- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-2308-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00164-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-348-445/2015 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei antstolei A. M. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2015-03-23 Varėnos rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės D. P. patikslintas ieškinys atsakovei antstolei A. M. dėl neturtinės žalos priteisimo (b. l. 30–32). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad antstolė A. M. nepranešusi skolininkei pradėjo skolos išieškojimą pagal 2014-12-03 Kauno apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-799-582/2014. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad toks nuosprendis neteisingas, nes Varėnos rajono apylinkės teismas buvo priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu. 2014-12-04 raštu informavo A. B., kad turi teisę sustabdyti išieškojimo vykdymą. 2015-02-05 buvo areštuotos ieškovės sąskaitos ir automobilis. Antstolė neteisėtais ir nepagrįstais veiksmais pervedė 348,84 Eur į savo sąskaitą. Kitą kartą antstolė į savo sąskaitą persivedė 254,70 Eurų. Be to, antstolė areštavo ieškovės automobilį, kuris keliasdešimt kartų brangesnis negu išieškotina suma, uždėjo areštą UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitai bei išsiuntė VSDFV Kauno skyriui prašymą, kad pradėtų išskaičiavimus dėl skolos. Antstolė rinko informaciją apie ieškovę, jos turtą bei įmones. Dėl tokių antstolės veiksmų ieškovei pablogėjo sveikata, ieškovė patyrė didelį emocinį stresą, buvo pažeminta prieš VSDFV darbuotojus, patyrė nepatogumus dėl antstolės veiksmų, pinigus paimant iš ieškovės sąskaitos. Antstolė pažemino, paniekino ieškovę, kas sukėlė sveikatos pablogėjimą, emocinę depresiją, todėl turi būti atlyginta padaryta neturtinė žala. Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertino 2 000 Eurų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą iš antstolės, kadangi antstolė neinformavo ieškovės dėl pateikto jai vykdyti vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojoje byloje. Ieškovė neprašo priteisti iš antstolės turtinės žalos, o neturtinės žalos atlyginimo priteisimą sieja su antstolės A. M. vykdytais veiksmais, pateikus išieškotojui vykdomąjį dokumentą Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-60-308/2014, kai Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-799-582-2014 A. B. buvo išteisintas nepadaręs nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, ir iš ieškovės D. P. priteista 434 Eur (1 500 Lt) jam patirtų proceso išlaidų. 2014 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-799-582-2014 buvo panaikintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusios D. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, prašymas dėl 393,64 Lt proceso išlaidų priteisimo atmestas, o iš D. P. priteista A. B. 1 500 Lt (434 Eur) jo patirtų proceso išlaidų. Ieškovė pateikė 2015-02-04 antstolės patvarkymus areštuoti skolininkės D. P. pinigines lėšas ir turtą, 2015-02-17 pranešimą dėl išskaitymų iš gaunamos pensijos, vykdant išieškojimą A. B. pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Tai patvirtina, kad ieškovė žinojo, kad vykdomas išieškojimas, o skolą pervedė išieškotojui tik 2015-03-02 pašto perlaida, neinformavusi antstolės. Antstolei vykdant priverstinį išieškojimą atsirado ir su tokiu išieškojimu susijusios išlaidos. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nusikalstama veika nagrinėjamuoju atveju nebuvo nustatyta. Ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad, priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir iš jos priteisus proceso išlaidas kitam asmeniui, jai kyla turtinės pasekmės, jeigu neįvykdys priimto nuosprendžio. Teismas sprendė, kad nagrinėjamuoju atveju nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos pagal šalių pateiktus įrodymus, t. y. antstolės neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė D. P. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį patenkinti pilnai, paskirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą (b. l. 86–87).
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimas yra neteisėtas, šališkas. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl sprendimas naikintinas.
