- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 2-4297-1032/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01760-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- E. G.
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis
- Kategorijos
- 2.6.10Civilinė atsakomybė
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei E. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės E. G. 6960 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad 2014 m. liepos 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-114-361/2014, pakeistu 2014 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Nr. 1A-214-202/2015 vadovaujantis Lietuvos Respublikos yra pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 10 metų laisvės atėmimo bausme. Su apeliacinio teismo sprendimu taip pat nesutiko, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė ir tikėjosi, kad apeliacinis teismas jį išteisins. 2015 m. birželio 15 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. 1A-214-202/2015. 2015 m. liepos 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (1.31 )-TPA-1100-15 teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui, apskundžiant nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. 1A-214-202/2015, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme buvo paskirta advokatė E. G.. Gavęs paštu sprendimą, nedelsiant susisiekė su jam paskirta advokate, nurodė aplinkybes ir priežastis dėl kurių ketino apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, paaiškino, kad neįvykdė inkriminuoto nusikaltimo ir yra nuteistas nepagrįstai. Advokatė jam paaiškino, kad apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį jau nėra galimybės, kadangi kasaciniam skundui paduoti yra praėjęs įstatymo numatyta tvarka 3 mėnesių terminas ir norint apskųsti nuosprendį, reikia nurodyti priežastis dėl ko buvo praleistas kasacinio skundo padavimo terminas. Ieškovas atsakovei paaiškino, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje neturėjo lėšų samdytis advokatą, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimas užtruko ilgesnį laiką, taip pat nusiuntė atsakovei jos reikalautus dokumentus. Tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių, atsakovė kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui neparuošė ir byla iki šio laiko yra neperžiūrėta, o ieškovas nepagrįstai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu atsakovė neatliko savo pareigos ir ieškovo atžvilgiu įvykdė neteisėtus veiksmus, ir padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad jis nepagrįstai nuteistas prarado darbą DNSB „Brasta“ kurioje iki tol dirbo valytoju, jam kas mėnesį buvo mokamas 145 Eur atlyginimas. Kadangi nedirba jau keturis metus, mano, kad turtinė žala yra 6960 Eur. Taip pat turėdamas atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, pažeminimą, pablogėjo ieškovo reputacija, neturi galimybių bendrauti su šeima. Neturtinę žalą vertina 50000 Eur.
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurį buvo atsisakyta priimti teikė pats. Vėliau, kuomet jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba jis paruošė advokatei nurodytų dokumentų kopijas ir išsiuntė paštu advokatei, tačiau su juo atsakovė nebesusisiekė.
Ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus prašė juos tenkinti visiškai. Nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 10 punkte yra numatyta pareiga antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų, praėjusių nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos, pabaigos pranešti pareiškėjui, kad šis turi pateikti tarnybai deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, jeigu nori toliau gauti antrinę teisinę pagalbą. Kai antrinė teisinė pagalba teikiama ir toliau, advokatas turi šiuos pranešimus teikti kasmet ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų pabaigos. Atsakovė nurodytos pareigos nesilaikė ir į ieškovą su pranešimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo termino pabaigos nesikreipė. Šiuo atveju pats ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų norėdamas sužinoti kokia kasacinio skundo padavimo eiga, ir sužinojo, kad suėjo terminas kuriam atsakovė buvo skirta teikti antrinę teisinę pagalbą. Mano, kad atsakovė netinkamai suteikė ieškovui antrinę teisinę pagalbą, mano, kad ji buvo įpareigota ne tik surašyti kasacinį skundą, bet ir kreiptis dėl termino atnaujinimo. Dėl didelio darbų krūvio nespėdama tinkamai suteikti teisinės pagalbos ieškovui atsakovė galėjo kreiptis į tarnybą su prašymu būti pakeista, taip pat nepasinaudojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe pranešti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteikta teisine pagalba, atstovavimas byloje yra neperspektyvus; asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu ir nutraukti sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė E. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu kreipėsi į ieškovą, kad jis pateiktų turimą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir prie baudžiamosios bylos pridėtą medžiagą bei informavo ieškovą, kad buvo praleistas kasacinio skundo padavimo terminas. Ieškovas paskambinęs pranešė, kad medžiagą pateiks jo žmona, tačiau ji su atsakove nesusisiekė. Atsakovė 2015 m. gruodžio 7 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovą prašydama paaiškinti, kodėl kasacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas bei paaiškino, kad jei nežiūrint praleisto termino, jis dėjo visas pastangas, jog kasacinis skundas butų paduotas būtina atsiųsti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau iš ieškovo atsakymo nesulaukė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendime nurodyta, kad advokatas galėtų teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą, pareiškėjas privalo bendradarbiauti su jam paskirtu advokatu. 2015 m. gegužės 18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas susipažinęs su ieškovo kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio bei pateikta baudžiamąja byla, ieškovui išaiškino, kad skundžiamų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka yra tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Kadangi ieškovo kasacinis skundas neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje numatytų pagrindų, teismas kasacinį skundą atsisakė priimti. Mano, kad ieškovas nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat nepagrindė turtinės ir neturtinės žalos dydžius patvirtinančių įrodymų. Be to, sprendimo, kuriuo ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, galiojimas baigėsi 2016 m. liepos 16 d., jis šio sprendimo nepratęsė, nepateikė svarių argumentų dėl praleisto termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo.
Atsakovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas telefonu ją informavo, kad visą reikiamą bylos medžiagą pateiks jo žmona, tačiau jokių duomenų negavo, į raštu siųstus prašymus neatsakė, nepaaiškino, kodėl praleido terminą kasaciniam skundui pateikti. Kadangi iš ieškovo jokių duomenų nesulaukė, manė, jog jis nebenori teikti kasacinio skundo. Ieškovas nuo 2015 m. gruodžio mėnesio nutraukė bendradarbiavimą su atsakove. Mano, kad tokiu savo elgesiu jis piktnaudžiauja valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos institutu. Mano, kad nesutikdamas su atsakovės kaip advokatės pozicija dėl būtinumo atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti, galėjo kreiptis į tarnybą dėl advokato pakeitimo, tačiau to nepadarė. Nurodė, jog dėl darbo krūvio neturėjo galimybės atvykti savo iniciatyva ir susitikti su ieškovu, todėl į jį kreipėsi raštu prašydama pateikti duomenis dėl termino praleidimo bei kasacinio skundo surašymo. Paaiškino, jog neatstovavo ieškovo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos procese, todėl buvo svarbu, kad ieškovas pateiktų motyvus bei įrodymus dėl kasacinio skundo termino atstatymo bei skundo surašymo, tačiau pačiam ieškovui nebendradarbiaujant to nebuvo galima padaryti.
Trečiasis asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje Klaipėdos skyrius (toliau - Tarnyba) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Įstatyme) 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą. Organizuodama atitinkamos pagalbos teikimą Tarnyba vadovaudamasi Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4, 6 ir 7 punktais, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir pagal sudarytas sutartis kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą bei moka užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, informavo, kad advokatė E. G. nebuvo Tarnybos darbuotoja, ji teikė antrinę teisinę pagalbą pagal su Tarnyba sudarytą nuolatinio antrinės teisinės pagalbos sutartį, kadangi atsakovė nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotoja, todėl jos atlikti veiksmai negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1549/2014). Už antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybę ir už suteiktos antrinės teisinės pagalbos pasekmes yra atsakingas advokatas, tačiau, jokiu būdu ne Tarnyba, atstovaujanti Valstybę. Pažymėjo, kad advokatė E. G. nuo 2016 m. gruodžio 31 d. yra išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Tarnyba nuo 2017 m. sausio 1 d. nutraukė su advokate E. G. 2005 m. rugpjūčio 2 d. nuolatinę antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. NS2-3. Nors ieškovas nurodo, kad tarnyba nekontroliavo advokatės veiksnių, tuo pažeisdama įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nurodė, kad Tarnybai priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimo procese Tarnyba nedalyvauja. Teikiant antrinę teisinę pagalbą, toliau bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp paskirto advokato ir asmens, gaunančio antrinę teisinę pagalbą, o atsiradus aplinkybėms, dėl kurių advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos ar neteikia antrinės teisinės pagalbos, asmuo turi teisę ir galimybę informuoti apie tai Tarnybą. Klaipėdos tarnybos 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1100-15 6.5. punkte taip pat yra nurodyta, kad ieškovas turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu pakeisti jam antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą; informuoti Tarnybą apie advokato veikimą/neveikimą ir netinkamą atstovavimą. Advokatas tik tuomet gali būti pakeistas, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Taip pat, jeigu keliamas konkretaus advokato teikiamų paslaugų kokybės klausimas, Tarnyba turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl atitinkamo advokato veiklos kokybės įvertinimo (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Be to, Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta ieškovo pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši pareiga įtvirtinta ir Klaipėdos tarnybos 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1100-15 6.2 punkte. Ieškovas žinojo apie šią pareigą ir apie tai, kad sprendimas galiojo 12 mėn., t.y. iki 2016 m. liepos 16 d., tačiau ieškovas prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos pratęsimo nepateikė, į Tarnybą dėl advokatės veikimo/neveikimo atitinkamu laiku nesikreipė. Tarnyboje tik 2017 m. gegužės 22 d., t. y. praėjus kasacinio skundo padavimo terminui ir pasibaigus sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą galiojimo laikui, buvo gautas laisvos formos K. S. paklausimas