Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių O. V. ir N. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės notaro biuro notarė M. T. - K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. gimė dukra N. S. (mergautinė pavardė - S.), o (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. V. (buvusi pavardė – S.). Mirties liudijimai patvirtina, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o A. K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Atsiradus palikimui, jį priimti yra kviečiami įpėdiniai pagal įstatymą. Kadangi ieškovės yra palikėjų dukterys, jos laikytinos įpėdinėmis į atsiradusį velionių J. S. ir A. K. S. palikimą, todėl įgijo teisę atsižvelgiant į jo eilę priimti palikimą pagal įstatymą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Marijampolės savivaldybės 7-ojo notaro biuro notarė M. T. - K. (duomenys neskelbtini) ieškovių įgaliotam asmeniui E. V. yra išdavusi liudijimą Nr. 1828, iš kuriame nurodė, kad po A. K. S., mirusio (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini) k., mirties, paveldėjimo byla dėl turto paveldėjimo Marijampolės 7 - ame notaro biure nėra užvesta. Testamentų registre testamentų ir palikimo priėmimo faktų taip pat nėra įregistruota. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. K. S., vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.; Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.; Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.; Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.; (duomenys neskelbtini) dalys Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. gyvenamasis namas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) k., įgyti 1992-09-17 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. I-4902 pagrindu, J. S. ir A. K. S. esant santuokoje, dėl to laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių J. S. ir A. K. S. nuosavybe. J. S. vardu turto Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra registruota.

Iš teismui pateiktos paveldėjimo bylos kopijos nustatyta, kad Marijampolės savivaldybės 7-ajam notaro biure vedama paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl palikėjos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo. Palikimą priėmęs įpėdinis - Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Pagal paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, palikimą priėmusiam įpėdiniui, (duomenys neskelbtini) išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas 939 Eur neišmokėtai piniginei kompensacijai už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą – žemę.

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais, t. y. asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK. Pagal nuosekliai teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais. Teismų praktikoje laikoma, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Ieškovės įrodinėjo, kad jos per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t. y. O. V. po tėvų mirties liko gyventi sutuoktiniams J. S. ir A. K. S. priklausiusiame gyvenamajame name, abi ieškovės toliau naudojosi visu gyvenamuoju namu, kitais pastatais bei namuose buvusiu kilnojamuoju turtu, baldais, namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis, kuriais iki J. S. ir A. K. S. mirties naudojosi abu sutuoktiniai, abi tvarkė namo grindis, betonavo ir sudėjo grindų dangą, šiltino namą iš vidaus, pakeitė namo langus, lauko ir vidines duris, įrengė name tualetą su dušu, tapetavo namo sienas, dažė lubas, pakeitė kuro katilą. Teikė į bylą apmokėjimo už elektrą pagrindžiančius duomenis.

Teismas sutinka su atsakovės pastebėjimu, kad ieškovės elgėsi gana aplaidžiai beveik 21 metus nesikreipdamos į notaro biurą dėl paveldėjimo įteisinimo, tokiu būdu sukeldamos valstybei pareigą priimti palikimą teisiškai. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinama įpėdinio asmenybė, jo veiksmai ir kitos svarbios aplinkybės. Ieškovės dėl tėvų palikimo priėmimo į vietos notarą nesikreipė dėl nežinojimo, ieškinio duomenimis jos yra baigę tik aštuonias klases, nežinojo, kad turi tai padaryti per konkretų laiką, todėl tikėtina, kad jos galėjo neturėti teisinių žinių, finansinių galimybių įteisinti palikimą.

Kadangi atsakovė nepaneigė, jog ieškovės nėra faktiniu valdymu priėmę tėvų palikimo, todėl ieškovės, būdamos 1 eilės įpėdinėmis pagal įstatymą ir išreiškusios savo teisę į velionių tėvų palikimą, pripažintinos jį priėmusiu.

Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad pirmos eilės įpėdinės paveldėjimo teisės niekada neatsisakė. Be to, pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovės būtent yra tos įpėdinės, kurios faktiniu valdymu išreiškė savo teisę į velionių tėvų palikimą ir būsimos įpėdinės po palikėjų mirties teisėtai valdė atsiradusį palikimą. Ginčo atveju susiklosčiusi teisinė situacija leidžia teismui daryti išvadą, kad teisėtu po J. S. ir A. K. S. mirties atsiradusio palikimo įpėdiniu laikytinos būtent ieškovės, o ne atsakovė.

Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą

Ieškiniu prašoma teismo pripažinti negaliojančiu Marijampolės 7-ojo notaro biuro notarės M. T. - K. (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl neišmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą žeme paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) CK 1.80 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį.

Tam tikrais atvejais įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Valstybė nėra priskiriama CK 5.11 straipsnyje nustatytoms įpėdinių eilėms, tačiau ji vis dėlto laikoma įpėdine pagal įstatymą. Tačiau paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą: 1) iš jos negali būti atimta paveldėjimo teisė kaip iš bet kurio kito įpėdinio (kai iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, paveldimas turtas pareina valstybei); 2) valstybė negali atsisakyti priimti palikimo; 3) visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota, t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Taigi, valstybės paveldėjimas yra išimtis iš pagrindinių paveldėjimo teisės principų – šeimos paveldėjimo principo ir palikimo priėmimo laisvės principo, o jos kaip įpėdinės atsakomybė kreditoriams už palikėjo skolas yra ribota. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas). Nustatytų byloje aplinkybių pagrindu laikytina, kad J. S. turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 str. 1 d. nurodytu pagrindu, nes jau iki tol buvo valdomas ieškovių, o atsakovo pateiktas 2020-11-18 prašymas Nr. RNA-31724 notarui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (palikimo priėmimo data 2020-11-18), kaip vienašalis sandoris (CK 1.63 str. 1-2 d.), irgi laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai CK 5.62 str. 1 d. nuostatai, todėl negalioja ab initio CK 1.80 str. 1 d. numatytu pagrindu. Atitinkamai negalioja ir šio vienašalio sandorio pagrindu Marijampolės 7-ojo notaro biuro notarės M. T. - K. (duomenys neskelbtini) atsakovui išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 2533.

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl neišmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą žemę (939 Eur) ir pateiktas prašymas „Dėl palikimo perėjimo valstybei“, į Valstybės valdymą perėjo neteisėtai, todėl taikytina restitucija, įpareigojant atsakovę pervesti gautus 939 Eur Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Ieškinio duomenimis vertinama, kad šiuo atveju ieškovės termino Marijampolės 7-ojo notaro biuro notarės M. T. - K. (duomenys neskelbtini) išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijimui nėra praleidę, dėl ko termino atnaujinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovių ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas ypatingąja teisena, nors ir tarp šalių kilo ginčas. O ypatingosios teisenos bylose galioja taisyklė, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Tačiau įstatymas numato ir išimtį, jog kai byloje dalyvaujančių asmenų interesas yra skirtingas arba priešingas, tuomet jos padalijamos proporcingai. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, tarp šalių netiesiogiai kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl šios išlaidos šalims neatlygintinos. Bylos atveju teismas taiko ir viešojoje teisėje galiojantį turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi ir CPK laikytinas viešosios teisės normų rinkiniu.

Be to, jokios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos ir dėl tos priežasties, kad ji veikė teisėtai ir atliko visus jai įstatymo nustatytus veiksmus, priimdamas palikėjos palikimą. Tačiau dėl paties ieškovių veiksmų buvo iškelta ši civilinė byla, todėl iš atsakovo jokios išlaidos nepriteistinos.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo A. K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Marijampolės 7-ojo notaro biuro notarei M. T. – K. pateiktą 2020-11-18 prašymą Nr. RNA-31724 „Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo“.

Pripažinti negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės 7-ojo notaro biuro notarės M. T. – K. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. 2533 dėl 939 Eur indeksuotos neišmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą 3,12 ha žemę, nuosavybės teisėmis valdytą Alytaus apskrities Lazdijų rajono savivaldybės Vainiūnų kaime.

Taikyti restituciją ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 393 Eur grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke (ar kitą nurodytą banko sąskaitą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.