Šalies argumentai
Teisėjas, nagrinėdamas bylą, akivaizdžiai buvo nusiteikęs priešiškai ieškovės atžvilgiu, kadangi neleido pagrįsti pateikto patikslinto ieškinio, neleido paaiškinti, kodėl ieškovė prašė neturtinės žalos. Teisėjas ieškovei uždavinėjo su byla nesusijusius klausimus apie ieškovės turtinę padėtį, apie tai ar ieškovė deklaruoja savo pajamas, akivaizdžiai siekdamas ieškovę išblaškyti ir trukdyti susikaupti. Tai ieškovei sutrukdė tinkamai save atstovauti byloje.
Kad antstolė iš ieškovės sąskaitų neteisėtai pasisavino pinigines lėšas, įrodo tas faktas, jog tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, pasisavintas ieškovės pinigines lėšas antstolė gražino atgal į ieškovės sąskaitą, tačiau, būdama nesąžininga, gražino ne visas lėšas. Teisėjas teismo posėdžio metu ieškovei sukliudė paaiškinti kiek lėšų antstolė negražino, tačiau tai yra pateikta kartu su ieškiniu ir pagrįsta dokumentais. Teisėjas akivaizdžiai būdamas šališkas šio fakto nevertino net sprendime.
Antstolė, grubiai pažeisdama Antstolių įstatymą, areštavo ne tik ieškovės pinigines lėšas, kurios yra kelis kartus didesnės už tariamai išieškotiną sumą, papildomai areštavo ieškovės automobilį dešimt kartų brangesnį nei išieškotina suma, bei ieškovės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą, nenagrinėjo to fakto, kad ieškovei buvo padaryta didelė moralinė žala, nes antstolė nepagrįstai ir neteisėtai pasisavino visas tuo metu buvusias sąskaitose pinigines lėšas, nepalikdama nei cento ieškovei, neįgaliai pensininkei, nei maistui, nei vaistams. Tokie neteisėti antstolės veiksmai ieškovei sukėlė sveikatos pablogėjimą, nemigą, teko naudoti papildomus vaistus, skolintis pinigus maistui ir vaistams.
Teismas nevertino to fakto, kad antstolė ieškovę pažemino dar ir informuodama SoDrą, jog papildomai būtų nuskaičiuojamos lėšos iš ateityje gaunamos pensijos.
Antstolė ir išieškotojas A. B. puikiai žinojo, kad bus rašomas kasacinis skundas ir bus prašoma sustabdyti išieškojimą, nes ieškovė raštu apie tai informavo A. B., tačiau išieškojimą vykdyti pradėjo akivaizdžiai siekdami ieškovei pakenkti, kadangi dar nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis buvo A. B., o ieškovė nukentėjusioji, ne vieną kartą pastarasis grasino ieškovei susidorojimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė antstolė A. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 100–103). Atsakovės nuomone, apeliantė nepagrįstai teigia, jog nagrinėdamas bylą teisėjas buvo šališkas ir nusiteikęs priešiškai, nes neleido apeliantei pagrįsti pateikto patikslinto ieškinio teisėtumo, neleido paaiškinti, kodėl apeliantė prašo ieškiniu neturtinės žalos. Tas faktas, jog įgyvendinant proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus, teismo posėdžio metu buvo akcentuojamas teismo dėmesys būtent į klausimus, svarbius tik nagrinėjamos bylos aplinkybių ir apeliantės reikalavimo pagrindimui, negali būti laikomas teisėjo šališkumu ir priešiškumu. Bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas ir dėl atidėtos dalies žyminio mokesčio. Iš byloje esančių duomenų teismui kilo abejonių dėl ieškovės D. P. tikrosios turtinės padėties, teismui buvo aktualu išsiaiškinti šią padėtį, todėl teismo posėdžio metu ir buvo užduoti atitinkami klausimai. Kaip ir paduodama ieškinį, taip ir teikdama apeliacinį skundą, apeliantė nepateikė jokių antstolės atliktų veiksmų neteisėtumą pagrindžiančių įrodymų. Antstolės veiksmų teisėtumui nustatyti įstatymais yra numatyta atskira skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka (CPK 510 straipsnis). Antstolei nėra žinoma apie jokį dokumentą, kuriuo būtų priimtas sprendimas dėl apeliantės atžvilgiu antstolės kontoroje pradėto bei vykdomojoje byloje Nr. 0151/14/01910 vykdyto vykdymo proceso pripažinimo neteisėtu ar konstatuotas kurio nors antstolės veiksmo neteisėtumas. Tokio dokumento nepateikė ir apeliantė. Nesant iš antstolės pusės atliktų neteisėtų veiksmų, negali būti sprendžiamas ir atsakomybės, tuo pačiu ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Antstolės kontoroje 2014 m. gruodžio 16 d. pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. PK-60-308/2014 užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/14/01910 dėl 1 500 Lt išieškojimo iš skolininkės D. P. išieškotojo A. B. naudai. Vykdomoji byla 2015 m. kovo 5 d. užbaigta kaip pilnai įvykdyta. Vykdomojoje byloje visi veiksmai atlikti teisėtai, vadovaujantis priverstinį išieškojimo procesą bei antstolių veiklą reguliuojančiomis teisės normomis. Antstolė negali atsakyti už skolininkui kilusias neigiamas pasekmes dėl teisėtai atliktų veiksmų. Kiekvienas asmuo, netinkamai vykdydamas savo pareigas įgyvendinant teismų sprendimus, turi suvokti, jog tokie jo veiksmai ar neveikimas sukels papildomų negatyvių pasekmių, už kurias atsakingas tik jis asmeniškai. Vykdomasis raštas, pagal kurį pradėtas vykdymo procesas antstolės kontoroje, išduotas apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo pagrindu, įstatymų nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismo sprendimai įsiteisėja bei yra vykdytini nuo jų paskelbimo momento. Apeliacinės instancijos teismų sprendimų apskundimas kasacine tvarka nestabdo apeliacinės instancijos sprendimų pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo, išskyrus atvejus, jei vykdymo veiksmai būtų sustabdyti atskiru kasacinės instancijos teismo sprendimu. Šių teisės normų nežinojimas neatleidžia skolininko nuo vykdymo proceso metu kylančių papildomų skolininkui neigiamų pasekmių, nėra pagrindas laikyti vykdymo procesą neteisėtu bei negali nepagrįstai sukelti žalos kitiems asmenims. Grįsdama savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliantė Varėnos rajono apylinkės teismui pateikė antstolės priimtus vykdomajame procese procesinius dokumentus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu priimti procesiniai dokumentai ar kiti antstolės veiksmai būtų buvę pripažinti neteisėtais. Kadangi neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės, atsiradimo bei dydžio klausimas gali būti sprendžiamas tik esant neteisėtiems kaltos šalies veiksmams, kurių šiuo atveju nebuvo atlikta, iš apeliantės teismui teiktų įrodymų matyti, kad sąlygų antstolės civilinei atsakomybei kilti nėra, o D. P. ieškinys yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįtraukęs į bylos nagrinėjimą dalyvauti byloje asmeniu – antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudiko ir priimdamas sprendimą, nusprendė dėl šio neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų, kas turėtų būti pripažinta absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu ( CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atskirai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui darant priešingas išvadas dėl nustatytų bylos aplinkybių, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, neįtraukus į bylos nagrinėjimą asmens, kuris buvo būtinas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista to asmens teisė į gynybą ( CPK 5, 42 straipsnis). Taigi, konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.
Dėl antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.
Civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais – privalo būti draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį (CK 6.987 str.). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalį antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 Eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Antstoliai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant bendrą visų antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Lietuvos antstolių rūmai. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui (Antstolių įstatymo 17 str. 3 d.). Vadovaujantis Antstolių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką; jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus šio Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Pagal Antstolių įstatymo 17 straipsnio nuostatas draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar kitų darbuotojų veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. LR Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr. 957 patvirtintų Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punkte numatyta, jog draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas 8 punkte išvardintas sąlygas.
Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas suprantamas kaip viena iš žalos kompensavimo sistemų, kurios pagrindinė funkcija – nuostolių atlyginimas nukentėjusiam asmeniui. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens, kuris arba draudėjas turi reikalavimo teisę į draudiką, naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (pavyzdžiui, LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik antstoliui. Nors pirmosios instancijos teismas nekonstatavo antstolio neteisėtų veiksmų ir kitų būtinų civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygų nagrinėjamoje byloje, tačiau darant priešingas išvadas dėl bylos aplinkybių ir civilinės atsakomybės sąlygų, gali būti nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – antstolio civilinės atsakomybės draudimo – materialinių teisių ir pareigų. Kolegija yra tos nuomonės, kad šioje situacijoje, nepriklausomai, kad teismo sprendime buvo pasisakoma dėl antstolio civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, priimtas sprendimas vertintinas kaip turintis įtakos atitinkamam antstolio civilinės atsakomybės draudikui, kuris antstolių civilinės atsakomybės aspektu taip pat yra ir solidarusis skolininkas teisiniams interesams, todėl teismui nagrinėjant civilines bylas, kuriose antstoliams reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, šiose bylose dalyvaujančiu byloje asmeniu turi dalyvauti ir antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudikas. Jeigu šis asmuo ieškovo ieškinio pareiškime nėra įtrauktas dalyvauti byloje kaip atsakovas, jis įtraukiamas dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo teismo iniciatyva (CPK 37, 47 straipsniai). Apeliacinės instancijos teisme įtraukti tokį asmenį į bylos nagrinėjimą nėra galimybės, nes tas asmuo prarastų galimybę proceso pirmosios instancijos teisme ir apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka ( CPK 42 straipsnio 1 dalis).
Taip pat akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal teismų sprendimų vykdymo proceso taisykles reikalaujama iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal S. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-277/2008; kt.). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui ( CPK 512 straipsnis), tačiau skundų nepadavimas neatima teisės tokiems asmenims kreiptis į teismą su ieškiniu dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ( CPK 512 straipsnio 9 dalis). Taigi, tokiu atveju teismas atlieka suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Įvertinant tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepakankamai išsamiai tyrė ir aiškinosi bylos aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimus dėl antstolės civilinės atsakomybės buvimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas sprendime tik išvardijo ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė grindė antstolės veiksmų neteisėtumų ir nepagrįstumą, tačiau detaliai jų nevertino, jų netyrė ir įvertinimo jiems nedavė ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostata reikalauja, kad kiekviename sprendime turi būti išdėstyti teismo padarytų išvadų motyvai. Jame nepakanka nurodyti faktus, kurie teismo nuomone, yra nustatyti. Sprendime turi būti išanalizuoti bei įvertinti įrodymai ir duota faktų kvalifikacija. Iš įrodymų analizės turi būti aišku, kodėl vienus faktus teismas laiko nustatytais, o kitus – nenustatytais. Be to, motyvuose reikia nurodyti argumentus, dėl kurių teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta. Tai ypač svarbu tuo atveju, kai įrodymai yra prieštaringi arba netiesioginiai. Teismo sprendimas bus teisėtas ir pagrįstas tik tada, kuris atitinka visus CPK nustatytus reikalavimus ( CPK 263 straipsnis).
Esant nurodytiems argumentams, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų analizė tampa neaktuali.
Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai ir trūkumai šalintini, prie nagrinėjamos bylos prijungtina vykdomosios bylos Nr. 0151/14/011910 medžiaga, kuri nagrinėjant bylą prijungta ir įvertinta nebuvo, aiškintinos bylos aplinkybės ir tik po to darytinos atitinkamos išvados.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.