Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Palangos miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. G. 2022 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-25-ANR_N-538-2022 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, T. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad 2022 m. gegužės 25 d., 10.33 val., nuotraukomis ir kita bylos surinkta medžiaga užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis T. L. yra neprižiūrimas, apleistas. Žolė aukšta, nepjauta, jos aukštis siekia nuo 30 iki 70 cm ir daugiau. Sklypas apaugęs savaime augančiais krūmais. Sklypas gadina miesto kraštovaizdį ir įvaizdį bei pažeidžia trečiųjų asmenų teises. T. L., neužtikrindamas sklype švaros ir tvarkos, pažeidė 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-131 1 punktu priimtų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros“ taisyklių 8, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.11 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka priimtą nutarimą apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.9. Teigiama, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius siekia nubausti T. L.. Institucija greitai sureagavo į anoniminį skambutį, tačiau T. L. prašymus ignoravo iki tol, kol skundai pasiekia teismą.

3.10. Pažymima, kad T. L. nebuvo suteiktas paskutinis žodis baigiamuosiuose ginčuose, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Nors jis ir buvo pašalintas iš teismo posėdžio, tačiau tokia teisė neturėjo būti atimta.

4.1. Nurodoma, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius pagal priskirtas veiklos funkcijas ir suteiktus įgaliojimus atlieka nuolatinę apleistų pastatų bei neprižiūrimų žemės sklypų kontrolę Palangos mieste, nustatę pažeidimus taiko ANK numatytas poveikio priemones. Administracinio nusižengimo bylą tyrę pareigūnai surinko pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjas padarė ANK 366 straipsnio l dalyje numatytą veiką ir skyrė minimalią baudą - įspėjimą. Pažymima, kad aplinkybės, kad sklypas nėra tinkamai prižiūrimas neginčijo nei pareiškėjas, nei jo įgaliotas atstovas. Pareiškėjo teiginiai, kad tyrimas T. L. atžvilgiu buvo atliktas šališkai ir kryptingai, stengiantis bet kokiu būdu nubausti pareiškėją, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Visi procesiniai veiksmai buvo atliekami laiku ir laikantis įstatymo nustatytų terminų. Atkreipiamas dėmesys, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, gavę žodinį R. P. pranešimą telefonu apie tai, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra apleistas ir ilgą laiką netvarkomas, sklype kaupiasi padangos ir šiukšlės, patikrino aplinkybes vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ANK numatyta tvarka, siekiant įpareigoti asmenį sutvarkyti priklausančią teritoriją, o asmeniui nevykdant pareigūnų reikalavimo, taikyti poveikio priemones. Institucija net kelis kartus raštu ragino pareiškėją sutvarkyti priklausantį sklypą, tačiau jam nevykdant pareigos pasirūpinti, kad sklypas būtų naudojamas taip, kaip nurodyta teisės aktuose, nutarimu buvo skirtas įspėjimas. Nuobauda T. L. paskirta teisėtai ir teisingai, teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde ginčijamas T. L. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta.

6. Be to, apeliaciniu skundu prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 4 punktas numato, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju nėra nurodoma jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors apeliantas prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų tam, kad pripažinti, jog T. L. padarė ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą T. L. veikoje.

9. Institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 25 d., 10.33 val., nuotraukomis ir kita bylos surinkta medžiaga užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis T. L. yra neprižiūrimas, apleistas. Žolė aukšta, nepjauta, jos aukštis siekia nuo 30 iki 70 cm ir daugiau. Sklypas apaugęs savaime augančiais krūmais. Sklypas gadina miesto kraštovaizdį ir įvaizdį bei pažeidžia trečiųjų asmenų teises. T. L., neužtikrindamas sklype švaros ir tvarkos, pažeidė 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-131 1 punktu priimtų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros“ taisyklių 8, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.11 punktų reikalavimus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju T. L. pareikštas kaltinimas yra suformuluotas aiškiai, nurodant kokio administracinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, nurodytos jo padarymo aplinkybės bei norminiai aktai, kurių reikalavimus jis pažeidė.

10. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl būtina konstatuoti konkrečios taisyklės, įtvirtintos kitame teisės akte, pažeidimą. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-131 1 punktu priimtų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros“ taisyklių 8, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.11 punktų reikalavimus. Minėti Taisyklių punktai numato, jog asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką: valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus, šienauti ir pjauti žolę, vasaros sezono metu žolė turi būti ne aukštesnė kaip 12 cm; nuolat išvalyti priklausančią teritoriją; formuoti ir prižiūrėti gyvatvores ir kitus sklype esančius želdinius taip, kad būtų išlaikyta estetiška išvaizda ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės; tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos, nepažeistos trečiųjų asmenų teisės.

11. Tiek sisteminis, tiek pažodinis minėtų Taisyklių nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą tvirtinti, jog šiose normose įtvirtintos nuostatos yra susijusios ne tik su sklypo šienavimu ir žolės aukščiu, bet taip pat su bendrąja pareiga užtikrinti švarą ir tvarką, kuri nagrinėjamu atveju kaip tik ir yra aktuali. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog žemės sklypų savininkams teisės aktai numato pareigą jiems priklausančiuose žemės sklypuose valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus, šienauti ir pjauti žolę, išvalyti priklausančią teritoriją, formuoti ir prižiūrėti gyvatvores ir kitus sklype esančius želdinius taip, kad būtų išlaikyta estetiška išvaizda ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės.

12. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai ir dėstomos tos pačios aplinkybes, į kuriuos pirmosios instancijos teismas jau atsakė priimdamas skundžiamą nutarimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, T. L., vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, įgijo pareigą tvarkyti, palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti jam priklausančią teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pareigą nuolat užtikrinti švarą ir tvarką, t. y. valyti ir prižiūrėti sklypą, šienauti ir pjauti žolę, nuolat išvalyti priklausančią teritoriją, tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypą taip, kad žemės sklypo naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės.

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota 2022 m. balandžio 21 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus viešojo administravimo specialisto V. A. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apleistų sklypų, 2022 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus viešojo administravimo specialisto V. A. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apleisto sklypo, fotonuotraukomis. Iš 2022 m. balandžio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dėl apleisto sklypo buvo kreiptasi į sklypo savininką T. L. su raginimu sutvarkyti priklausančią teritoriją ir ateityje ją reguliariai prižiūrėti. T. L. buvo informuotas apie tai, kad 2022 m. balandžio 20 d. atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra apleistas, netvarkomas. Sklypas prišiukšlintas buitinėmis šiukšlėmis, padangomis, nupjautų medžių šakomis. Želdiniai negenėjami. Apleistas sklypas gadina miesto kraštovaizdį bei pažeidžia trečiųjų asmenų teises. Nurodyta, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-131 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8, 8.1, 8.2 ir 8.11 punktais, asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką: valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus. Asmenys privalo tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos, nepažeistos trečiųjų asmenų teisės. T. L. informuotas apie tai, kad už šį pažeidimą ANK 366 straipsnyje numatytas įspėjimas arba piniginė bauda iki 600 Eur, todėl asmuo paragintas per kuo trumpesnį laiką, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gegužės 27 d. sutvarkyti jam nuosavybės priklausantį žemės sklypą, toliau reguliariai jį prižiūrėti ir apie tai informuoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.

