- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-1409-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21441-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- D. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei G. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal atsakovės G. S. priešieškinį ieškovui D. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Ž. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017 nustatytą nepilnamečių dukrų G. Ž. ir M. Ž. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu D. Ž.; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017 iš D. Ž. priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms G. Ž. ir M. Ž. bei priteisti nepilnamečių dukrų G. Ž. ir M. Ž. išlaikymą iš G. S. periodinėmis išmokomis kiekvienai po 150,00 Eur per mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrų pilnametystės, dukrų išlaikymui skirtas lėšas mokant į D. Ž. nurodytą banko sąskaitą. Paskirti D. Ž. dukrų išlaikymui skirtų lėšų valdytoju uzufrukto teise; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017 nustatytą D. Ž. bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis ir nustatyti G. S. bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis sekančiai: 3.1. 6 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės darbo dieną, t. y. vieną kartą nelyginėje savaitėje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. G. S. apie numatomą bendravimo laiką – pradžios ir pabaigos laikus, privalo informuoti D. Ž. iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatytos bendravimo dienos. D. Ž. dukras atveža bendravimui su G. S. ir jas pasiima po numatyto bendravimo; 3.2. sekančius 6 mėnesius, pasibaigus pirmajame punkte (3.1. p.) nurodytam laikotarpiui, G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį (be nakvynės). G. S. pasiima G. Ž. ir M. Ž. iš jų gyvenamosios vietos 9:00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 19:00 val.; 3.3. G. S. aukščiau nurodytu pereinamuoju laikotarpiu (3.1. ir 3.2. p.) taip pat turi teisę darbo dienomis po darbo valandų (17:00 val. ar vėliau) bendrauti su nepilnametėmis dukromis telefonu, „skype“ ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais; 3.4. pasibaigus aukščiau nurodytam pereinamajam laikotarpiui (3.1. p., 3.2. p. ir 3.3. p.), G. S. su nepilnametėmis dukromis M. Ž. ir G. Ž. bendrauja toliau nustatyta bendravimo tvarka: 3.4.1. G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginę savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. (dvi nakvynės). G. S. pasiima G. Ž. ir M. Ž. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą. 3.4.2. G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja nelyginiais metais: 3.4.2.1. Gruodžio 24-ąją nuo 10.00 val. iki gruodžio 25-osios dienos 18.00 val. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena); 3.4.2.2. Vasario 16-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.2.3. Šv. Velykų metu nuo sekmadienio 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.; 3.4.2.4. Gegužės 1-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.2.5. Liepos 6-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena); 3.4.2.6. Jei nepilnametės dukros šventiniu laikotarpiu būtų pas G. S. (savaitgalis, atostogos ir pan.), D. Ž. nelyginiais metais su nepilnametėmis dukromis bendrauja 3.4.3. p. numatyta tvarka. 3.4.3. G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja lyginiais metais: 3.4.3.1. Nuo Gruodžio 25-osios dienos 18.00 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19.00 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); 3.4.3.2. Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 15.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; 3.4.3.3. Kovo 11-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.3.4. Birželio 24-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.3.5. Rugpjūčio 15-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.3.6. Lapkričio 1-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.3.7. Jei nepilnametės dukros šventiniu laikotarpiu būtų pas G. S. (savaitgalis, atostogos ir pan.), D. Ž. su nepilnametėmis dukromis lyginiais metais bendrauja 3.4.2 p. numatyta tvarka. 3.4.4. Šventinėms dienoms sutapus su atostogų laikotarpiu (3.4.5. p.) ar bendravimo laiku savaitgaliais (3.4.1. p.), vadovaujamasi šventinių dienų grafiku. 3.4.5. G. S. ir D. Ž. praleidžia su nepilnametėmis dukromis M. Ž. ir G. Ž. nepertraukiamai po 1/2 dalį vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų ugdymo įstaigose laiko: 3.4.5.1. lyginiais kalendoriniais metais G. S. turi teisę pirmąją atostogų dieną 10.00 val. paimti nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus 1/2 jų daliai parvežti jas į nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą ar kitą šalių tarpusavyje suderintą vietą iki 19:00 val. Likusį rudens, žiemos, pavasario atostogų laiką su nepilnametėmis dukromis nepertraukiamai praleidžia D. Ž.. 3.4.5.2. nelyginiais kalendoriniais metais G. S. turi teisę antros atostogų dalies (t. y. pasibaigus 1/2 atostogų laikotarpio) pirmąją dieną 10:00 val. paimti nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos ir joms pasibaigus (paskutinę rudens, žiemos, pavasario atostogų dieną) parvežti nepilnametes dukras į gyvenamąją vietą ar kitą šalių tarpusavyje suderintą vietą iki 19:00 val. Nelyginiais metais pirmąją 1/2 dalį atostogų laiko su nepilnametėmis dukromis nepertraukiamai praleidžia D. Ž.. 3.4.5.3. nepilnamečių dukrų vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiu šalys nesivadovauja bendravimo tvarkos 3.1 punktu. 3.4.6. G. S. taip pat turi teisę darbo dienomis po darbo valandų (17:00 val. ar vėliau) bendrauti su nepilnametėmis dukromis telefonu, „skype“ ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais. Nepilnametėms dukroms esant pas G. S., ji neturi daryti kliūčių telefonu, „skype“ ar kitais telekomunikaciniais įrenginiais bendrauti D. Ž. su dukromis; 4) priteisti iš G. S. 900,00 Eur išlaikymo nepilnametėms dukroms G. Ž. ir M. Ž. įsiskolinimą, apskaičiuotą už tris mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos (3 mėn. x po 300,00 Eur (po 150,00 Eur kiekvienai)).
2. Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovei nesant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė G. Ž. ir (duomenys neskelbtini) gimė M. Ž.. Šalims kartu negyvenant, siekiant išspręsti taikiai teisinius klausimus dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, šalys Kauno apylinkės teismui pateikė patvirtinti taikos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017 patvirtino D. Ž. ir G. S. pateiktą taikos sutartį, kuria šalys nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su G. S., nustatė bendravimo tvarką bei sutarė, kad D. Ž. skirs nepilnamečių dukrų išlaikymui kas mėnesį po 100,00 Eur. Teismui nutartimi patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, nepilnametės šalių dukros gyveno su motina G. S., tačiau motina nesugebėjo pasirūpinti savo vaikais, neužtikrino vaikams saugios aplinkos, netgi jų atžvilgiu galimai smurtavo, dėl to Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Dukros ne kartą buvo išsakiusios norą gyventi su tėvu. Nurodė, jog šalių nepilnametėms dukroms nesaugu gyventi su atsakove, ji nesugebėjo tinkamai pasirūpinti dukromis, galimai naudojo nepilnamečių dukrų atžvilgiu smurtą. Ieškovas nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos nepilnametės dukros gyvena tik su tėvu D. Ž., kadangi dukros dėl nesaugios aplinkos (dėl galimo smurto) buvo perduotos tėvui, kuris rūpinosi savo dukromis ir užtikrino jų poreikių tenkinimą. Teigė, jog nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, dukrų interesai nebus pažeisti, o bus kaip tik apsaugoti. Ieškovas teigė, kad jis galėtų užtikrinti palankią ir saugią aplinką nepilnamečių dukrų tolimesniam socialiniam vystymuisi bei tinkamai pasirūpinti savo dukromis. Dukros nuo 2019 m. rugsėjo mėn. su atsakove nebegyveno, atsakovė su dukromis nebendravo, jų materialiai neišlaikė, todėl ieškovui teko vienam išlaikyti dukras. Ieškovas vykdo individualią veiklą (dirba automobilių remonto srityje), tačiau jo gaunamos pajamos sudaro apie 500,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, ieškovo žiniomis, neturinti sveikatos problemų, todėl atsakovė turėjo galimybę imtis priemonių savo nepilnametes dukras išlaikyti. Atsižvelgus į motinos bendravimą su nepilnametėmis dukromis, įvertinus 2021 m. vasario 8 d. posėdyje išsakytą vaiko teisių apsaugos specialistės nuomonę dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, taip pat atsižvelgus į 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-1775-917/2020) konstatuotas faktines aplinkybes dėl atsakovės elgesio su nepilnametėmis dukromis, siekiant apsaugoti vaikų interesus, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dukros nuo pat gimimo gyveno su atsakove, atsakovė dukromis rūpinosi, jas išlaikė, suteikė visas sąlygas augti ir vystytis. Visiškai neatitinka tikrovės teiginys, jog atsakovė nesugebėjo pasirūpinti nepilnametėmis dukromis ir neužtikrino joms saugios aplinkos, netgi smurtavo jų atžvilgiu. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal ieškovo pareiškimą, dėl to kentė tiek atsakovė, tiek dukros. Atsakovės ir jos nepilnamečių dukrų bendravimas buvo apribotas. Teigė, jog dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su ja ženkliai geriau atitiktų mergaičių interesus. Dukros niekuomet nebuvo minėjusios, kad norėtų gyventi su tėčiu. Nurodė, kad atsakovę su dukromis siejo glaudus ryšys, jos pergyveno atskirtos nuo motinos. Teigė, kad niekuomet jokio smurto dukrų atžvilgiu nenaudojo. Nurodė, kad ieškovo siekis nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su juo buvo sąlygotas siekio išvengti išlaikymo dukroms mokėjimo. Ieškovas nemokėjo ir jam priteisto išlaikymo (priverstinis išlaikymo išieškojimas vykdomas antstolio R. B. kontoroje). Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė kreipėsi teisinės pagalbos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, su ieškiniu į teismą nebuvo kreiptasi. Atsakovė nurodė, kad ieškovas turi vieną kambarį apie 14 kv. m. ploto gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Kiek buvo žinoma atsakovei – ieškovas šiuo metu gyvena bendrabučio tipo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad dukroms nei vienu adresu nebūtų sudarytos sąlygos turėti atskirą kambarį, augti ir vystytis ramioje aplinkoje. Be to, joms visiškai nebūtų suvokiamas (jau dabar nuolat klausinėja kada galės grįžti namo) atskyrimas nuo motinos. Atsakovė nurodė, kad ji vaikams suteikė saugias sąlygas augti, vystytis ir lavintis. Atsakovė dukras be galo myli ir jomis rūpinosi. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, jog ji dukroms suteiktų geresnes gyvenimo sąlygas, jos turėtų atskiras lovas kambaryje, bute yra WC, dušo patalpa, virtuvė. Mergaitėms yra būtinas mamos auklėjimas ir buvimas šalia, ypač artėjant paauglystei. Yra įgytos visos priemonės mokymuisi ir vystymuisi. Atsakovė gyvena vieno kambario bendrabučio tipo bute, kuriame 27,92 kv. m., tačiau planavo nuomotis dviejų kambarių butą, kuriame mergaitės turės atskirą kambarį. Nurodė, kad ieškovui nebūtų jokių kliūčių maksimaliai bendrauti su dukromis, kaip ir nustatyta teismo sprendimu. Jei teismas priimtų sprendimą keisti dukrų G. Ž. ir M. Ž. gyvenamąją vietą ir ją nustatytų su tėvu D. Ž., atsakovė iš dalies nesutinka su prašyta nustatyti bendravimo tvarka. Teigė, kad jos ryšys su dukromis niekuomet nebuvo nutrūkęs ir jo nereikėtų atstatinėti, eilę kartų jau buvo bendrauta dalyvaujant socialinio darbo organizatorei, todėl nėra būtinas pereinamasis laikotarpis.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pakeisti 2017 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarties 2-ą punktą civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš D. Ž. nepilnamečiams vaikams G. Ž. ir M. Ž. po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną G. S. ir priteisti kas mėnesį G. Ž. ir M. Ž. išlaikymui kiekvienai po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant G. S..
5. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovas išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėjo po 100,00 Eur kas mėnesį, tačiau priteistos sumos neužteko net būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti. Atsižvelgus į pragyvenimo lygį Lietuvoje ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, numatant, jog tėvai vaikui turi pareigą teikti išlaikymą atsižvelgiant nustatytą 1 MMA, į augančių vaikų poreikius, atsakovė prašė padidinti priteistą išlaikymą. Nurodė, kad vaikų tėvas, nors ir suvokdamas, jog 100,00 Eur sumos tikrai neužteko net būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, gera valia neteikė didesnio išlaikymo. Nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui, siekiant užtikrinti jo augimo ir vystymosi, tobulėjimo, gydymo sąlygas, reikia apie 450,00 Eur. Teigė, jog 200,00 Eur sumą ieškovas vieno vaiko išlaikymui galėtų mokėti.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovės pateiktu priešieškiniu nesutinka. Atsakovės priešieškinis nepagrįstas, kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kaip nurodyta ieškovo ieškinyje, turėtų būti nustatyta (pakeista) su juo ir išlaikymas nepilnametėms dukroms turėtų būti priteistas iš atsakovės, o ne iš ieškovo. Ieškovas nurodė, kad jis niekuomet nevengė išlaikyti savo nepilnamečių dukrų, visuomet jas išlaikė ir jomis rūpinosi. Atsakovei turint skolų, kurių išieškojimą vykdė antstoliai, atsakovės prašymu, pinigai vaikų išlaikymui atsakovei buvo mokami ir grynaisiais pinigais. Nurodė, kad po taikos sutarties patvirtinimo, motina (atsakovė) tinkamai nepasirūpino nepilnametėmis dukromis, todėl ieškovas nuolat vaikus pasiimdavo pas save, nupirkdavo rūbų, žaislų, maisto ir pan. Ieškovas kiekvieną dieną vaikus veždavo į darželį ir juos pasiimdavo po darželio, taip pat visuomet ir mokėjo už darželį. Priešieškiniu reikalautas priteisti nepilnametėms dukroms 200,00 Eur išlaikymo dydis nepagrįstas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog vaikų poreikiai sudaro po 450,00 Eur per mėnesį, t. y. bendrai vaikų poreikiai per mėnesį sudaro 900,00 Eur per mėnesį, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų vaikų poreikiams ir jų apimčiai patvirtinti. Priešieškinio tenkinimo atveju, iš ieškovo neturėtų būti priteisiama daugiau nei 150,00 Eur, kadangi toks išlaikymo dydis būtų proporcingas nepilnamečių dukrų poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai vaikai nagrinėjamu metu gyveno su ieškovu, atsakovės atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, o skyrius neturėjo duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi dukromis, skyriaus nuomone, ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos pakeitimo ir nustatymo su juo, atitiktų vaikų interesus ir tam neprieštaravo. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko raidą. Išlaikymo dydis turėtų būti proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Turėtų būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui. Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vieta su tėvu, iš atsakovės turėtų būti priteistas išlaikymas vaikams. Skyrius, vertindamas šiuo metu byloje pateiktus duomenis (poreikių lenteles), mano, jog ieškovo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje prašomas išlaikymo dydis šalių vaikams patenkintų tik būtiniausius poreikius. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė maksimalesnę atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Skyriaus nuomone, vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turėtų būti siekiama užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvu. Sprendžiant vaikų bendravimo su motina, kuri gyvena skyrium nuo jų, klausimą, pirmiausia atsižvelgtina į vaikų interesus. Vaikų interesus atitiktų toks bendravimas su motina, kuris nekeltų vaikams įtampos ir papildomų išgyvenimų. Pasibaigus baudžiamajai bylai, turėtų būti nustatyta konkreti ir aiški bendravimo tvarka tam, kad išvengti nesutarimų, užtikrinti vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų bei jų teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančia motina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑2846‑944/2017 nustatytą G. Ž. ir M. Ž. gyvenamąją vietą ir nustatė G. Ž. ir M. Ž. vietą su ieškovu D. Ž.. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017 G. Ž. ir M. Ž. nustatytą išlaikymą ir priteisė iš atsakovės G. S. išlaikymą G. Ž. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki dukros G. Ž. pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovės G. S. išlaikymą M. Ž. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki M. Ž. pilnametystės. Priteisė iš atsakovės 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą G. Ž. ir M. Ž.. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017 nustatytą D. Ž. bendravimo tvarką su G. Ž. ir M. Ž. ir nustatė G. S. bendravimo tvarką su G. Ž. ir M. Ž. sekančiai: „3.1. 