Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-11588-845/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-24
Bylos Nr.: e2-11588-845/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06836-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lijana Le Huede
Atsakovas: G. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.20.1Bendrosios paslaugų sutarties nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2-11588-845/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06836-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvauajnt ieškovės atstovui Tomaš Prokopovič,atsakovams G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti solidariai iš pastarųjų 3790,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 86,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Nurodė, kad ieškovė tiekia atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas. Pažymėjo, kad atsakovai neatsiskaitė pagal 2023-09-30 Mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2023-09-30 suteiktas paslaugas ir liko skolingi 3790,20 Eur. Teigė, kad Mokėjimo pranešime nurodyta mokėtina suma yra 3949,02 Eur, tačiau ieškiniu reikalaujama suma yra sumažinta atsakovų 2024-02-23 atliktu 158,82 Eur mokėjimu. Ieškovė akcentavo, jog atsakovams nedeklaruojant skaitiklio rodmenų, už kiekvieną tokį mėnesį buvo taikomas per paskutinius 12 mėnesių jo suvartoto vandens kiekio mėnesio vidurkis. Taip pat ieškinį grindė aplinkybe, jog ieškovė, kaip vandens tiekėja ir atsakovas G. P., gim. (duomenys neskelbtini) (klientas), sudarė 2019-03-14 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV104991 (toliau – Sutartis), kuria remiantis vandens tiekėja įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti klientui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Objekte, o klientas – atsiskaityti su vandens tiekėja už suteiktas paslaugas Sutartyje įtvirtinta tvarka ir terminais. Kadangi atsakovai mokėjo už ieškovės suteiktas paslaugas, darytina išvada, kad jie tokiu veiksmu išreiškė sutikimą sudaryti Sutartį, nors ir negrąžino pasirašytos Sutarties. Ieškovė rėmėsi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įst. 31 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad jei asmuo nėra pasirašęs viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymuose, aplinkos ministro patvirtintuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų apraše nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-07 nutarimu Nr. 440 (toliau – Sąlygos). Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas aplinkos ministro tvirtinamame paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad atsakovų įmokos buvo paskirstytos CK 6.54 straipsnyje nurodytu eiliškumu, t. y. visos jų atliktos įmokos pirmiausia dengia skolą už praeities laikotarpį, o tik tada panaudojamos pagrindinei prievolei įvykdyti (mokesčiui už praėjusį laikotarpį (mėnesį) suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą). Kadangi atsakovai neįvykdė prievolės ieškovės naudai, t. y. laiku neatsiskaitė už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas Objekte, prašė skolą iš jų priteisti solidariai (CK 6.38 str. 1 d., CK 6.205 str., CK 6.189 str., CK 6.200 str., GVTNTĮ, Sąlygos, Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2023-06-07 nutarimu Nr. 440. Taip pat ieškovė, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o jei teismas netenkintų šio reikalavimo – prašė priteisiamą skolą mažinti 50 proc., t. y. iki 1895,10 Eur sumos ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, priteistos skolos mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis 24 mėnesių terminui. Nurodė, kad 2015-03-09 Vilniaus miesto savivaldybės mero Pasitarimo aplinkos ir energetikos departamento klausimais protokolu Nr. 28-61/15 (1.2.13-T1) UAB „Vilniaus vandenys“ buvo įpareigoti atlikti (duomenys neskelbtini) mikrorajono tinklų perėmimą. Ieškovė įpareigojimo neįvykdė ir bešeimininkių vandens tiekimo tinklų adresu (duomenys neskelbtini), neperėmė. 