dėl advokatės E. G. veiksmų. Tarnyba 2017 m. gegužės 29 d. raštu reg. Nr. (2.3) NO-2-4177 informavo K. S., kad advokatė E. G. nuo 2016 m. gruodžio 31 d. yra išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir Tarnyba tuo pagrindu nutraukė su advokate E. G. nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Ieškovo K. S. veiksmai akivaizdžiai įrodo, kad pats pareiškėjas nebuvo iki galo suinteresuotas antrinės teisinės pagalbos teikimu ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad laiku būtų sprendžiamas, pavyzdžiui, advokato pakeitimo klausimas. Dėl K. S. reikalavimo priteisti neturtinę žalą pažymėjo, ieškovas nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pirma, Tarnyba priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Antra, ieškovas nepagrindė teiginių apie jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų. Trečia, nesant neteisėtų veiksmų ir neįrodžius, kad ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nėra priežastinio ryšio. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui prašomą turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 51-54). Pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 147).
Trečiasis asmuo „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Nuosprendis ieškovui buvo patikrintas apeliacine tvarka ir iš esmės paliktas galioti pirmos instancijos teismo nuosprendis, išskyrus tai, kad teismas sumažino bausmės laiką vieneriais metais ir pripažino lengvinančiomis aplinkybėmis tą faktą, kad nužudytojo artimiesiems buvo atlyginta žala, o taip pat teismas sumažino nusikalstamų veiksmų apimtį, laikydamas neįrodyta aplinkybę, kad nužudytąjį ieškovas spardė kojomis, tačiau tai nekeičia nuteistojo padėties iš esmės. Ieškovas (jo žmona), atlygindamas žalą nužudytojo motinai ir seserims, netiesiogiai savo ruožtu pripažino savo kaltę, todėl nepagrįstai nurodo, kad yra nuteistas būdamas nekaltas. Ieškovas abiejose teismų instancijose buvo atstovaujamas profesionalių advokatų, jo teisės buvo ginamos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi ieškovo prašymą nerado pagrindų dėl bylos atnaujinimo. Be to, ieškovas buvo pateikęs kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris kasatoriui pranešė, jog kasacinėje instancijoje nevertinami iš naujo įrodymai ir nenustatinėjamos bylos aplinkybės, o kasacinio skundo dalykas neatitinka BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakyta priimti. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti bylos dokumentus ir nurodyti priežastis, kodėl buvo praleistas kasacinio skundo padavimo terminas, tačiau ieškovas su atsakove nebendradarbiavo ir jokių dokumentų bei informacijos jai nepateikė. Mano, kad ieškovas neatsiliepė į atsakovės prašymus, neteikė jai reikalingų dokumentų ir informacijos ir tokį jo elgesį atsakovė pagrįstai vertino kaip piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba. Apie kasacijos neigiamas perspektyvas atsakovė ieškovui paaiškino dar 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės pozicija turėjo teisę kreiptis į VGTP tarnybą dėl advokato pakeitimo (VGTP įstatymo 21 straipsnio 4 dalis), tačiau to nepadarė. Trečiojo asmens, kaip atsakovės civilinės atsakomybės draudiko nuomone, ieškovas apskritai nepagrindė žalos atsiradimo fakto. Nurodė, kad net ir nustačius, jog ieškovas buvo nuteistas nepagrįstai ir dėl to jis prarado darbą ir pajamas, atsakomybė tektų ne advokatei, o valstybei. Be to, turtinės žalos paskaičiavimai yra tik hipotetiniai, kadangi nėra pagrindo leidžiančio daryti išvadą, kad ieškovas per visą šį laikotarpį būtų dirbęs nurodytoje darbovietėje. Ieškovas neturtinę žalą kildina iš atsakovės veiksmų, kurių neteisėtumas pasireiškė kasacinio skundo ieškovo baudžiamojoje byloje nesurašymu. Atsakovė nenustatė nei vieno iš BPK nurodytų kasacinio skundo pagrindų, neturėjo jokių motyvų, leidžiančių prašyti atnaujinti praleistą terminą kasacinio skundo padavimui. Į bylą nepateikta jokių įrodymų ir argumentų, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį ieškovo atžvilgiu, o kasacinės instancijos teismas būtų ieškovą išteisinęs dėl įvykdytos žmogžudystės, todėl nėra pagrindo sieti faktinę aplinkybę - kasacinio skundo baudžiamojoje byloje nesurašymą su paskirta bausme ieškovui už nužudymą, o tuo pačiu ir su neturtinės žalos atsiradimu. Mano, kad ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, jo reputacijos pablogėjimas neturi priežastinio ryšio su advokatės neveikimu, įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, tačiau ieškovas neįrodė nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio su atsakovės prisiimtais sutartiniais įsipareigojimais.
