Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Neringai Kaminskienei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 27 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1) 1998 m. balandžio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams su 1/10 turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 2002 m. lapkričio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

3) 2004 m. spalio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 50 parų arešto;

4) 2006 m. vasario 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2006 m. rugpjūčio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams 15 dienų;

6) 2010 m. vasario 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 4 metams;

7) 2010 m. balandžio 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

8) 2010 m. gegužės 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 5 metams;

9) 2015 m. spalio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 50 parų areštas;

10) 2015 m. gruodžio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas 40 parų areštas;

11) 2016 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, 2016 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, bausmės subendrintos, paskirta galutinė 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliko 2016 m. gruodžio 2 d.;

12) 2017 m. kovo 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė skirta 40 parų arešto, bausmę atlikęs 2017 m. gegužės 16 d.;

13) 2019 m. sausio 31 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė skirta 60 parų arešto, 2019 m. liepos 17 d. bausmę atlikęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6.28 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, tyčia sužalojo nukentėjusiąją V. J., tai yra dūrė vieną kartą peiliu jai į kairę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. J. kiauryminį durtinį - pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu, dėl ko nukentėjusiąją sunkiai suluošino, sukeliant sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir vertinimo

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas. Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota), kurios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai T. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. T. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. BK 141 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6 val. 28 min. (duomenys neskelbtini), V. J. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. ji dėl kiauryminio durtinio pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu buvo sunkiai suluošinta, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šias aplinkybes patvirtino specialisto išvada. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai taip pat nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6 val. 28 min. (duomenys neskelbtini). Tai, kad minėtu laiku ir toje vietoje buvo tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino jų abiejų parodymai, taip pat liudytojų A. P., J. M. parodymai. Tai, kad minėtu laiku ir vietoje kaltinamasis buvo neblaivus patvirtino, tiek pačio kaltinamojo parodymai, kad jis ten vartojo alkoholį, tiek nukentėjusiojos parodymai, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Abejoti minėtais įrodymais: nukentėjusios, liudytojų parodymais, specialisto išvada nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina T. K. kaltę. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, iš esmės sutapę su ikiteisminio tyrimo metu duotais minėto asmens parodymais, taip pat nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų A. P., J. M. parodymai, rašytiniai dokumentai (įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, bendrojo pagalbos centro garso įrašas, objektų apžiūros protokolas, ir kt. bylos rašytinė medžiaga) neginčijamai patvirtina, kad T. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6.28 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, tyčia sužalojo nukentėjusiąją V. J., tai yra dūrė vieną kartą peiliu jai į kairę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. J. kiauryminį durtinį - pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu, dėl ko nukentėjusiąją sunkiai suluošino, sukeliant sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog durdamas peiliu nukentėjusiajai į krutinę daro pavojingą poveikį nukentėjusiosios organizmui, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais gali sukelti jai bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir sunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp T. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis T. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Teismas, skirdamas bausmę T. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – teistas (1 t., b. l. 91-106), šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 107-131,134), nedirba (1., b. l. 132), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 133), nors jis gydytas psichiatrijos skyriuje, tačiau specialistų išvadoje konstatuota, jog netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 138-141), jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, nes pats nedelsdamas iškvietė specialiąsias tarnybas - greitąją medicinos pagalbą, policiją ir tokiu būdu siekė išvengti dar rimtesnių savo veikos padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši aplinkybė parodo kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika ir leidžia įvertinti jo pastangas siekiant užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti (kasacinio teismo nutartys bylose : Nr. 2K-39/2007, Nr. 2K-278/2009). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo T. K. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau 13 kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, per penkerius metus net 30 kartų buvo baustas administracine tvarka, iš jų tik dvi baudas sumokėjęs, kitų skirtų nuobaudų neįvykdęs, vos atlikęs Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtą 60 parų arešto bausmę, t. y. praėjus keletui mėnesių vėlei padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį, pasikėsinant į žmogaus sveikatą, kas rodo, kaltinamojo T. K. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad T. K. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, darytina išvada, kad smurtinės nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad T. K. skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad nustatytos dvi lengvinančios atsakomybę aplinkybės, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu atleido kaltinamajam, prašė skirti švelnesnę bausmę, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. K. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2195,32 Eur priteisimo iš kaltinamojo (1t., b. l. 60-61). Ieškinyje nurodoma, kad V. J. 2019 m. gruodžio 12 d. VšĮ Prienų ligoninėje suteikta chirurgo konsultacija dėl krūties žaizdos, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. ji buvo gydoma LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl diafragmos sužalojimo, pacientei atlikta: bendroji anestezija, laporoskopija, krūtinės ląstos ir pilvo kompiuterinė tomografija su intravenine kontrastine medžiaga, kitos diafragmos atstatymo procedūros. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina - 2195,32 Eur. Pažymėtina, kad civilinis ieškovas turtinę žalą patyrė suteikdamas nukentėjusiajai medicinines paslaugas ir šalindamas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytus padarinius – nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymą, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (1 t., b. l. 62), akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo T. K.. Tai atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusioji V. J. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 47,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 42-44). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, kad šio smurtinio nusikaltimo metu ji ne tik buvo fiziškai sužalota, tačiau patyrė ir didelį moralinį stresą bei pergyvenimus dėl ko naudoja raminamuosius, spaudimą ir skausmą mažinančius vaistus, skausmą jaučia iki dabar, patyrė dvasinį diskomfortą ir nepatogumus - bijojo išeiti į viešumą (viešumos vengia iki šiol), buvo pažeminta ir paniekinta bendruomenės, kurioje gyvena, gyventojų akyse, pradėjo nepasitikėti savo jėgomis, atsirado nesaugumo jausmas. Gydymuisi (vaistams) ji išleido 7,00 Eur bei 15,00 Eur transporto išlaidoms, ji apmokėjimo čekių už vaistus ir transporto išlaidas neišsaugojo, nusikaltimo metu buvo pradurti marškinėliai, kainavę 25,00 Eur kuriuos išmetė. Viso patyrė 47,00 Eur turtinę žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas Gintautas Malaveckas nurodė (2 t., b. l. 24-28), kad prašo nukentėjusiosios V. J. ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamojo T. K. 10000,00 Eur neturtinę žalą ir 47,00 Eur turtinę žalą, nukentėjusioji nejaučia keršto, esminis klausimas jai civilinis ieškinys.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos nepagrindė rašytiniais įrodymais, nurodydama, jog kvitų viso 47,00 Eur sumai už vaistus, kelionės išlaidas ir marškinėlius neišsaugojo. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys, jame nurodytos aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji patyrė būtent 47 Eur turtinę žalą, civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas (BPK 109, 113, 115 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamojo T. K. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti šie sužalojimai: kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu. Sužalojimas padarytas veikiant krūtinės ląstos kairę pusę aštriu, duriančiu-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios įvykio metu patirtas sužalojimas leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, negalėjo normaliai atlikti kasdieninių žmogaus fiziologinių funkcijų, buvo sutrikdytas jos normalus kasdienis gyvenimas, ji patyrė taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis nedirba, tačiau yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą nenustatyta, išlaikytinių neturi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojos netektą darbingumą šios veikos pasėkoje; nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad veikos pasėkoje ji prarado darbą, nenustatyta, kad jai buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, priešingai civiliniu ieškiniu prašė priteisti 7 Eur vaistams, nepateikti duomenys, kad yra negrįžtami liekamieji reiškiniai dėl patirtų sužalojimų. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo sunkaus sveikatos sužalojimo atvejais: nuo 2896,00 Eur iki 20000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-222/2016, Nr. 2K-364-696/2015; Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-524/2010, Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-479/2011, Nr. 2K140/2009, Nr. 2K-408/2008 ir kt.). Taigi, įvertinus visa tai ir tai, kad nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, nepateikti duomenys apie mediciniškai pagrįstus liekamuosius reiškinius, įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, patiriamą nesaugumo jausmą, bei tai, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirtos traumos jai teko keisti savo gyvenimo, laisvalaikio įpročius, taip pat ir aukščiau aptartą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiosios 10000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 8000 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Dėl daiktų

Daiktas turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje – peilis, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kardomųjų priemonių

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, T. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 29-32). Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, T. K. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. gruodžio 12 d. 6 val. 40 min. (1 t., b. l. 148-149, 179-182, 2 t., b. l. 29-32). Bausmės pradžia T. K. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. skirti galutinę – 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, T. K. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. gruodžio 12 d.

Bausmės pradžia – 2020 m. vasario 26 d.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2195,32 Eur (du tūstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus ir 32 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, naudai.

Civilinės ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8000 (aštuonis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – suėmimą T. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje – peilį, saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.