2023-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energijos skyrius raštu dėl inžinerinių tinklų perėmimo ir mokesčių už vandenį Nr. A51-/23(3.3.2.26E-ENE) patvirtino, kad vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini). nuo šulinio Nr. 11 iki 65, yra bešeimininkiai ir jie yra įtraukti į statinių, kurie neturi savininkų, sąrašą, bei, kad savivaldybė kreipsis į teismą, kad šie tinklai būtų perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Taip pat šiame rašte yra patvirtinta, kad šiuose vandentiekio tinkluose nutiko avarija, dėl kurios UAB „Vilniaus vandenys“ pareikalavo iš atsakovo apmokėti avarijos metu į aplinką išbėgusio vandens kainą. Teigė, kad ieškovei yra žinoma apie bešeimininkius vandens tiekimo tinklus šuliniuose (duomenys neskelbtini), bet ji jų nėra perėmusi, nors buvo įpareigota Vilniaus miesto savivaldybės. Teigė, kad ieškovė šių bešeimininkių tinklų nėra perėmusi, ji jais nesirūpina ir jų neprižiūri, juose įvyksta avarijos, kurių nuostolių atlyginimo reikalaujama iš tinklų naudotojų. Pažymėjo, kad atsakovai nėra atsakingi už bešeimininkius vandentiekio tinklus ir negali būti atsakingi už juose nutikusių gedimų ir avarijų metu į aplinką ištekėjusį vandenį. Pasak atsakovų, ieškovė turėtų veikti kaip atidus ir rūpestingas vandens tiekėjas (kreditorius), dėti pastangas užtikrinti atitinkamos apimties ir lygio vandens tinklų būklę bei kokybę, taip pat užkirsti kelią avarijoms. Atsakovų teigimu, ieškovė neturi reikalavimo teisės į juos dėl bešeimininkiuose vandens tinkluose nutikusios avarijos metu ištekėjusio į aplinką vandens apmokėjimo, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Taip pat atsakovai nurodė, kad ieškovės pozicija yra nepagrįsta, jog jie yra savavališkai prisijungę. Vandens tiekimo tinklai, esantys (duomenys neskelbtini)., buvo ieškovės nutiesti, išvedžioti ir prijungti prieš eilę metų. Atsakovai jokių tinklų netiesė, nekasė ir neprijunginėjo. 2007 metais atsakovas, susiderinęs su ieškovės darbuotojais, atliko dalies vandentiekio remonto darbus, tačiau vien dėl to, kad atsakovas remontavo vamzdį, jis vandens tinklų savininku netapo. Ieškovė šiuos tinklus pripažįsta ir jais tiekia vandenį. Atsakovui yra suteiktas vandens skaitiklis, kurio patikrą ir priežiūrą ieškovė atlieka. Jeigu šie tinklai būtų neteisėti, įvadas būtų plombuojamas be teisės atsakovui gauti vandenį. Taigi, nors šių tinklų teisinės registracijos ieškovė nėra sutvarkiusi, tačiau ji šiais tinklais vandenį tiekia, todėl ji yra šių vandens tinklų savininkė ir jai tenka rizika dėl įvykusių avarijų. Teigė, kad nors 2023 m. ieškovė identifikavo gedimą vandentiekio trasoje, tačiau jokių remonto darbų neatliko; atsakovas savo iniciatyva turėjo samdyti santechnikus pažeistiems vandens tiekimo tinklams remontuoti. Taigi, ieškovė, nesiimdama priemonių atlikti remonto darbus, prisidėjo prie žalos (sunaudoto vandens) padidėjimo. Taigi avarijos metu kilusios išlaidos yrą sąlygotos ieškovės neveikimo ir (arba) netinkamo veikimo, todėl reikalavimas turi būti atmestas (CK 6.206 str.). Taip pat atsakovai pabrėžė, kad per 2022 ir 2023 metus išbėgęs vanduo negali būti apmokamas pagal padidėjusį 2023 metų tarifą, kadangi tai leistų ieškovei nepagrįstai praturtėti. Ieškovė nepagrindė, kad skola yra apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai bei, kad atitinka 2022 ir 2023 metų tarifus. Taip pat atsakovai teigė, kad ieškovė neįrodė, jog jie yra atsakingi už bešeimininkiuose vandens tinkluose nutikusią avariją ir jos metu ištekėjusį vandenį. Tuo atveju, jei teismas laikytųsi pozicijos, kad atsakovai turi prievolę sumokėti avarijos metu ištekėjusio vandens kainą, prašė skolą sumažinti, atsižvelgiant į ieškovės nepakankamą veikimą bei sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti dėl atsakovų turtinės padėties 24 mėn. terminui. Paaiškino, kad atsakovo amžius yra 65 metai, jis turi neįgalumą ir sveikatos problemų, jam buvo atlikta galvos ir širdies operacija, dažnai būna ligoninėse ir sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi, atsakovai neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti 3790,20 Eur skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat sutiko, jog teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui.

