- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-2371-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11975-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė ir užsienio įmonė Estateguru tagatisagent OU,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis) – sustabdyti antstolės D. Milevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/00242 priimtą 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ Nr. S-23-12-12810, kol vykdomojoje byloje bus atlikta nauja pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti. Pareiškėja nurodė, kad jai priklausantys keturi nekilnojamojo turto objektai paskelbtose varžytynėse pardavinėjami kaip vienas kompleksas, tačiau ekspertizės metu pagal antstolės suformuluotus klausimus šio turto kaina buvo nepagrįstai nustatyta vertinant kiekvieną daiktą atskirai, be to, turtas vertintas neatsižvelgus į jo individualias savybes. Nustatyta atskirų sklypų bendra vertė net 34 proc. mažesnė negu 2020 m. pabaigoje nurodyta turto, kaip komplekso, vertė, todėl turtas varžytynių laimėtojui bus perleistas nepagrįstai maža kaina ir tai turės neigiamų, negrįžtančių padarinių pareiškėjui, o skundžiamą patvarkymą sustabdžius, būtų išlaikytas skolininko ir išieškotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo balansas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą.
3. Teismas nurodė, kad, viena vertus, sutinka su pareiškėjos argumentais, kad pagal antstolės suformuluotus klausimus 2023 m. birželio 29 d. ekspertizės akte parduodamų keturių žemės sklypų Klaipėdos rajone, Sudmantų kaime, vertė nustatyta „įvertinant kiekvieną sklypą atskiromis vertėmis“. Teismo preliminariu vertinimu, taip pareiškėja tikėtinai pagrindė teikiamą skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. iškėlė abejonių dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nes bendra turto vertė galbūt didesnė. Kita vertus, pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina ne visada reiškia ir galutinę pardavimo kainą, kuri gali būti ir gerokai didesnė (atsižvelgiant į turto paklausą rinkoje ir varžytynių dalyvių aktyvumą). Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad tokios pradinės turto pardavimo kainos nustatymas savaime reiškia, kad pareiškėjai iš tikrųjų kils „neigiamų ir negrįžtančių“ padarinių. Dėl to pareiškėjos argumentai nepatvirtina, kad, priėmus pareiškėjai palankų teismo procesinį sprendimą (nustačius, kad skundžiami antstolės veiksmai vis dėlto neteisėti), tokio sprendimo įvykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. pareiškėjos argumentai nepatvirtina galimų esminių-neproporcingų sunkumų ar kliūčių pareiškėjo galimų nuostolių atlyginimui, ypač atsižvelgiant į privalomą antstolių civilinės atsakomybės draudimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu teismas nesutiko ir su pareiškėjos argumentu, kad sustabdžius skundžiamą patvarkymą neva būtų išlaikytas skolininko ir išieškotojo teisių bei teisėtų interesų gynimo balansas. Priešingai, varžytynių sustabdymas akivaizdžiai paneigtų teisėtą išieškotojo interesą, susijusį su kaip galima greitesniu skolos grąžinimu, atsižvelgiant į jau konstatuotą skolininko galimybę net ir nustačius antstolės veiksmų neteisėtumą gauti atitinkamą žalos-nuostolių atlyginimą iš antstolio ir (arba) iš antstolio privalomos civilinės atsakomybės draudiko.
4. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrindė tikėtinos grėsmės, kaip vieno iš dviejų privalomų pagrindų-prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023-08-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-17060-905/2023 ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
5.1. nors teismas sutiko, kad sklypai pirmose varžytinėse pardavinėjami kaip vienas kompleksas, nors jų vertė aktu buvo įvertinta vertinant kiekvieną sklypą atskirai, tačiau teismas nevertino, kad pradinė turto pardavimo kaina yra ženkliai mažesnė, nei turėtų būti, be kita ko pardavinėjant turtą iš varžytinių, jo kaina sudaro 80% nuo nustatytos aktu rinkos vertės, kuri kaip skolininkas nurodė aukščiau, yra nustatyta neteisingai – nevertinant aktu kokia yra turto kaip komplekso kaina. Taigi, teismas nutartyje iš esmės pateikė viena kitai prieštaraujančias išvadas, t. y. pirma sutiko, kad turtas pardavinėjamas ne pagal nustatytą vertę, tačiau nepaisant to, nurodė, kad turtas gali būti parduotas gerokai didesne nei pradinė kaina.
5.2. Skolininkas teismo išvadą, kad turtas gali būti parduotas gerokai didesne nei pradinė kaina vertina kaip prielaidą ir hipotetinį spėjimą, nors teismas negali grįsti išvadų prielaidomis ir hipotetiniais spėjimais ar nuomone, kadangi teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, ko šiuo atveju teismas nepadarė, savo iniciatyva imdamasis vertinti turto pardavimo didesne kaina galimybes.