14. Nagrinėjamu atveju T. L. priklausančio žemės sklypo nuolatinė nepriežiūros faktinė situacija buvo užfiksuota ne vienkartinio patikrinimo, atlikto 2022 m. balandžio 20 d., tačiau ir patikrinimo, atlikto 2022 m. gegužės 25 d. metu. Patikrinimo metu iš esmės tapačiai nustatyta, jog sklypas yra apleistas, ilgą laiką netvarkomas, žemės sklype žolė nepjaunama, želdiniai netvarkomi ir negenėjami, auga arti gatvės, šakos išlenda į gatvę, todėl kyla reali galimybė transporto priemonių sugadinimui, be to, sklype rastos trys transporto priemonių padangos ir iš seno paliktos nugenėtų medžių šakos. Todėl sklypas gadina Palangos miesto kraštovaizdį ir įvaizdį bei pažeidžia trečiųjų asmenų teises. Taigi pirmiau minėtų atliktų patikrinimų duomenys nuosekliai patvirtino, kad ginčo sklypas nebuvo nuolat tvarkomas taip, kaip reikalauja Taisyklių 8, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.11 punktai. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka apeliaciniame skunde akcentuoja, jog žolė nepjauta, padangos, statybos atliekos buvo likusios savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, tačiau kaip matyti iš patikrinimo metu darytų nuotraukų, žolė nepjauta ir atliekos yra T. L. priklausančiame žemės sklype (b. l. 5-6, 8-11).

15. Teismo vertinimu, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo Žemės sklypo nepriežiūros faktą ir Institucija, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, t. y. nuolatinius sklypo nepriežiūros faktus, užfiksuotus tarnybiniuose pranešimuose dėl apleisto sklypo ir vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis).

16. Nors skunde teigiama, kad Institucijos pareigūnai siekė nepagrįstai nubausti T. L., tačiau apygardos teismas šiuos skundo argumentus teismas laiko deklaratyviais. Atkreiptinas dėmesys, jog šių argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo byloje visi procesiniai veiksmai byloje atliekami laiku ir laikantis įstatymo nustatytų terminų, pažeidimų, padarytų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog apeliantas T. L. nepagrįstai įžvelgia pareigūnų šališkumą.

17. Skunde akcentuojama, jog neapklaustas liudytojas R. P.. Tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pažeidimo sudėtį konstatuoja institucija, o ne pranešėjas. Šiuo atveju pažeidimas nustatytas 2022 m. balandžio 20 d., atlikus tarnybinį patikrinimą. Iš 2022 m. balandžio 21 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus viešojo administravimo specialisto V. A. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad patikrinimo metu užfiksuota, kad sklypas yra apleistas, ilgą laiką netvarkomas, sklypas prišiukšlintas plastiko, polietileno, popieriaus šiukšlėmis, nugenėtų medžių šakomis, transporto priemonių padangomis, želdiniai negenėjami. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta atlikus tarnybinį patikrinimą, todėl pagrįstai buvo netenkintas prašymas apklausti minėtą liudytoją.

18. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad T. L. nebuvo suteiktas paskutinis žodis baigiamuosiuose ginčuose, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Tačiau su šiuo argumentu apygardos teismas sutikti negali. ANK 571 straipsnio numato, jog atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti išklausomas tiesiogiai ar per atstovą, nagrinėjamu atveju šią jo teise užtikrino atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenko. Pirmos instancijos teismas nepažeidė pareiškėjo teisės būti išklausytam, kadangi jo interesus užtikrino atstovas, atstovavo jam ir pasakė baigiamąją kalbą. Be to, iš 2022 m. lapkričio 7 d. informacinės pažymos ir iš 2023 m. sausio 5 d. informacinės pažymos nustatyta, kad abiejų teismo posėdžių metu T. L. buvo pašalintas iš teismo salės, prieš tai būdamas įspėtas, jog dėl kalbėjimo be leidimo bus pašalintas iš teismo salės (b. l. 73-78, 93-95). Taigi, nors pats pareiškėjas būdamas, pašalintas iš teismo salės, nepasakė baigiamosios kalbos, tačiau ją pasakė jo atstovas advokatas, todėl teiginiai apie tai, kad buvo pažeista teisė būti išklausytam, yra nepagrįsti, dėl to atmestini.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad T. L. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, įstatymo taikymo pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

20. Apeliaciniame skunde prašoma T. L. priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos pateiktas apeliacinis skundas netenkintas, todėl jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.