Atsiliepimas

Atsakovai teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia atsakovams G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas. VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad atsakovai savo gyvenamąsias vietas yra deklaravę dar 2003-06-12 nurodytu adresu. Kadangi atsakovai neapmokėjo už suteiktas paslaugas ieškovei, pastaroji 2023-09-30 išsiuntė Mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2023-09-30 suteiktas paslaugas ir susidariusį 3949,02 Eur įsiskolinimą, nurodydama iki 2023-10-31 padengti skolą. 2023-11-06 suteiktų paslaugų ir įmokų lentelė patvirtina, kad atsakovai vykdė dalinius mokėjimus ieškovei, nes buvo sumokėję 435,28 Eur už suteiktas paslaugas. Taip pat nustatyta, kad atsakovai 2024-02-23 atliko 158,82 Eur mokėjimą ieškovei (tai nurodė pati ieškovė savo ieškinyje), todėl atsakovų skola už laikotarpį nuo 2023-03-01 iki 2023-09-30 už suteiktas paslaugas sudaro 3790,20 Eur. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai nedeklaruodavo skaitiklio rodmenų, todėl už kiekvieną mėnesį buvo taikomas per paskutinius 12 mėnesių jų suvartoto vandens kiekio mėnesio vidurkis.

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė, kaip vandens tiekėja ir atsakovas G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kaip klientas, 2019-03-14 sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV104991 (toliau – Sutartis), kuria vandens tiekėja įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti klientui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Objekte, o klientas – atsiskaityti su vandens tiekėja už suteiktas paslaugas Sutartyje įtvirtinta tvarka ir terminais; tai nurodyta Sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat prie nurodytos Sutarties buvo sudarytas jos Priedas Nr. 1.

Iš 2015-03-09 Vilniaus miesto savivaldybės mero Pasitarimo aplinkos ir energetikos departamento klausimais protokolo Nr. 28-61 /15 (1.2.13-T1) matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) tinklų perėmimo ir ieškovė įpareigota iki 2015-04-03 išsiųsti raštus ir kitų (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojams, informuojant dėl tinklų perėmimo, patvirtintiems įsipareigojimas pateikti nurodant vieno mėnesio terminą ir 2015 m. gegužės mėnesį informuoti savivaldybės administraciją apie atlikto darbo rezultatus.

2023-03-13 ieškovės surašytame geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo keitimo akte P-529-04-14-JQU87 nurodyta, kad planinio skaitiklio keitimo metu objekte (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, kad skaitiklis sukasi, galimas nutekėjimas po skaitiklio. 2023-03-14 Vandentiekio gedimo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje yra įrengtas šulinys, kuriame ant įvadinio miesto vandentiekio sumontuotas skaitiklis, po skaitiklio vanduo atskiromis atšakomis tiekimas dviem namams (duomenys neskelbtini). Akte pažymėta, kad ieškovės atstovai 2023-03-13 pakeitė vandens skaitiklį, tačiau jis nenustojo suktis; išpumpavus vandenį, nustatyta, kad trūkusi plastikinė vamzdžio jungtis; pakeitus šią jungtį, vanduo nustojo bėgti.

2023 m. gegužės mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energijos skyriaus rašte „Dėl inžinerinių tinklų perėmimo ir mokesčių už vandenį“ Nr. A51- /23(3.3.2.26E-ENE) nurodyta, kad dar 2007 m. buvo užfiksuota, kad atsakovas savavališkai prisijungė prie bendrovės „Vilniaus vandenys“ vandentiekio sistemos, t. y. be Bendrovės (Vilniaus vandenų) žinios nuo vandens paėmimo kolonėlės neteisėtai prisijungė pastato adresu (duomenys neskelbtini) vandentiekį. Rašte pažymėta, kad remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 p. numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą; nurodyti darbai ir remontas yra atliekami objekto savininko lėšomis. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovui išaiškinta, kad Vilniaus vandenys nėra atsakingi už savavališkai (neteisėtai) nutiestus vandentiekio tinklus. Nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas yra atsakingas už savavališkai nuteisto vandentiekio tinklo dalį, jo priežiūrą ir eksploataciją; todėl atsakovas turi prisiimti pareigas dėl jo atsakomybės ribose esančio vandentiekio avarijos likvidavimo. Rašte nurodyta, kad Vilniaus vandenys 2023-03-13 adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė vandens apskaitos prietaisą ir dėl kilusios avarijos pareikalavo apmokėti už geriamąjį vandenį be nuotekų šalinimo (Vilniaus vandenys pritaikė kompensaciją).

Byloje nustatyta, kad 2019-03-14 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. PV104991 nėra pasirašyta atsakovų, tačiau atsakovai faktiškai jų objektui tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo, vykdė dalinius mokėjimus, todėl laikytina, kad atsakovai konkliudentiniais veiksmais akceptavo Sutartį ir jos priedą Nr. 1; taigi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įst. 31 str. 3 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai asmuo nėra pasirašęs viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymuose, aplinkos ministro patvirtintuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų apraše nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-07 nutarimu Nr. 440 (toliau – Sąlygos). Tokiu atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas aplinkos ministro tvirtinamame paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų teises ir pareigas nustato 20 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalies 4 punktas įpareigoja tiekėją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja tiekėją teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis.

