Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartimi, kuria byla pagal teismingumą perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria prašoma išspręsti ginčą dėl bylos, kurioje pateiktas prašymas dėl Slovakijos Respublikos Trenčin apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio priimto R. L. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, teismingumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2024 m. vasario 27 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos kreipimasis dėl Slovakijos Respublikos Trenčin apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio priimto R. L. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi minėtas kreipimasis pagal teismingumą perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, motyvuojant tuo, kad pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų iš kurių būtų galimą spręsti apie R. L., kuris jau nuo 2020 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) neįtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, sąsajas (gyvenamosios vietos ar turto buvimo) su (duomenys neskelbtini). R. L. gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nėra žinoma, o nuteistojo motinos ar jo draugės gyvenamoji vieta, neturi reikšmės pateikto prašymo teismingumui. Todėl padaryta išvada, kad pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti konkretaus kompetentingo teismo, kuris turėtų nagrinėti pateiktą prašymą, o tokiu atveju, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, šį prašymą turi nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, nesutikdama su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmo teisėjo 2024 m. kovo 5 d. nutartyje padaryta išvada, 2024 m. kovo 21 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos teismingumo nustatymo. Nutartyje nurodyta, kad analizuojant byloje pateiktus R. L. gyvenamosios vietos, nekilnojamojo turto duomenis, neatsižvelgta į paties R. L. pareiškimus apie jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad R. L. pareiškime Slovakijos teismui nurodė du adresus Lietuvos Respublikoje, kuriais jam galima siųsti procesinius dokumentus (motinos S. L. – (duomenys neskelbtini), ir draugės D. B. – (duomenys neskelbtini)), nėra pagrindo konstatuoti, jog neįmanoma nustatyti jo gyvenamosios vietos. Atsižvelgdama į tai, teisėja padarė išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą byla teisminga Tauragės apylinkės teismui arba Panevėžio apylinkės teismui.

Prašymas dėl Slovakijos Respublikos Trenčin apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio priimto R. L. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, pagal teismingumą perduotinas Tauragės apylinkės teismui.

3. Tarp Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo kilo ginčas dėl to, kuris teismas turi spręsti klausimą dėl Slovakijos Respublikos Trenčin apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio priimto R. L. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįsta: 1) nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas; 2) jeigu nuteistasis atlieka bausmę Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietų įstaigoje, – bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas; 3) jeigu pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti konkretaus kompetentingo teismo pagal šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką, – Vilniaus miesto apylinkės teismas. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį gyvenamoji vieta – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta.

5. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis).

6. Remiantis kasacinio teismo praktika, gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), tačiau viešajame registre asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020). Taigi, asmens gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus.

7. Nagrinėjamu atveju sutiktina su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjo nutartyje nurodytu, kad R. L. korespondencijai nurodyti jo motinos ir draugės adresai neturi reikšmės pateikto prašymo teismingumui, tačiau kaip pirmiau jau buvo nurodyta, nustatant asmens gyvenamąją vietą, turi būti įvertintos visos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės dėl asmens gyvenamosios vietos. Pagal Gyventojų registro duomenis R. L. nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jokių vėlesnių duomenų apie šio asmens nuolatinę gyvenamąją vietą ar faktinę gyvenamąją vietą Gyventojų registre nepateikta. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų matyti, kad skirtingais laikotarpiais šioje sistemoje yra nurodytos net kelios žinomos R. L. gyvenamosios vietos 1) 2023 m. gegužės 2 d. nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. spalio 29 d. – (duomenys neskelbtini); 3) 2019 m. gegužės 15 d. – (duomenys neskelbtini). Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų apie R. L. Lietuvos Respublikoje išnagrinėtas baudžiamąsias bylas taip pat matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-548/2017 bei Tauragės apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-105/2015 kaip nuteistojo R. L. faktinė gyvenamoji vieta įvardintas adresas (duomenys neskelbtini).

8. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad nors R. L. Gyventojų registre nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau paskutinės žinomos jo faktinė gyvenamosios vietos yra siejamos su (duomenys neskelbtini). Tokie oficialūs duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti konkretaus kompetentingo teismo turinčio nagrinėti prašymą dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, klausimas dėl Slovakijos Respublikos Trenčin apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio priimto R. L. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, perduodamas nagrinėti Tauragės apylinkės teismui. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visais atvejais, įvertinus bylos operatyvumo ir ekonomiškumų principus, nesant jokių abejonių dėl bylos teismingumo tos pačios grandies teismui ir kylant abejonėms tik dėl teritorinio bylos teismingumo, teismas turi veikti atsakingai ir vengti formalių ginčų dėl bylos teismingumo, jei gavęs bylą (prašymą) iš esmės gali ją išnagrinėti pats.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 230 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą dėl Slovakijos Respublikos Trenčin apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio priimto R. L. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, perduoti nagrinėti Tauragės apylinkės teismui.