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės darbo dieną, t. y. vieną kartą nelyginėje savaitėje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. G. S. numatomą bendravimo su šalių dukromis datą ir laiką privalo ne vėliau nei prieš tris dienas iki numatytos bendravimo dienos suderinti su jos šeimai socialines paslaugas teikiančiu socialiniu darbuotoju. G. S. apie numatomą bendravimo laiką – pradžios ir pabaigos laikus, privalo informuoti D. Ž. iš anksto, tačiau ne vėliau nei prieš tris dienas iki numatytos bendravimo dienos. D. Ž. dukras atveža bendravimui su G. S. ir jas pasiima po numatyto bendravimo; 3.2. sekančius 6 mėnesius, pasibaigus pirmajame punkte (3.1. p.) nurodytam laikotarpiui, G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį (be nakvynės). G. S. pasiima G. Ž. ir M. Ž. iš jų gyvenamosios vietos 9:00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 19:00 val.; 3.3. G. S. aukščiau nurodytu pereinamuoju laikotarpiu (3.1. ir 3.2. p.) taip pat turi teisę darbo dienomis po darbo valandų (17:00 val. ar vėliau) bendrauti su nepilnametėmis dukromis telefonu, „skype“ ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais; 3.4. pasibaigus aukščiau nurodytam pereinamajam laikotarpiui (3.1. p., 3.2. p. ir 3.3. p.), G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja toliau nustatyta bendravimo tvarka: 3.4.1. G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginę savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. (dvi nakvynės). G. S. pasiima G. Ž. ir M. Ž. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą. 3.4.2. G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja nelyginiais metais: 3.4.2.1. Gruodžio 24-ąją nuo 10.00 val. iki gruodžio 25-osios dienos 18.00 val. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena); 3.4.2.2. Vasario 16-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.2.3. Šv. Velykų metu nuo sekmadienio 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.; 3.4.2.4. Gegužės 1-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.2.5. Liepos 6-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena); 3.4.2.6. Jei nepilnametės dukros šventiniu laikotarpiu būtų pas G. S. (savaitgalis, atostogos ir pan.), D. Ž. nelyginiais metais su nepilnametėmis dukromis bendrauja 3.4.3. p. numatyta tvarka. 3.4.3. G. S. su nepilnametėmis dukromis G. Ž. ir M. Ž. bendrauja lyginiais metais: 3.4.3.1. nuo Gruodžio 25-osios dienos 18.00 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19.00 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); 3.4.3.2. Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 15.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; 3.4.3.3. Kovo 11-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.3.4. Birželio 24-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.3.5. Rugpjūčio 15-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.3.6. Lapkričio 1-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3.4.3.7. Jei nepilnametės dukros šventiniu laikotarpiu būtų pas G. S. (savaitgalis, atostogos ir pan.), D. Ž. su nepilnametėmis dukromis lyginiais metais bendrauja 3.4.2 p. numatyta tvarka. 3.4.4. Šventinėms dienoms sutapus su atostogų laikotarpiu (3.4.5. p.) ar bendravimo laiku savaitgaliais (3.1. p.), vadovaujamasi šventinių dienų grafiku. 3.4.5. G. S. ir D. Ž. praleidžia su nepilnametėmis dukromis M. Ž. ir G. Ž. nepertraukiamai po 1/2 dalį vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų ugdymo įstaigose laiko: 3.4.5.1. lyginiais kalendoriniais metais G. S. turi teisę pirmąją atostogų dieną 10.00 val. paimti nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus 1/2 jų daliai parvežti jas į nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą ar kitą šalių tarpusavyje suderintą vietą iki 19:00 val. Likusį rudens, žiemos, pavasario atostogų laiką su nepilnametėmis dukromis nepertraukiamai praleidžia D. Ž.. 3.4.5.2. nelyginiais kalendoriniais metais G. S. turi teisę antros atostogų dalies (t. y. pasibaigus 1/2 atostogų laikotarpio) pirmąją dieną 10:00 val. paimti nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos ir joms pasibaigus (paskutinę rudens, žiemos, pavasario atostogų dieną) parvežti nepilnametes dukras į gyvenamąją vietą ar kitą šalių tarpusavyje suderintą vietą iki 19:00 val. Nelyginiais metais pirmąją 1/2 dalį atostogų laiko su nepilnametėmis dukromis nepertraukiamai praleidžia D. Ž.. 3.4.5.3. Nepilnamečių dukrų vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiu šalys nesivadovauja bendravimo tvarkos 3.1 punktu. 3.4.6. G. S. taip pat turi teisę darbo dienomis po darbo valandų (17:00 val. ar vėliau) bendrauti su nepilnametėmis dukromis telefonu, „skype“ ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais. Nepilnametėms dukroms esant pas G. S., ji neturi daryti kliūčių telefonu, „skype“ ar kitais telekomunikaciniais įrenginiais bendrauti D. Ž. su dukromis. Nepilnametėms dukroms esant pas D. Ž., jis neturi daryti kliūčių telefonu, „skype“ ar kitais telekomunikaciniais įrenginiais bendrauti G. S. su dukromis“. Likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė. Atsakovės G. S. priešieškinį atmetė.