GVTNTĮ 22 str. 2 d. 3 p. numatyta, jog Abonentai ir Vartotojai Vyriausybės tvirtinamame atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše bei viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše ir viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Byloje nustatyta, kad atsakovams buvo tiekiamas geriamas vanduo ir tvarkomos nuotekos, nors prie viešųjų tinklų jie prisijungė neteisėtai. Pabrėžtina, kad 2023 m. gegužės mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energijos skyriaus rašte „Dėl inžinerinių tinklų perėmimo ir mokesčių už vandenį“ Nr. A51- /23(3.3.2.26E-ENE) nustatyta, kad dar 2007 m. buvo užfiksuota, jog atsakovas savavališkai prisijungė prie bendrovės „Vilniaus vandenys“ vandentiekio sistemos, t. y. be Bendrovės (Vilniaus vandenų) žinios nuo vandens paėmimo kolonėlės neteisėtai prisijungė pastato adresu (duomenys neskelbtini) vandentiekį, todėl pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 p. reikalavimus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkui kilo atsakomybė už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Byloje esantys duomenys liudija, kad atsakovų įrengtuose vandentiekio tinkluose įvyko avarija ir į aplinką išbėgo vanduo, o būtent: 1) 2023-03-13 geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo keitimo akte P-529-04-14-JQU87 nurodyta, kad planinio skaitiklio keitimo metu objekte (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, kad skaitiklis sukasi, galimas nutekėjimas po skaitiklio ir 2) 2023-03-14 Vandentiekio gedimo akte nustatyta, kad ieškovės atstovai 2023-03-13 pakeitė vandens skaitiklį, tačiau jis nenustojo suktis; išpumpavus vandenį, nustatyta, kad trūkusi plastikinė vamzdžio jungtis; pakeitus šią jungtį, vanduo nustojo bėgti. Taigi, nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad vandens avarija įvyko atsakovų savavališkai nutiestuose vandentiekio tinkluose, tai nustatė ir 2023 m. gegužės mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energijos skyrius rašte „Dėl inžinerinių tinklų perėmimo ir mokesčių už vandenį“ Nr. A51- /23(3.3.2.26E-ENE); esant tokio pobūdžio aplinkybėms, atsakovams kyla atsakomybė už savavališkai nuteisto vandentiekio tinklo dalį, jo priežiūrą ir eksploataciją. Įvertintina aplinkybė, kad iki ieškovei priklausančios tinklų ribos vandens nutekėjimo nenustatyta, tai patvirtina 2023-03-13 Geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo keitimo aktas P-529-04-14-JQU87, kuriame nurodyta, kad galimas nutekėjimas po skaitiklio. Pažymėtina, kad atsakovai šių duomenų nepaneigė (CPK 178 str.).

Nors atsakovai teigė, kad tinklai, kuriuose įvyko avarija, priklauso ieškovei, teismas tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai savavališkai prisijungė prie bendrovės „Vilniaus vandenys“ vandentiekio sistemos, t. y. be ieškovės žinios nuo vandens paėmimo kolonėlės neteisėtai prisijungė pastato adresu (duomenys neskelbtini) vandentiekį; be to, ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) dar 2007 m. buvo įsipareigojęs legalizuoti tinklus, bet to nepadarė; atsakovai šios aplinkybės teismo posėdyje neginčijo.

Taip pat atsakovai teigė, kad ieškovė neperėmė ginčo tinklo, nors buvo įpareigota tai padaryti Vilniaus m. savivaldybės. Sprendžiant dėl šių atsakovų teiginių, svarbu pažymėti, kad patys atsakovai teismo posėdyje paaiškino, jog jie pastatė tinklus be projekto, todėl ieškovė objektyviai negalėjo jų perimti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vandens nutekėjimas įvyko už skaitiklio, nelegaliai nutiestame atsakovų tinkle. Pabrėžtina, kad faktas, jog atsakovai neteisėtai nutiesė vandens tinklą, nesuderino tinklų projekto su ieškove, t. y . nelegalizavo tinklo, savaime nesudaro pagrindo tinklus pripažinti bešeimininkiais ir perkelti atsakomybę už jų priežiūrą ieškovei. Byloje konstatuota, jog atsakovai ginčo tinklu naudojasi daugiau kaip 30 metų; pats atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad gyvenamąjį namą statė 1989 m., o prie tinklo prisijungė 1992 m., tačiau projekto neturėjo. Atsakovai neginčijo, kad tinklų dokumentacijos nesutvarkė, nors ieškovė buvo išdavusi prisijungimo sąlygas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, atsakovų teiginiai, kad ginčo tinklai yra bešeimininkis turtas yra atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