Advokatės E. G. profesinė civilinė atsakomybė ginčo laikotarpiu buvo drausta pas Draudiką (Draudimo polisas PCAD 025857, galiojęs nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. vasario 19 d.). Minėta draudimo sutartis sudaryta pagal Draudiko patvirtintas Advokatų civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 008, kuriose apibrėžtas draudimo objektas, o būtent: „2.1 p. Draudimo objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama Draudėjo civilinė atsakomybė už savo kaltais veiksmais, atliktais draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, padarytą žalą tretiesiems asmenims (klientams), teikiant pastariesiems teisinę pagalbą“. Tų pačių Taisyklių 3.1 p. nurodoma, kad „Draudiminis įvykis yra Draudėjo civilinės atsakomybės atsiradimas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, įsiteisėjusiu galutiniu ir neapskundžiamu teismo sprendimu konstatavus, jog žala tretiesiems asmenims padaryta dėl Draudėjo kaltės, teikiant teisinę pagalbą draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu“. Moralinės (neturtinės) žalos atlyginimas priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių (Taisyklių 4.1.7 p.). Pasibaigus minėtos draudimo sutarties galiojimui, Advokatės profesinė veikla buvo draudžiama toliau (Draudimo polisas PCAD 033960, galiojęs nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. vasario 19 d.), tačiau ir šiuo laikotarpiu reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių (Taisyklių Nr.008.1 4.1.4. punktas). Atsakovę ir Draudiką sieja draudiminiai sutartiniai santykiai, o draudėjo pareiga atlyginti žalą tretiesiems asmenims kyla iš delikto, todėl draudikui gali atsirasti sutartinė prievolė tik tuomet, jeigu būtų teismo konstatuotos visos būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai) advokatės civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir turtinė žala (nuostoliai), o įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju. Todėl šioje byloje, ieškovui neįrodžius advokatės civilinės atsakomybės kilimo pagrindų, nekyla jokių prievolių ir trečiajam asmeniui kaip Draudikui (b. l. 117-120). Patiekė prašymą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 145).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1100-15 ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-214-202/2015, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme, advokate paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą nurodyta atsakovė E. G. (b. l. 9-12).
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu atsakovė kreipėsi į ieškovą, ir nurodė, kad kreipiantis į kasacinės instancijos teismą nebus sprendžiamas ieškovo kaltės klausimas ir paprašė pateikti duomenis kodėl ieškovas praleido terminą kasaciniam skundui pateikti taip pat nurodė, kad tolimesnis bendradarbiavimas galimas tik ieškovui pateikus visus dokumentus advokatei (atsakovei) (b.l. 23).
2015 m. gruodžio 7 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą su pakartotiniu prašymu, prašydama pateikti reikiamus dokumentus dėl praleisto termino kasaciniam skundui pateikti atnaujinimo (b.l. 24).
2017 m. gegužės 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas laikė nepaduotu ieškovo skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų (b. l. 21), iš nutarties turinio matyti, kad ieškovas kreipėsi į administracinį teismą su skundu dėl 2017 m. balandžio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, kadangi jis yra praleidęs terminą kasaciniam skundui paduoti (b. l. 21).