5.3. Teismas nevertino, kad jeigu turtas bus perleistas varžytynių laimėtojui už nepagrįstai mažą kainą, esant akto nepagrįstumui dėl aukščiau šiame skunde išvardintų aplinkybių, turto susigrąžinimas iš naujojo jo savininko (varžytinių laimėtojo) bus neįmanomas. Skolininko interesas apima ne tik jo pareigą atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, bet ir parduoti turtą varžytinėse už teisingą ir rinkos sąlygas atitinkančią vertę – t. y. kad skolininkas gautų už pardavimą ne tik tiek, kiek reikalinga atsiskaityti su kreditoriumi ir antstole (kas iš esmės šiai dienai ir sudaro visą pradinę varžytinėse nustatytą turto kainą), bet skolininkui būtų tinkamai – rinkos verte atlyginama už priverstine tvarka parduodamą turtą.
5.4. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių toliau yra vykdomas turto pardavimas iš pirmųjų varžytinių pagal turto kainą, kuri aktu net nebuvo nustatyta ir kuri yra ženkliai mažesnė, nei skolininko pateiktu „Newsec valuations“ turto vertinimu 2020-11-19 dienai, kur Turto vertė nustatyta dar prieš nekilnojamojo turto kainų augimą ir tuo metu sudarė 2 040 000 Eur. Akivaizdu, kad turto pardavimas iš varžytinių už nepagrįstai mažą kainą ir kainą, kuri nebuvo aktu nustatyta, yra neteisėtas, o pardavus Turtą, skolininkas negalėtų jo atgauti, nes jis būtų įgytas sąžiningo įgijėjo ir skolininkas būtų priverstas reikšti antstolei ieškinį dėl žalos, siekiančios 700 000 Eur sumą ir tęsti teisminius procesus, tikėtina, ne vienerius metus.
5.5. Teismo argumentas, kad galimai palankaus sprendimo įvykdymo grėsmę panaikina antstolės civilinės atsakomybės draudimas, yra nepagrįstas, nes draudimas maksimaliai kompensuotų iki 100 000 Eur, o skolininko nuostoliai gali siekti septynis kartus tiek, t. y. 700 000 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Estateguru tagatisagent OU prašo atmesti UAB „Seltex“ atskirąjį skundą. Atsiliepimą grindžia argumentais:
6.1. pagal pareiškėjos skundžiamą patvarkymą turtas vykdomojoje byloje nebuvo įkainotas / nustatyta turto rinkos vertė, šio patvarkymo pagrindu taip pat nebuvo paskelbtos turto pirmosios varžytinės. Remiantis patvarkymo turiniu, turto rinkos vertė vykdomojoje byloje nustatyta ir turto pirmosios varžytinės paskelbtos antstolės Daivos Milevičienės 2023 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr. S-23-12-11246 pagrindu. Pareiškėjos skundžiamu patvarkymu vykdymo proceso šalys tik informuojamos apie paskelbtas Turto pirmąsias varžytines ir kt., t. y. Patvarkymas yra tik informacinio pobūdžio.
6.2. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė ir neįrodė jokių neteisėtų antstolės Daivos Milevičienės veiksmų informuojant vykdomosios bylos šalis apie paskelbtas pirmąsias Turto varžytines ir kt. bei priimant patvarkymą (įskaitant tai, kokiu būdu patvarkymas neva pažeidžia Pareiškėjo interesus). Darytina išvada, jog pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
6.3. 2023 m. rugpjūčio 18 d. antstolės Daivos Milevičienės patvarkyme „Netenkinti UAB „Seltex“ skundo dėl antstolės veiksmų ir skundo nagrinėjimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui“ (priedas Nr. 1) nurodyta, jog „Jau buvo patenkintas vienas skolininko prašymas dėl pakartotinės ekspertizės rinkos vertei nustatyti skyrimo, todėl vykdymo procese buvo atliktos dvi areštuoto turto ekspertizės areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Abiejuose ekspertizės aktuose nustatyta areštuoto turto rinkos vertė skiriasi nežymiai (pirmos ekspertizės nustatyta bendra rinkos vertė yra 1 116 000 EUR, antros – 1 350 000 EUR). Įvertinus tai, kad didesnė rinkos vertė maksimaliai apsaugos ir skolininko, ir išieškotojo interesus, todėl areštuoto turto rinkos vertė buvo nustatyta pakartotinės ekspertizės metu nustatyta rinkos verte, t. y. 1 350 000 EUR. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimas yra išimtinė antstolio teisė, bet ne pareiga, todėl antstolė įvertinusi visą vykdomosios bylos medžiagą bei atsižvelgus į tai, kad jau buvo atliktos dvi skirtingų turto vertintojų turto vertės nustatymo ekspertizės, antstolė pagrįstai netenkino skolininko prašymo dėl trečios ekspertizės paskyrimo.
6.4. Pareiškėja jokių prieštaravimų dėl antstolės Daivos Milevičienės suformuotos užduoties (klausimų) pakartotinei turto rinkos kainos nustatymo ekspertizei nereiškė. Pareiškėja prieštaravimus dėl pagal aktą nustatytos turto rinkos vertės pateikė tik po beveik vieno mėnesio nuo Akto gavimo, t. y. prieš antstolei Daivai Milevičienei paskelbiant pirmąsias turto varžytines. Negana to, pareiškėjos išskiriamas 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimas (Skundo priedas Nr. 3) buvo atliktas beveik prieš trejus metus, todėl jo pagrindu negali būsi sprendžiama dėl esamos turto vertės.