9. Teismas, įvertinęs 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė buvo pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje, bei kitą prie nagrinėjamos bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, duomenis apie atsakovės padarytus administracinės teisės pažeidimus, susijusius su tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaikų interesams, liudytojais apklaustų šeimai pagalbą teikiančių socialinių darbuotojų paaiškinimus, kad atsakovė nevykdė eilės rekomendacijų, numatytų pagalbos šeimai plane, aktyviai nebendradarbiavo su šeimai pagalbą teikiančiomis institucijomis, pripažino, kad buvo pagrindas išvadai, jog nepakeitus šalių dukrų gyvenamosios vietos, nustatant ją su ieškovu, G. ir M. Ž. gyventi su atsakove būtų nesaugu ir tolimesnis vaikų gyvenimas su atsakove neatitiktų reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi. Teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgė į tai, kad 2021 m. kovo 26 d. teismo posėdyje apklausta G. ir M. Ž., kurios yra pakankamo amžiaus, kad pareikštų savo nuomonę, nurodė, jog joms su ieškovu gyventi yra gerai ir jos norėtų toliau likti su juo gyventi. Šalių vaikai susiformavo aiškią nuomonę – norą gyventi su tėvu ir tokia nuomonė laikyta pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi, sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
10. Teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė už atsakovės, kuri be šalių dukrų turi dar vieną išlaikytinį, neturi savo vardu registruoto turto. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad dėjo pastangas savo turtinę padėtį pagerinti. Teismas nurodė, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, visuomet tenka ir didesnioji išlaidų, susijusių su kasdieninių vaikų poreikių tenkinimu, dalis. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo prašyta priteisti išlaikymo suma – po 150,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nėra didelė, teismas sprendė, jog nėra pagrindo mažinti iš atsakovės priteistą išlaikymo vaikams sumą.
11. Teismas vertino, kad nustatyta bendravimo tvarka iš esmės nepažeis nei nepilnamečių vaikų, nei šalių teisių bei teisėtų interesų, nes motinos bendravimas su nepilnamečiais vaikais išliks pastovus, aiškiai apibrėžtas.
12. Teismas vertino, kad šalių turtinė padėtis išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo artima sprendimo priėmimo metu esančiai, todėl sprendė, kad prašyta priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma kiekvienam vaikui po 150,00 Eur per mėnesį yra pagrįsta ir įrodyta. Teismas tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą G. Ž. ir M. Ž., apskaičiuotą už tris mėnesius iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (3 mėn. x 300,00 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties 2-ą punktą civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017, kuriuo priteistas išlaikymas iš D. Ž. nepilnamečiams vaikams G. Ž. ir M. Ž. po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną G. S. ir priteisti kas mėnesį G. Ž. ir M. Ž. išlaikymui kiekvienai po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant G. S.. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
13.1. Atsakovė nuo pat dukrų gimimo labai jomis rūpinosi, motiną ir dukras sieja itin stiprus ryšys. Teismas nevertino, kad mergaitėms būtinas mamos auklėjimas ir buvimas šalia, ypač artėjant paauglystei. Ieškovui niekuomet nebuvo ir nebus daroma jokių kliūčių maksimaliai bendrauti su dukromis, kaip ir nustatyta teismo sprendimu.
13.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nevertino ir neanalizavo abiejų vaikų tėvų gyvenimo sąlygų skirtumo ir galimybės realiai suteikti mergaitėms geresnes gyvenimo sąlygas. Atsakovė turi geresnes sąlygas vaikams augti ir vystytis. Su ja gyvendamos dukros turėtų atskirą individualią erdvę, būtų aprūpintos visomis priemonėmis tobulėti, žaisti, vystytis. Nustačius nepilnamečių dukrų gyvenamą vietą su tėvu, teismas neatsižvelgė, kad D. Ž. gyvenamojoje vietoje nėra patogumų, mergaitėms nėra kur nusiprausti, jos prausiamos dubenyje. Nors pagal teismų praktiką nesvarbu ar nepilnamečiai vaikai gyvena prabangoje, ar ne, tačiau teisė į higieną turėtų būti užtikrinta. Šiuo konkrečiu atveju – tualeto patalpa yra lauke, ieškovui priklausančioje namo dalyje nėra dušo ar vonios patalpos, jokios higienos sąlygos neužtikrinamos, todėl G. Ž. ir M. Ž. gyvenamoji vieta turėtų būti palikta nustatyta su atsakove G. S.. Toks gyvenamosios vietos nustatymas atitiktų nepilnamečių dukrų interesus.
13.3. Teismas, nustatydamas G. ir M. gyvenamą vietą su tėvu, neatsižvelgė į tai, kad apklausiant mergaites jos akivaizdžiai išreiškė norą gyventi su mama, išsakant, jog myli ir tėtį ir norėtų su juo dažnai matytis ir bendrauti.
13.4. Teismas be pagrindo nustatė, kad „dukroms faktiškai nepertraukiamai su ieškovu gyvenant jau nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, t. y. jau daugiau nei 1.5 metų, nepilnametės šalių dukros yra pripratę prie savo gyvenamosios vietos, rutinos, todėl jas keičiant, teismo vertinimu, galėtų atsirasti nepageidaujamų padarinių vaikų raidai, psichinei sveikatai“. Tačiau iki tol dukros gyveno su motina ir niekas neanalizavo kaip gyvenamosios vietos pakeitimas ir atskyrimas nuo motinos paveikė dukrų savijautą.
13.5. Teismas nevertino susidariusio ieškovo išlaikymo dukroms įsiskolinimo, visiškai nevertino, kad ilgą laiką ieškovas nedirba, prisidengdamas įvairiomis priežastimis. Ieškovo siekis nustatyti dukrų gyvenamąsias vietas su juo buvo sąlygotas siekio išvengti išlaikymo dukroms bei išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo. Ieškovas nemokėjo ir jam priteisto išlaikymo (priverstinis išlaikymo išieškojimas vykdomas antstolio R. B. kontoroje). Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė kreipėsi teisinės pagalbos.
13.6. Net ir tenkinus ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas be pagrindo nustatė pereinamąjį laikotarpį. Teismas visiškai neatsižvelgė, jog G. S. ryšys su dukromis niekuomet nebuvo nutrūkęs ir jo nereikia atstatinėti, eilę kartų jau buvo bendrauta dalyvaujant socialinio darbo organizatorei, todėl pereinamasis laikotarpis nebūtinas. Ir šiuo metu pagal galimybes mama su dukromis daug bendrauja ryšio priemonėmis, ji turėtų galimybę ir nuvesti dukras pas gydytojus, vaikai turėtų galimybę lankyti ugdymo įstaigas ir tobulėti.
13.7. Teismas nepagrįstai akcentuoja G. S. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. G. S. pripažino kaltę ne dėl to, kad tyčia smurtavo dukrų atžvilgiu, o dėl to, jog galbūt taikė neadekvačias bausmes ir priemones už dukrų prasižengimus. Ir tai tik tikėdama dukrų pasakotais išgyvenimais. Todėl tik šioje dalyje ir turėjo būti vertinamas nuosprendis.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
14.1. Bylos nagrinėjamu metu buvo įvertintos tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosios vietos sąlygos. Teigia, jog vaiko teisių specialistai nurodė, kad šios sąlygos tinkamos nepilnamečių dukrų gyvenamajai vietai, t. y. dukrų interesai nebus pažeisti. Nepilnametės dukros ieškovo gyvenamoje vietoje turi savo lovas, vietą mokymuisi bei žaidimams, turi savo kiemą, be to, gyvenamosios vietos sąlygos ieškovo yra nuolatos gerinamos. Ieškovo nuosavame būste šiai dienai yra įrengtas karštas vanduo, taip pat artimiausiu metu ieškovas įsigys gyvenamojo namo dalį, taip padidindamas šiai dienai turimos gyvenamojo namo dalies plotą. Mergaitės augant su tėvu visuomet yra prižiūrimos, į ugdymo įstaigą atvedamos tvarkingos ir prižiūrėtos, priešingai, nei tuomet, kai jos gyveno su atsakove. Atsakovė gyvena vieno kambario bute, bendrabučio tipo name. Atsakovė turi dar vieną nepilnametę dukrą K. L. bei minėtame bute gyvena su sugyventiniu. Taigi, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, t. y. nepakeitus teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos, viename kambaryje gyventų net penki asmenys. Ieškovas mano, jog dukrų gyvenamosios vietos sąlygos pas jį yra ne tik geresnės, bet ir saugesnės.
14.2. Kaip nurodyta ir teismo sprendime, mergaitės lyginant su ankstesniu laikotarpiu (tuomet kai gyveno su motina) tapo labiau atsiskleidusios. Gyvendamos pas tėvą mergaitės jaučiasi saugiai. Ieškovas žalingų įpročių neturi, priešingai nei atsakovė. Net bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. sausio mėnesį policija užfiksavo atsakovės neblaivumą, o kartu buvusi jos mažametė dukra K. L. perduota laikinai priežiūrai atsakovės motinai. Be to, teikiant pagalbą šeimai, sudarytus pagalbos planus atsakovė vykdė tik dalinai – nevykdė rekomendacijų lankytis pas psichologą, kreiptis pagalbos pas specialistus dėl priklausomybės ligų.
14.3. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad mergaitės akivaizdžiai išreiškė norą gyventi su motina, su tuo ieškovas nesutinka, kadangi mergaitės priešingai nei nurodo atsakovė, aiškiai nurodė, kad joms geriau yra gyventi su tėčiu, kuris gamina valgyti ir jomis rūpinasi. Šalių dukros net keletą kartų aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu, t. y. tiek vykusio ikiteisminio tyrimo metu (dėl atsakovės smurto prieš mažametes dukras), tiek šios civilinės bylos metu apklausus mergaites, jos nurodė norinčios gyventi su ieškovu.
14.4. Ieškovas niekuomet nevengė išlaikyti savo nepilnamečių dukrų, visuomet jas išlaikė ir jomis rūpinosi. Atsakovei turint skolų, kurių išieškojimą vykdė antstoliai, atsakovės prašymu, pinigai vaikų išlaikymui atsakovei buvo mokami ir grynais. Po taikos sutarties patvirtinimo motina (atsakovė) tinkamai nepasirūpino nepilnametėmis dukromis, todėl ieškovas nuolat vaikus pasiimdavo pas save, juos apipirkdavo (nupirkdavo rūbų, žaislų, maisto ir pan.). Ieškovas kiekvieną dieną vaikus veždavo į darželį ir juos pasiimdavo po darželio, taip pat visuomet mokėjo už darželį.
