Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovams J. Š. ir A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas J. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. Š. ir A. Š. 65 310 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2002 metais ieškovas atsakovų J. Š. ir A. Š. prašymu jų šeimos verslui reikalingoms apyvartinėms lėšoms paskolino 260 000 litų (75 301 Eur). Atsakovė J. Š. parašė sutartį, kurioje nurodė, kad iš ieškovo pasiskolina 260 000 Lt sumą, įsipareigoja mokėti 3 procentų dydžio mėnesines palūkanas, skolą įsipareigoja grąžinti dalimis: 40 000 Lt bus grąžinta mokant kas savaitę po 10 000 Lt iki 2002-12-31, 220 000 Lt suma bus grąžinta 2002 m. liepos mėn., taip pat įsipareigojo mokėti 0,2 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinimo termino dieną; sutartį pasirašė ir atsakovas A. Š.. Atsakovams neišgalint vykdyti savo įsipareigojimų, su atsakovais ieškovas 2004-03-04 pasirašė naują sutartį, kurioje nurodyta ta pati 260 000 Lt skola su 109 000 Lt delspinigių, viso 369 000 Lt. Atsakovams nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į UAB „Gelvoros saugos konsultacijos“ dėl skolos išieškojimo. Atsakovai savo skolos neginčijo ir nuo 2004-10-18 iki 2008-09-17 iš atsakovės J. Š. buvo išieškota 34 500 Lt (9991 Eur) todėl likusi skolos dalis sudaro 65 310 Eur, kuri priteistina iš atsakovų, delspinigių priteisti ieškovas neprašo.

Posėdžio metu ieškovas J. R. ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad atsakovas A. Š. yra jo pusbrolis, kuriam pinigus ieškovas skolino ne vieną kartą. Pinigus atsakovų verslui paskolino, kadangi pasitikėjo atsakovais, žinojo, kad atsakovai turi keletą įmonių, vykdo veiklą, kuri yra pelninga, o skolinamų pinigų reikėjo mokesčiams sumokėti. Sutartis, kuriomis buvo įformintas 260 000 Lt paskolos suteikimas, parašė atsakovė, nors paskola buvo suteikta abiems atsakovams kaip solidariems paskolos gavėjams. Paskolos atsakovai negrąžino, pradėjo vengti bendrauti, todėl ieškovas kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę ir dalį skolos atgavo. Prašo priteisti likusią 65 310 Eur skolos dalį, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017 30 punktą). Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017, 31 punktas).

Atsakovams J. Š. ir A. Š. procesiniai dokumentai (ieškinys) buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo įteikti. SODROS duomenimis, atsakovė A. Š. nedirba, atsakovas A. Š. gauna išmokas iš VSDFV Kelmės skyriaus, todėl teismas neturėjo galimybės procesinius dokumentus atsakovams įteikti per darbovietę.

CPK 123 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais: . (duomenys neskelbtini) ir įteikti CPK 123 straipsnio nustatyta tvarka: 2018-07-20 paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, procesiniai dokumentai laikytini įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo. Atsakovai J. Š. ir A. Š. į posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat ieškovo paaiškinimus bei liudytojos J. R. parodymus, nustatė, kad atsakovai A. Š. ir J. Š. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) 2002-12-05 pasirašė sutartį, kurioje nurodė, kad J. Š. pasiskolino iš J. R. 260000 Lt (75301 Eur), įsipareigoja mokėti po 3 % mėnesinių palūkanų; įsipareigoja skolą grąžinti dalimis t.y. 40000 Lt bus grąžinta mokant kas savaitę po 10000 Lt iki 2002-12-31, 220000 Lt sumą mokant po 35000 Lt kas mėnesį iki 20013 m. liepos 1 d., ir likusi 10000 Lt suma bus grąžinta liepos mėnesį (turima omenyje 2002 m.); atsakovė įsipareigojo mokėti 0.2% delspinigių už kiekvieną pradelstą grąžinimo termino dieną. Atsakovai taip pat 2004-03-04 pasirašė su J. R. sutartį, kurioje nurodė, kad atsakovė J. Š. pasiskolino iš ieškovo 369000 Lt, įsipareigojo 60 000 Lt grąžinti iki gegužės 1 d., 200 000 Lt įsipareigojo grąžinti iki 2004-09-01, likusius 109 000 Lt ir 3 procentų dydžio palūkanas įsipareigojo grąžinti iki 2005-05-01. UAB „Gelvoros saugos konsultacijos“ nuo 2004-10-18 iki 2008-09-17 iš atsakovės J. Š. ieškovui išieškojo 34500 Lt (9991 Eur), 2010-09-22 UAB „Gelvoros saugos konsultacijos“ ieškovui atsiuntė pranešimą Nr. 04-20-72/1, kuriuo informavo, kad tolimesnis ikiteisminis skolos išieškojimas iš atsakovės yra negalimas.

Pagal CK 6.870 straipsnyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).

Nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindžia į bylą pateiktais paskolų rašteliais, kurie, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką atitinka paskolinių teisinių santykių įforminimui keliamus reikalavimus (CK 6.871 str. 3 d.). Ieškovas teismui pateikė paskolų raštelių kopijas ir paaiškino, kad paskolos raštelių originalai dingo 2008 metais, kai buvo įsibrauta į ieškovo namą. Ieškovo paaiškinimą patvirtina Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 81-1-00122-08. Paskolos suteikimą nagrinėjamu atveju patvirtina ir ta aplinkybė, kad dalis paskolos (9991 Eur) pagal 2002-12-05 sutartį jau yra išieškota ir atsakovė J. Š. prieštaravimų dėl skolos išieškojimo nereiškė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.Paskolos gavėja J. Š. tinkamai neįvykdė prievolių pagal sutartis ir nustatytu terminu negrąžino paskolos, todėl negrąžinta paskolos suma yra 65 310 Eur (75 301-9991) (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis, sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Ieškovas atsakovų prievolės solidarumą grindžia tuo, kad piniginės lėšos buvo suteiktos abiejų atsakovų prašymu jų vystomam verslui. Ieškovo paaiškinimą patvirtino liudytoja J. R., kuri nurodė, kad 2002 metais atsakovai prašė paskolinti pinigų verslui, pinigai buvo perduoti atsakovams, paskolos sutartis parašė atsakovė J. Š., paskolos sutartis pasirašė abu atsakovai. Šiuo atveju atsakovas A. Š. sutiko, kad paskolos gavėjas – sutuoktinė J. Š. prisiimtų įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, todėl atsakovas A. Š. už sutuoktinio prisiimtą prievolę atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis). Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui už skolos pagal 2002-12-05 sutartį grąžinimą.

Iš atsakovų A. Š. ir J. Š. solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (65 310 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovų, kaip solidarių bendraskolių, ieškovui priteistina 65 310 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Ieškovas sumokėjo 1205 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė įrodymus, kad už bylos nagrinėjimui reikalingas pažymas yra sumokėjęs 30,14 Eur todėl patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovų ieškovui priteistina iš kiekvieno po 617,57 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė dokumentus (sąskaitos už teisines paslaugas kopija, pinigų priėmimo kvito kopija), patvirtinančius ieškovo patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovų ieškovui priteistina iš kiekvieno po 450 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 16 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl teismui patenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybei (CPK 96 straipsnis) po 8 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 65 310 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus dešimt eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (65 310 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1067,57 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 8 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1067,57 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 8 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.