2017 m. liepos 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3. (NTP-2)-17-T-1211-13387 ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje dėl žalos priteisimo iš atsakovės (b. l. 9-10).
2017 m. vasario 22 d. Lietuvos Generalinės prokuratūros raštu Nr. 17.2.-1628 buvo atsakyta į ieškovo prašymą dėl jo baudžiamosios bylos atnaujinimo, išaiškinant ieškovui kokiais atvejais gali būti atnaujinama jau išnagrinėta baudžiamoji byla bei teisė pačiam paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo (b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktos Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Brasta“ 2018 m. kovo 27 d. pažymos nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. dirbo DNSB „Brasta“ kiemsargiu, jo darbo užmokestis buvo 144,81 Eur per mėnesį (b. l .39).
2017 m. gegužės 15 d. ieškovas kreipėsi raštu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių prašydamas informuoti, kodėl jam nebuvo suteikta tinkama 2015 m. liepos 16 d. sprendimu skirta antrinė teisinė pagalba pateikiant kasacinį skundą (b. l. 55).
Atsakydamas į šį paklausimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius ieškovui nurodė, kad sprendimas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos galiojo iki 2016 m. liepos 17 d., o sutartis su atsakove yra nutraukta nuo 2017 m. sausio 1 d. (b.l. 56-57).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą pažymas, pagal kurias ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 516,75 Eur, prašydamas šią sumą priteisti valstybės naudai (b. l. 100, 101, 151).
Dėl ieškovo reikalavimo
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovė, veikdama kaip jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyriaus sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą surašant kasacinį skundą paskirta advokatė atliko elgdamasis nerūpestingai nesurašė kasacinio skundo, dėl ko ieškovas vis dar yra įkalintas ir patyrė turtinę bei neturinę žalą. Atsakovė teigia, jog, kasacinis skundas ieškovo byloje buvo nepaduotas dėl paties atsakovo netinkamo kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą bei tolesnio nebendradarbiavimo su atsakove. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl atsakovės atliktų veiksmų neteisėtumo teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovui bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
Šiuo atveju ieškovas buvo atstovaujamas advokato, o atsakovė – teisininkė, todėl ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog patirtų nuostolių dydis turi būti įrodytas konkrečiais įrodymais, o tais atvejais, kai jo tiksliai įrodyti negalima, tai jų dydį nustato teismas. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2006 ir kt.).
Pažymėtina, jog tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda tik jei skolininko elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Kalte pripažįstama tai, kad asmuo nesugebėjo taip elgtis, kaip būtų galima protingai iš jo tikėtis. Asmens elgesys konkrečioje situacijoje turi atitikti įstatymuose, kituose teisės aktuose ar teisės šaltiniuose esančius nurodymus ir protingumo reikalavimus. Civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė yra preziumuojama. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais. Nagrinėjant reikalavimą atlyginti žalą reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą ir tų veiksmų pasekmių. Neturi būti per ne lyg didelio skolininko elgesio ir žalos atotrūkio, t. y. žala neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys.