Kadangi vandens nutekėjimas įvyko atsakovų valdomame tinkle, jiems kyla atsakomybė ir pareiga atsiskaityti už į aplinką išbėgusį vandenį, kurio kaina paskaičiuota pagal GVTNTĮ 33 str. reikalavimus; įvertintina, kad ieškovės atstovas paaiškino, jog atsakovai nedeklaruodavo skaitiklio rodmenų, todėl už kiekvieną tokį mėnesį buvo taikomas per paskutinius 12 mėnesių jo suvartoto vandens kiekio mėnesio vidurkis. Atsakovai nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl teismas vadovaujasi ieškovės paskaičiavimais dėl prašomos priteisti skolos dydžio už vandenį.

Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Remiantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. GVTNTĮ 22 str. 1 d. 3 p. įtvirtina abonento ir vartotojo pareigą atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas Vyriausybės tvarkos apraše, viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše ir viešosiose sutartyse nustatyta tvarka su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Kadangi atsakovai neįvykdė prievolės ieškovės naudai, t. y. laiku neatsiskaitė už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas Objekte, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų solidariai priteistina 3790,20 Eur skola ieškovės naudai.

Taip pat ieškovė, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 3790,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 30 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodė, kad byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 86 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už suteiktas teisines paslaugas, todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 207 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 103,50 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (33,18 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po16,59 Eur.

CPK 284 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Asmens teisė prašyti, kad būtų išdėstytas sprendimo įvykdymas, yra reglamentuota jau CPK 284 straipsnyje ir šios teisės įgyvendinimo pagrindai nėra siejami su pažeistos prievolės rūšimi ar skolininkų byloje skaičiumi. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas galimas atidedant ar išdėstant tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dėl sunkios turtinės padėties; atsakovės atstovas teismo posėdyje pareikštam prašymui neprieštaravo ir sutiko, jog teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui.

Byloje nustatyta, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o ieškovė – pelno siekiantis juridinis asmuo, vykdantis ūkinė komercinę veiklą. Atsakovai teigė, kad jų turtinė padėtis yra sunki, atsakovas turi sveikatos problemų ir pan., tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

Išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovų turtinę padėtį ir ieškovės teisinį statusą, teismas sprendžia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui nagrinėjamu atveju atitiks CPK 7 ir 18 straipsniuose įtvirtintas teismo sprendimo vykdytinumo savybes ir nepažeis šalių lygybės principo bei ieškovės teisėtų intereso ir lūkesčio – atgauti skolą, priteistą teismo sprendimu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslinga, teisinga ir proporcinga teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktus įrodymus, taip pat priteisėtinos sumos dydį, kuri vertintina kaip ženkli fiziniam asmeniui, daro išvadą, jog viso teismo sprendimo įvykdymas iš karto atsakovams sukeltų sunkių padarinių. Tokiu būdu teismas išdėsto teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 157,92 Eur įsiskolinimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidas, t. y. 207 Eur, atsakovai įpareigotini sumokėti ieškovei įsiteisėjus šiam teismo sprendimui; taip pat atsakovai įpareigotini sumokėti į valstybės biudžetą 33,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Teismo manymu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis nei ieškovės, nei atsakovų interesų ir sudarys pagrindą ieškovei tikėtis teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad ieškovės interesas yra realus skolos susigrąžinimas, todėl teismo sprendimo išdėstymas dviejų metų laikotarpiui, atsižvelgiant į priteistos skolos sumą (3790,20 Eur), labiau užtikrintų atsakovų mokumą ir realiai apgintų ieškovės interesus. Pažymėtina, kad ieškovės patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, naudai 3790,20 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt eurų ir 20 euro centų) skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3790,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, naudai 207 Eur (du šimtai septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 103,50 Eur.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 33,18 Eur (trisdešimt tris eurus ir 18 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno po16,59 Eur.

Išdėstyti atsakovams G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos priteisimo, vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, kas mėnesį lygiomis dalimis po157,92 Eur įsiskolinimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti atsakovus G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) sumokėti ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, bylinėjimosi išlaidas, t. y. 207 Eur, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Įpareigoti atsakovus G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) sumokėti į valstybės biudžetą 33,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede