Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. E. ir S. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. E., Z. G., S. E..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) Kad teisę nustatantis dokumentas 2023 m. vasario 8 d. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo išduotos Šilalės rajono Laukuvos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1964-1990 m. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos archyvinio fondo 1991-2002 m. Laukuvos mstl., Šilalės r. ūkinių knygų ištraukų kopijos patvirtina, jog P. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., mirusiam (duomenys neskelbtini) d., ir S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) d., priklausė ūkis su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini);

2) Kad po tėvų P. E., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., ir S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties paveldėjo jų likusį turtą: (duomenys neskelbtini), pradėdami juos faktiškai valdyti. Taip pat po mamos S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., paveldėjo sklypus unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, ir sklypus, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, pradėdami juos faktiškai valdyti.

2. Nurodė, kad pareiškėjų tėvai P. E. ir S. E. buvo sudarę santuoką, kurioje gimė penki vaikai: pareiškėjas J. E., pareiškėjas S. E., S. E., Z. G. ir A. E.. Tėvams priklausė ūkis su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais. Mirus tėvui P. E., paaiškėjo, jog minėtas nekilnojamasis turtas nėra registruotas. Pareiškėjo S. E. artimieji neprieštaravo, jog jis, gyvenantis kartu su mama, įteisintų nuosavybę savo vardu, todėl jis 2005 m. užsakė kadastrinius matavimus. S. E. po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis su šeima gyvena iki šiol. Po mamos S. E. mirties liko jai asmenine nuosavybės teise priklausę žemės ir miško ūkio sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Minėtais žemės sklypais dar esant gyvai S. E. naudojosi ir juos faktiškai valdė pareiškėjas J. E.. Pareiškėjai nurodė, jog broliai bei sesuo neprieštarauja, kad pareiškėjai paveldėtų tėvų turtą

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. E., gimusio (duomenys neskelbtini) d. sūnūs. Be pareiškėjų S. E. ir P. E. susilaukė dar trijų vaikų – A. E., gimusio (duomenys neskelbtini) d., S. E., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir Z. E. (dabar G.), gimusios (duomenys neskelbtini) d. P. E. mirė (duomenys neskelbtini) d. (mirties liudijimas Nr. 86), S. E. – (duomenys neskelbtini) d. (medicininis mirties liudijimas Nr. 32). Iš Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo (toliau - Archyvo) išduotų Šilalės rajono Laukuvos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1964-1990 m. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos archyvinio fondo 1991-2002 m. Laukuvos mstl., Šilalės r. ūkinių knygų ištraukų kopijų matyti, kad P. E. ir S. E. priklausė ūkis, adresu (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais. Iš valstybės įmonės Registrų centro pažymos ir kadastrinio matavimo bylos matyti, kad namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigia, jog po tėvo mirties rūpinosi mama. Pareiškėjas S. E. liko gyventi su mama ir faktiškai pradėjo valdyti namą bei kitus statinius. Pareiškėjas S. E. su žmona iki šiol gyvena minėtame name. Tai patvirtina ir pažyma apie S. E. deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, jog S. E. 1988 m. gruodžio 8 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). 2005 metais pareiškėjo S. E. iniciatyva buvo parengta nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. Mirus S. E. liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, jog dar mamai esant gyvai, jos žemės sklypais rūpinosi ir iki šiol rūpinasi pareiškėjas J. E.. Šią aplinkybę patvirtina Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2023 m. sausio 24 d. pažyma Nr. PR-9(3.9), kurioje nurodyta, jog J. E. dirba ir deklaruoja minėtus žemės sklypus. Šilalės rajono notarų biuro 2018 m. gegužės 4 d. pažymos dėl palikimo priėmimo Nr. B-24.18 duomenimis po S. P. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, mirusiosios palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas. Nei pareiškėjai, nei suinteresuoti asmenys A. E., Z. G., S. E. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo, palikėjos palikimas priimtas nebuvo. Suinteresuoti asmenys A. E., Z. G., S. E. raštiškai patvirtino sutinkantys, kad pareiškėjai J. E. ir S. E. priimtų palikimą, atsiradusį po S. E. mirties.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

6. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

7. Taigi kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

8. Pareiškėjai teismui nurodė, jog jų tėvams esant gyviems, gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl teismo prašo nustatyti, jog Šilalės rajono Laukuvos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1964-1990 m. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos archyvinio fondo 1991-2002 m. Laukuvos mstl., Šilalės r. ūkinių knygų ištraukų kopijos patvirtina, kad jų tėvams priklausė ūkis su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog prašomo nustatyti juridinę reikšmę fakto tikslas yra turto ir nuosavybės teisių įregistravimas nekilnojamojo turto registre.

9. Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ numato, kokie dokumentai turi būti pateikti, norint įregistruoti pastatytus senus statinius. Tačiau pareiškėjai, apart aukščiau nurodytų ūkinių knygų ištraukų kopijų, neturi kitų dokumentų, patvirtinančių, jog P. ir S. E. nuosavybės teise priklausė ūkis su pastatais, arba jie nėra išlikę. Taip pat pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jų tėvų nuosavybės teisę į aptariamą turtą. Iš byloje esančios kadastrinių matavimų bylos matyti, jog gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai pastatyti dar (duomenys neskelbtini) metais, o ūkinių knygų ištraukos patvirtina, kad pastatus valdė P. bei S. E. šeima.

10. To paties minėto nutarimo 8 punkte nustatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys nutarimo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.

11. Įvertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad Šilalės rajono Laukuvos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1964-1990 m. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos archyvinio fondo 1991-2002 m. Laukuvos mstl., Šilalės r. ūkinių knygų ištraukų kopijos patvirtina, jog P. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., mirusiam (duomenys neskelbtini) d., ir S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) d., nuosavybės teise priklausė ūkis su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalis).

12. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

13. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

14. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

15. J. E. ir S. E. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau J. E. ir S. E. po palikėjų tėvo P. E. ir motinos S. E. mirties, palikimą faktiškai priėmė. S. E. jau po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti namą ir kitus pastatus, juos toliau valdė ir po motinos mirties. Pareiškėjas J. E. po motinos mirties pradėjo valdyti jai priklausiusius žemės sklypus. Netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad J. E. ir S. E., faktiškai pradėdami valdyti turtą po tėvo P. E. ir motinos S. E. mirties, priėmė jų palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

16. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

17. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. E. ir S. E. po tėvo P. E. ir motinos S. E. mirties priėmė visą jų palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2023 m. vasario 8 d. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo išduotos Šilalės rajono Laukuvos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1964-1990 m. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos archyvinio fondo 1991-2002 m. Laukuvos mstl., Šilalės r. ūkinių knygų ištraukų kopijos patvirtina, jog P. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., mirusiam (duomenys neskelbtini) d., ir S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) d., nuosavybės teise priklausė ūkis su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvų P. E., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., ir S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties, priėmė visą jų palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu įregistruoti nuosavybės teisę ir paveldėti bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.