Ieškovas teigia, kad dėl atsakovės veiksmų (netinkamo veikimo) suteikiant jam antrinę teisinę pagalbą jis patyrė 6960 Eur turtinę ir 50000 Eur neturinę žalą. Ieškovas turtinę žalą kildina iš to, kad dėl teismo nuosprendžiu skirtos bausmės, jos atlikimo laikotarpiu negavo ankstesnėje darbovietėje DNSB „Brasta“ jam priklausiusio darbo užmokesčio. Neturtinę žalą kildina iš atsakovės veiksmų, kurių neteisėtumas pasireiškė kasacinio skundo ieškovo baudžiamojoje byloje nesurašymu, pareigos bendradarbiauti pažeidimu, ko pasekoje nesuteikus ieškovui laiku kokybiškos antrinės teisinės pagalbos, jam yra užkirstas tolimesnis teisinis kelias gintis, nes jis mano, kad buvo nuteistas nepagrįstai ir kaltės nepripažįsta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 367 straipsnyje yra įtvirtinta teisė apskųsti teismo nuosprendį kasacine tvarka. Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį remiantis šio Kodekso 369 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėjas, atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas (BPK 367 straipsnio 1 dalis). Taigi, nuteistojo gynėjas nėra vienintelis subjektas, turintis teisę paduoti kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio. Bylos medžiaga bei ieškovo paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovas dar iki Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, kuriuo jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, t.y. iki 2015 m. liepos 16 d. jau buvo padavęs kasacinį skundą pats, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti (b. l. 41-42). Tai, kad vėliau jam paskyrus valstybės gynėją ieškovas tikėjosi ir laukė, kol atsakovė surašys jo baudžiamojoje byloje kasacinį skundą, nepateikiant teismui įrodymų, jog raštu būtų nurodęs atsakovei kaip jam paskirtai gynėjai dėl kasacinio skundo surašymo kasacinio skundo praleidimo priežastis, kad ieškovas ar jo sutuoktinė buvo pateikę atsakovei reikiamus duomenis, jog ji surašytų kasacinį skundą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo, priešingai, toks ieškovo pasyvus elgesys neatitinka atidumo ir rūpestingo reikalavimų. Ieškovas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose proceso metu buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, todėl teismo nuosprendžio apskundimo tvarka neabejotinai jam buvo žinoma, o įrodymų, jog jis nuo pat nuosprendžio apskundimo termino pradžios atliko būtinus veiksmus, siekdamas apskųsti procesinį dokumentą, su kuriuo jis nesutinka, nepateikė. Ta aplinkybė, jog ieškovas 2015 m. birželio 15 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad ieškovas žinojo apie jam suteiktą kasacijos teisę ir galėjo imtis atitinkamų priemonių ginti savo galimai pažeistas teises. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą ir jį grąžino ieškovui, kadangi jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad ieškovas pats, dar iki 2015 m. liepos 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo priėmimo, kuriuo atsakovė buvo paskirta teikti jam antrinę teisinę pagalbą, netinkamai įgyvendino savo teisę pateikti kasacinį skundą. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovės 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir gruodžio 7 d. prašymai adresuoti ieškovui b. l. 23, 24) patvirtina, kad atsakovė ėmėsi būtinų veiksmų, reikalingų norint paduoti kasacinį skundą ieškovo baudžiamojoje byloje. Nors ieškovas nurodo, kad prašymuose nurodytus kasaciniam skundui paduoti reikiamus duomenis jis išsiuntė atsakovei, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių, kad informavo atsakovę apie termino praleidimo priežastis kasaciniam skundui pateikti patvirtinančių įrodymų nėra (CPK 175, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad paskyrus ją atstovauti ieškovą baudžiamojoje byloje dėl kasacinio skundo surašymo, ieškovas susisiekė su atsakove telefonu ir patvirtino, kad ieškovas jai pateikė turimus dokumentus (išsiuntė paštu), tačiau nenurodė bei nepateikė jokių dokumentų dėl termino pateikti kasacinį skundą praleidimo. Ieškovo bei jo atstovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo grindžiamos tuo, kad atsakovė pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5, 10 dalių ir 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nepranešė Tarnybai, kad dėl savo darbo krūvio arba kitų aplinkybių, negali teikti antrinės teisinės pagalbos ieškovui bei apie tai, kad ieškovas nebendradarbiauja su jam paskirta advokate, teismo vertinimu, gali būti formaliais antrinės teisinės pagalbos teikimo pažeidimais, tačiau tai neįrodo atsakovės veiksmų neteisėtumo. Byloje nėra kitų duomenų, jog atsakovė, būdama ieškovo gynėja baudžiamojoje byloje, būtų veikusi prieš jo interesus, ar atlikusi kitus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas galėjo patirti žalą (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai pažeidimo. Nors ieškovas ir nurodo, jog kaltės nepripažįsta ir mano, kad yra nuteistas nepagrįstai, tačiau iš 2014 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio nustatyta, jog po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nuteistojo K. S. noru ir valia jo žmona V. S. visiškai atlygino žalą nekentėjusiosioms, tai patvirtina prie skundo pridėti dokumentai. Lietuvos apeliacinis teismas šią aplinkybę dėl žalos atlyginimo pripažino nuteistojo K. S. atsakomybę lengvinančia (CPK 182 straipsnio 2 dalis). 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, jog skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Išaiškino ieškovui, jog proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji ir jų gynėjai, gali teismui teikti tik pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, tačiau kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra esminiai teisės pažeidimai, padaryti vertinant įrodymus, nustatant faktines bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog tokių konkrečių pažeidimų ir juos pagrindžiančių teisinių argumentų kasaciniame skunde nenurodyta ir konstatavo, jog nuteistojo K. S. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovui pateikus prašymą dėl teisinės pagalbos teikimo ir Tarnybai priėmus sprendimą dėl tokios pagalbos suteikimo, pareiškėjas įgijo ne tik teisę į nemokamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau kartu prisiėmė ir tam tikras pareigas. Viena jų – bendradarbiauti su paskirtu advokatu, numatyta 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo 6.2 punkte ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ši pareiga sietina su tuo, jog asmuo, siekdamas gauti kokybiškas teisines paslaugas, pats turi būti jomis suinteresuotas, t.y. siekti, jog neatsirastų kliūčių kokybiškam paslaugos teikimui. Sprendimo 6.5 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu. Sprendimo 5 punkte buvo nurodyta, jog šis sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, o 6.6 punkte ieškovui buvo išaiškinta, kad jeigu pageidaujama gauti antrinę teisinę pagalbą pasibaigus sprendimo galiojimo terminui, nurodytam sprendimo 5 punkte, pareiškėjas vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 4 punktu privalo pateikti tarnybai metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Iš Sprendimo nurodytų punktų konstatuotina, kad ieškovui apie teiktinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos laikotarpį ir tolimesnius veiksmus pasibaigus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos terminui buvo žinoma, kaip ir apie bendradarbiavimo pareigą su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtu advokatu. Ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl atsakovės, kaip jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatės, netinkamų pareigų vykdymo į tarnybą iki 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo galiojimo pabaigos, t.y. 2016 m. liepos 17 d. nesikreipė. Paklausimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovui pateikė tik 2017 m. gegužės 15 d. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises ir pareigas turi elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus atitinkamo veiksmo teisinius padarinius. Ieškovas nenurodydamas ir nepateikdamas atsakovės prašomų duomenų dėl termino paduoti kasacinį skundą praleidimo bei neinformuodamas Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos savalaikiai apie, jo nuomone, nesuteiktą jam laiku tinkamą antrinę teisinę pagalbą, prisiėmė iš šių veiksmų kilsiančias pasekmes.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (kurių neteisėtumo teismas neturi pagrindo konstatuoti) ir ieškovui atsiradusios žalos, kadangi vien kasacinio skundo surašymo faktas nereiškia, jog ieškovas kasacinės instancijos teismo būtų išteisintas. Be to, šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo nurodomos aplinkybės dėl nuosprendžio nepagrįstumo buvo nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovo samprotavimai, kad yra nuteistas nepagrįstai, nesudaro pagrindo manyti, jog kasacinio skundo nesurašymo faktas savaime yra vienintelė jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo priežastis. Ieškovas teigia, kad jo patirta turtinė žala pasireiškė tuo, kad jis neteko galimybės dirbti DNSB „Brasta“, kurioje dirbo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas neteko galimybės dirbti ne dėl konkrečių atsakovės veiksmų, o dėl to, kad jam buvo paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, analogiškos aplinkybės yra susijusios ir su ieškovo įvardijama jam padaryta neturtine žala bei jos dydžiu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas tik, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, o žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus grindžia jo nuteisimu laisvės atėmimo bausme už padarytą nusikalstamą veiką, dėl skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės patirtais neigiamais išgyvenimais, pablogėjusia sveikata, galimybių bendrauti su šeima nebuvimu, emocine depresija. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog yra tiesioginis priežastinis ryšis tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo atžvilgiu jau anksčiau priimto nepalankaus teismo nuosprendžio. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pagal CK normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, civilinė atsakomybė gali kilti tik įrodžius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniais). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, remiantis įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis ir nenustatęs, kad atsakovė, veikdama kaip ieškovo gynėja, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, veikusi aplaidžiai, nerūpestingai ar prieš ieškovo interesus, taip pat nenustatęs kitų neteisėtų atsakovės veiksmų, t.y. nesant vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, sprendžia, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės 6960 Eur turtinę ir 50000 Eur neturtinę yra nepagrįstas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovė jokių duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2015 m. liepos 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1100-15 yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (b. l. 2-3), žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieškinį, iš ieškovo nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 516,75 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai netenkintinas, ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai nepriteistinos ir tenka valstybei (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškovo K. S. ieškinį atmesti.
Valstybės patirtas 516,75 Eur išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui K. S. apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.