14.5. Atsakovė su dukromis net ir po priimto sprendimo nebuvo susitikusi ir nerodo iniciatyvos bendrauti su jomis, šiuo atveju, dukrų ryšys su motina yra atitolęs, todėl ieškovas mano, jog teismas pagrįstai nustatė pereinamąjį bendravimo laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų išvestinių reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis nustato, jog tuo atveju, kai vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei tarp jų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kilusį ginčą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas turi išspręsti vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005) ir tai, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
20. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2017 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017 buvo patvirtinta G. S. ir D. Ž. taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečių šalių dukrų G. Ž. ir M. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. S.. 2019 m. liepos 2 d. VTAS buvo gautas Kauno miesto socialinių paslaugų centro pranešimas, kad galimai M. Ž. ir G. Ž. patyrė fizinį smurtą iš savo mamos. 2019 m. liepos 4 d. VTAS specialistai įvertino grėsmės vaikams lygį. Buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. VTAS kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2019 m. liepos 26 d. VTAS buvo gautas Kauno miesto socialinių paslaugų centro pranešimas dėl galimos G. Ž. nepriežiūros. 2019 m. rugpjūčio 19 d. VTAS specialistai įvertino grėsmės vaikams lygį. Buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Nuo 2019 m. rugsėjo pabaigos mergaitės gyvena su tėvu. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. buvo pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje. Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 25 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtame nuosprendyje teismas konstatavo, kad G. S. piktnaudžiavo tėvų teisėmis ir pareigomis (BK 163 straipsnis) ir nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario mažamečio sveikatą ( BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 punktas) bei sukėlė fizinį skausmą mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis). 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovas D. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2846-944/2017 nustatytą nepilnamečių dukrų G. Ž. ir M. Ž. gyvenamąją vietą ir nustatyti G. Ž. ir M. Ž. gyvenamąją vietą su ieškovu D. Ž.. 2020 m. sausio 21 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – nustatyta laikina nepilnamečių G. Ž. ir M. Ž. gyvenamoji vieta su tėvu D. Ž..
22. Vadovaujantis surinkta informacija apie šeimos aplinkos sąlygas, šeimai teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į mažamečių G. ir M. poreikius bei interesus, vadovaujantis ginčo klausimu suformuota teismų praktika, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities VTAS pateiktomis išvadomis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad aplinkybės iš esmės pasikeitė ir nepakeitus šalių dukrų gyvenamosios vietos, nustatant ją su ieškovu, G. ir M. Ž. gyventi su atsakove būtų nesaugu, tolimesnis vaikų gyvenimas su atsakove neatitiktų reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi.
23. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė nuo dukrų gimimo labai jomis rūpinosi ir tarp mamos ir dukrų yra itin stiprus ryšys, kad teismas nevertino, jog mamos auklėjimas ir buvimas šalia, ypač artėjant paauglystei, mergaitėms yra būtinas. Atsakovės vertinimu, mergaitės akivaizdžiai išreiškė norą gyventi su mama, o su tėčiu norėtų tik matytis ir bendrauti.
24. Bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos socialinės darbuotojos I. K. ir J. B.-P. paaiškino, kad 2018 metų vasarą dar abiejų tėvų ir jų dukrų santykis buvo artimas, tačiau nuo 2019 metų rudens mergaitės gyvena pas tėvą. Nurodė, kad nuo 2020 m. birželio atsakovė su dukromis G. ir M. Ž. pasimatė tik keturis ar penkis kartus. Pažymėjo, kad atsakovė nerodo pakankamai iniciatyvos susitikti su dukromis. Atsakovės ir šalių dukrų santykis yra šiek tiek nutolęs. Paaiškino, kad iš ugdymo įstaigų gavo informaciją, jog atsakovė apie šalių dukrų ugdymą domisi tik trumposiomis SMS žinutėmis. Kolegijos vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė prarado artimą ryšį su dukromis. Tai, kad mergaičių ryšys su mama nėra itin artimas ir jos nori gyventi su tėčiu, patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu atlikta vaikų apklausa bei baudžiamojoje byloje esantys vaikų apklausos protokolai. Vaikai yra pakankamo amžiaus, kad pareikštų savo nuomonę. Iš teismo posėdžio įrašo ir bylos medžiagos matyti, kad mergaitės nurodė, jog joms su ieškovu gyventi yra gerai ir jos norėtų toliau likti su juo, todėl teisėjų kolegija atsakovės argumentą, kad mergaitės išreiškė norą gyventi su mama, atmeta kaip neįrodytą. Vaikų nuomonė laikytina pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi, sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ja būtina vadovautis. Taip pat šioje situacijoje labai svarbus ir vaikų aplinkos stabilumas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuo 2019 m. rugsėjo pabaigos gyvena joms įprastoje aplinkoje su tėvu, kolegijos vertinimu, vaikų gyvenamos vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu atitinka vaikų interesus. Apeliantė neįrodė ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog vaikų išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jų pačių interesams.
25. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus. Teisėjų kolegija pritaria, jog mamos auklėjimas ir buvimas šalia, ypač artėjant paauglystei, mergaitėms yra būtinas, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą ir nededa pastangų jį keisti. Socialinės darbuotojos byloje patvirtino, kad teikiant pagalbą šeimai, sudarytus pagalbos šeimai planus atsakovė vykdė tik dalinai – nevykdė rekomendacijų lankytis pas psichologą, kreiptis pagalbos pas specialistus dėl priklausomybės ligų. Paaiškino, kad dažnai socialiniams darbuotojams atsakovės nepavykdavo surasti, nepavykdavo jai prisiskambinti, ji nepranešusi ilgam išvykdavo iš gyvenamosios vietos. Ypač svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovė dažnai vartoja alkoholį. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė, kad neteisėtas veikas atsakovė padarė būdama apsvaigusi nuo nuolatinio alkoholio vartojimo. Pati atsakovė pripažino, kad neteisėtus veiksmus sąlygojo būtent apsvaigimas nuo alkoholio, blaivi taip nebūtų dariusi. Nepaisant to, civilinės bylos nagrinėjimo metu – 2021 m. sausio mėnesį – policija vėl užfiksavo atsakovės neblaivumą. Kartu buvusi jos mažametė dukra K. L. perduota laikinai priežiūrai atsakovės motinai. Tai rodo, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, dėl alkoholio vartojimo nukenčia vaikų interesai, tačiau atsakovė nededa pastangų keisti gyvenimo būdą. Toks atsakovės elgesys negali būti pavyzdžiu vaikams, ypač artėjant paauglystės amžiui, kai formuojasi vaiko dorovinė sąmonė ir dorovinės elgesio normos, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esančių duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė gebėtų užtikrinti saugų, stabilų ir disciplinuotą šalių dukrų gyvenimą. Vertinant ieškovo pastangas ir galimybes užtikrinti dukrų interesus, nustatyta, kad byloje apklaustos socialinės darbuotojos patvirtino, jog ieškovas žalingų įpročių neturi, apibūdino jį kaip rodantį didelę iniciatyvą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir pilnai vykdantį sudarytą pagalbos šeimai planą. Liudytojos nurodė, kad mergaičių tėvas gerai užtikrina dukrų psichoemocinę būklę, rūpinasi jų sveikatos priežiūra. Ieškovo ir dukrų G. ir M. Ž. santykiai yra šilti, ryšys tvirtas. Mergaitės lyginant su ankstesniu laikotarpiu tapo labiau atsiskleidę. Gyvendamos pas tėvą mergaitės jaučiasi saugiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tinkamesnes gyvenimo ir raidos sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis gali sudaryti ieškovas, todėl vaikų gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su tėvu.