6.5. Pirmosios Turto varžytynės neįvyko dėl to, kad nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, darytina išvada, jog tikroji turto rinkos vertė/kaina nėra didesnė nei nurodyta akte. Jeigu, kaip teigia pareiškėjas, pagal aktą nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realios rinkos vertės (nes neva yra didesnė), turtas pirmosiose varžytinėse turėjo būti parduotas (ypač atsižvelgiant į tai, kad pradinė turto kaina pagal CPK 718 str. sudarė 80 proc. (t. y. 1 080 000 EUR) nuo pagal aktą nustatytos turto rinkos vertės).
6.6. Pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo (nutarties) įvykdymui nebūtų reikalingas joks priverstinis vykdymas. Toks teismo procesinis sprendimas (nutartis) teisinius padarinius sukeltų be papildomo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra jokios grėsmės, kad teismui netaikius pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo (nutarties) įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas bei turėtų būti atmestas.
6.7. Turto pirmosios varžytinės neįvyko, kadangi šiose varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios turto varžytinės neįvyko, darytina išvada, jog išnyko bet kokia galima grėsmė, kad teismo sprendimo dėl skundo (reikalavimo panaikinti patvarkymą, kuriuo informuojama apie turto pirmąsias varžytines) įvykdymas gali tapti sunkiau įvykdomas arba apskritai neįvykdomas. Vadovaujantis tuo, pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
4. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
5. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – privalomą antstolės civilinės atsakomybės draudimą. Nurodo, kad pareiškėja, atsižvelgdama į teismo motyvaciją, kuria buvo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis teismo spėjimu, kad pareiškėjai nuostolius kompensuotų antstolės civilinės atsakomybės draudimas, kreipėsi į antstolę ir 2023-08-28 d., iš antstolės gavo civilinės atsakomybės draudimą, iš kurios matyti, kad maksimali kompensuojama suma sudaro tik 100 000 Eur sumą. Pažymi, kad būtinybė pateikti šį įrodymą kilo tik po nutarties priėmimo, t. y. analizuojant skundžiamos nutarties motyvus.
6. Suinteresuotas asmuo Estateguru tagatisagent OU su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2023 m. rugpjūčio 18 d. antstolės Daivos Milevičienės patvarkymą „Netenkinti UAB „Seltex“ skundo dėl antstolės veiksmų ir skundo nagrinėjimą perduoti Vilniaus m. apylinkės teismui“ kopiją; UAB „Newsec valuations“ 2023 m. gegužės 10 d. turto vertinimo ataskaitos kopiją. Nurodo, kad šie įrodymai, be kita ko, sudaro vykdomosios bylos medžiagą.
7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
8. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas civilinės atsakomybės draudimas nėra aktualus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nors jis ir buvo paminėtas teismo nutartyje. Šioje byloje vertinama, ar sprendžiant antstolės patvarkymo teisėtumo klausimą yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antstolės civilinės atsakomybės draudime nurodytos sumos vertinimas nėra susijęs su šiuo klausimu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jo nepriima. Taip pat teismas nepriima suinteresuoto asmens Estateguru tagatisagent OU su atsiliepimu pateiktų dokumentų, nes, kaip suinteresuotas asmuo nurodo, jie yra vykdomosios bylos medžiaga, iš kurios papildomai dokumentus teikti į bylą ir juos priimti nėra tikslinga.
Dėl ginčo esmės
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – antstolės patvarkymo sustabdymą.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės taikymą – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese atidėjimas / sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
12. Teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina prima facie (iš lot. preliminarus vertinimas) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
13. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).
14. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-17316-1125/2023, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Nors minėta nutartis atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra įsiteisėjusi, dėl jos peržiūrėjimo apeliacine tvarka yra paduotas atskirasis skundas, tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjos (skolininkės) skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas šiuo konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis tik pareiškėjos (skolininkės) pateiktu skundu dėl 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ Nr. S-23-12-12810, todėl negalėjo įsitikinti, ar dėl paduoto skundo pareiškėjai (skolininkei) galėtų / negalėtų būti priimtas palankus procesinis sprendimas.
16. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo (skolininko) nurodomų laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu galimam neigiamų pasekmių atsiradimui bei nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti.
17. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pareiškėja grindžia, jos įsitikinimu, netinkamai nustatyta pradine turto pardavimo kaina. Tačiau pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi nukreipti į antstolės veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas. Be to, šios nutarties priėmimo metu paaiškėjo, kad varžytinės neįvyko, nes neatsirado nei vienas pirkėjas, kas paneigia pareiškėjos argumentus, kad turtas iš varžytinių bus galimai parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Taip pat pirmosioms varžytinėms neįvykus, neliko pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – stabdyti antstolės D. Milevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/00242 priimtą 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ Nr. S-23-12-12810, kurio pagrindu pirmosios varžytinės pasibaigė neatsiradus pirkėjui.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.