį skausmą ir jį sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.
18. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. J. 2024 m. lapkričio 17 d., apie 11.45 val. ties (duomenys neskelbtini) namu Šiaulių mieste, tyčia po vieną kartą spyrė kojomis nukentėjusiajam E. G. į abi kojas, du kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį, bei vieną kartą kumščiu sudavė jam į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - veido ir kairės šlaunies poodines kraujosruvas. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimas
19. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
20. S. J. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nors su nukentėjusiuoju susidariusią konfliktinę situaciją kaltinamasis ir pasirinko spręsti netinkamomis priemonėmis, smurtaudamas, dėl savo veiksmų jis gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taigi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaip nurodė teisme, kaltinamasis dirba (pagal individualią veiklą statybose), yra vedęs, augina ne tik savo ir žmonos vaiką, bet ir du sutuoktinės vaikus. Nors patirties su teisėsaugos institucijomis kaltinamasis turi, šiuo metu laikomas neteistu (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs tiek padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą, tiek kaltinamojo iš esmės teigiamai vertinamą asmenybę, jo turimą šeimą, prižiūrimus vaikus, teismas sprendžia, jog prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju yra teisinga. Kaltinamajam, įvertinus jo atliktų smurtinių veiksmų pobūdį, skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Prokuroro pasiūlytas bausmės terminas (6 mėnesiai), artimams įstatyme numatytam minimaliam šios bausmės rūšies terminui, teismo vertinimu, taip pat yra teisingas ir proporcingas kaltinamojo atliktiems veiksmas. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
21. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, skirta prokuroro 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu (1 t., b. l. 141–143), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. Dėl civilinių ieškinių
22. Byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 83–86), kuriuo prašė priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens dėl nukentėjusiojo gydymo patirtą turtinę žalą – 95,80 Eur. Kaltinamasis šią turtinę žalą atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88), byloje gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštas dėl ieškinio atsisakymo (1 t., b. l. 177), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
23. Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo E. G. civilinis ieškinys, kuriame jis prašo priteisti iš S. J. 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą (1 t., b. l. 76). Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, jog neturtinę žalą patyrė dėl jam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų veido srityje, dėl to negalėjo dirbti ir ieškotis darbo, išgyveno emociškai, sumažėjo jo bendravimo galimybės.
24. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018).
25. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad S. J. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. G. atžvilgiu, dėl ko pastarasis neabejotinai patyrė neturtinę žalą vien jau dėl jam nusikaltimu sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš S. J.. Jog nukentėjusysis galėjo patirti neturtinę žalą pirmosios instancijos teisme pripažino ir pats kaltinamasis, tačiau įvertinęs tiek savo turtinę padėtį (išlaikomus tris vaikus), tiek atliktus veiksmus, prašė neturtinės žalos dydį sumažinti.
26. Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Teismas pažymi ir tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktinė situacija buvo kilusi anksčiau, jie nesutarė dėl atliekamų statybos darbų, jų apmokėjimo. Nors kaltinamasis išties pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą (atvyko prie nukentėjusiojo namų, vartojo jo atžvilgiu smurtą), kaip matyti iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, konflikto metu agresyviai nusiteikęs buvo ir nukentėjusysis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeliamas fizinis skausmas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (2 000 Eur), šios kategorijos bylose yra per didelis, todėl mažintinas - iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiama 350 Eur dydžio suma kaip neturtinės žalos atlyginimas.
27. Prokuroro 2025 m. sausio 24 d. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. J. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 000 Eur, apribojimo būdas ir mastas – naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma – 840 Eur, apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. liepos 24 d. (1 t., b. l. 145–147). Ši procesinė prievartos priemonė paliekama galioti iki E. G. civilinio ieškinio atlyginimo, apribotų piniginių lėšų sumą sumažinant iki 350 Eur.
VI. Kiti klausimai
28. Daiktiniai įrodymai – laikmena su vaizdo įrašu – paliekama saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Procesą dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. J. nukentėjusiojo E. G. naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. sausio 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 000 Eur, apribojimo būdas ir mastas – naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma – 840 Eur), palikti galioti iki E. G. civilinio ieškinio atlyginimo, pakeičiant apribotų piniginių lėšų sumą ir ją sumažinant iki 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų).
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.
Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
S. J. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.