26. Atsakovė nurodo, jog teismas neanalizavo kaip gyvenamosios vietos pakeitimas ir atskyrimas nuo motinos, kai iki tol dukros ilgą laiką gyveno su motina, paveikė dukrų savijautą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio dukros buvo atskirtos nuo motinos ir vaiko teisių apsaugos specialistų perduotos tėvui dėl netinkamo atsakovės elgesio, nes ji vartojo prieš vaikus smurtą ir neužtikrino jiems saugios aplinkos. Tokioje situacijoje vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, paimant vaikus iš motinos, buvo tinkamiausias būdas užtikrinant jų interesus.
27. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas neturi tinkamų buitinių sąlygų gyventi vaikams, jos prausiamos dubenyje, tualeto patalpa yra lauke. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovo, tiek ir atsakovės buitines gyvenimo sąlygas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovės būstas nors ir su patogumais, tačiau yra mažas (nepilnai 28 kv. m.), vertinant, kad viename kambaryje gyventų net penki asmenys, t. y. dvi šalių dukros, atsakovė, atsakovės mažametė dukra K. L. bei atsakovės sugyventinis. Be to, ieškovo būsto bendrojo ploto dalis tenkanti vienam asmeniui yra didesnė, nei atsakovės būsto. Kolegija taip pat papildomai pažymi, jog kaip nurodė ieškovas, šiai dienai jo būste jau įvestas karštas vanduo, ieškovas dar ketina įsigyti namo dalį ir taip padidinti turimą gyvenamą plotą. Pažymėtina ir tai, kad vaiko tėvo arba motinos buitinės - materialinės gyvenimo sąlygos negali būti esminis ir pagrindinis kriterijus nustatant arba keičiant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nes vaikui ypatingai svarbu psichologinis ir emocinis saugumas bei komfortas, saugi ir įprasta aplinka.
28. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog tenkinus reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, teismas nepagrįstai nustatė pereinamąjį laikotarpį, nes atsakovės ryšys su dukromis niekada nebuvo nutrūkęs ir jo nereikia atstatinėti. Teisėjų kolegija su atsakovės nuomone nesutinka, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nuo 2020 m. birželio mėnesio atsakovė su dukromis pasimatė tik penkis kartus. 2021 m. kovo 26 d. teismo posėdyje mergaitės sakė, kad su mama bendravo labai seniai, net nepamena kada. Socialinė darbuotoja J. B.-P. teismo posėdyje patvirtino, kad šalių dukrų ryšys su atsakove yra nutolęs, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant palaipsniui atkurti mamos ir dukrų tarpusavio ryšį, buvo tikslinga ir būtina nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį. Pažymėtina, kad trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis nėra ilgas, tačiau šiuo atveju būtinas siekiant saugiai ir palaipsniui atkurti atsakovės santykius su vaikais.
29. Atsakovės nuomone, nuosprendis baudžiamojoje byloje teismo turėjo būti vertinamas tik tuo atžvilgiu, kad atsakovė prisipažino kalta ne dėl smurtavimo dukrų atžvilgiu, o tik dėl netinkamų drausminimo priemonių taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai yra tik pačios atsakovės subjektyvus nuosprendžio interpretavimas. 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo nuosprendžiu atsakovė buvo pripažinta kalta ne tik piktnaudžiavusi tėvų teisėmis ir pareigomis, tačiau taip pat mažamečiui nesunkiai sutrikdžiusi sveikatą bei sukėlusi fizinį skausmą, t. y. taikydama netinkamas vaikų drausminimo priemones, peržengė įstatymo nustatytas ribas. Pažymėtina, kad nors tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju jie privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių panaudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).
30. Aukščiau aptartų aplinkybių ir įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ir atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvas tinkamai prižiūri ir rūpinasi vaikais, vaikai yra prisirišę prie tėvo, o su atsakove vaikų santykiai atitolę ir jie nenori su ja gyventi, pagrįstai šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu ir konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
31. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti, tačiau apeliaciniame skunde nurodė tik nesutikimo argumentus dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Kadangi atsakovė nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, neteisėtumą, teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, plačiau dėl jo nepasisako.
32. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
33. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Į bylą pateikta 2021 m. rugsėjo 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog valstybės patirtos antrinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. S. yra 126,00 Eur. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.