- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1907-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04589-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-778-374/2019 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GV Group“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir netinkamos kokybės daikto kainos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. atsakovei UAB „GV Group“ pateiktu ieškiniu prašė: 1) nutraukti tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovės (pardavėjos) 2016 m. gruodžio 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; 2) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 1999,99 Eur už nekokybišką prekę – televizorių SAMSUNG 65INCH SUHD LED TV; 3) įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei nekokybišką prekę.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. iš atsakovės valdomos parduotuvės „Elektro Markt“ Marijampolėje įgijo už 1999,99 Eur televizorių SAMSUNG 65INCH SUHD LED TV, prekės kodas: UE65KS7002UXXH, serijinis Nr.: 09NT3SOHB00012B (toliau – televizorius). Anot ieškovo, nuo 2017 m. birželio mėnesio televizorius pradėjo gesti: strigo internetinės programos, neveikė „Youtube“ programėlė, todėl ieškovas telefonu kreipėsi į specializuotą SAMSUNG servisą Vilniuje, kurio darbuotojai nuotoliniu būdu atstatydavo televizoriaus gamyklinius parametrus ir jis toliau veikdavo apie kelias savaites. Ieškovui buvo nurodyta, kad artimiausiu metu bus sukurta nauja programa, kurią įdiegus televizoriaus problemos dėl „Youtube“ programėlės bus išspręstos. Televizoriaus gedimams toliau kartojantis, ieškovas 2018 m. balandžio 12 d. nuvežė prekę remontuoti į UAB „ServiceNet“, kur buvo išrašytas priėmimo remontui aktas Nr. 501616 ir pakeista pagrindinė televizoriaus plokštė. Po remonto darbų prekė normaliai veikė apie du mėnesius, tačiau po to gedimai vėl atsinaujino, todėl ieškovas 2018 m. birželio 21 d. pakartotinai pristatė televizorių remontuoti tai pačiai įmonei. Tuomet serviso darbuotojas nurodė, kad prekės pataisyti negali ir pasiūlė kreiptis į atsakovę dėl jos grąžinimo. Ieškovas 2018 m. birželio 21 d. prekės perdavimo–priėmimo remontui akte Nr. 505419 ranka įrašė pageidavimą, kad už netinkamos kokybės televizorių jam būtų grąžinti pinigai.
3. Ieškovas 2018 m. birželio 29 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti jam už nekokybišką prekę 1999,99 Eur, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Tuomet ieškovas 2018 m. liepos 12 d. su skundu kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Marijampolės skyrių (toliau – Tarnyba), kuris 2018 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 10-1537 ieškovo skundą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.
4. Ieškovas Tarnybos nutarimo neapskundė, nes gavo jį pavėluotai, t. y. praėjus apskundimo terminui, todėl su ieškiniu kreipėsi į teismą.
5. Atsakovė, pritardama Tarnybos išvadoms, kad prekė yra veikianti, techniškai tvarkinga ir tinkama naudoti pagal paskirtį, be to, netgi pasitvirtinus ieškovo teiginiams, kad televizoriaus „Youtube“ programėlė stringa, tai toks daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu CK 6.363 straipsnio 8 dalies prasme, prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutraukė tarp ieškovo R. K. ir atsakovės UAB „GV Group“ 2016 m. gruodžio 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl televizoriaus SAMSUNG 65INCH SUHD LED TV, prekės kodas: UE65KS7002UXXH, serijinis Nr. 09NT3SOHB00012B, įsigijimo ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui 1999,99 Eur už nekokybišką prekę, o ieškovą – grąžinti atsakovei televizorių; priteisė iš atsakovės ieškovui 60 Eur žyminio mokesčio ir 450 Eur atstovavimo išlaidų ir 18,68 Eur pašto išlaidų valstybei
7. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo iš atsakovės valdomos parduotuvės televizorių, sumokėdamas už prekę 1 999,99 Eur. Nuo 2017 m. birželio mėn. televizorius pradėjo gesti, t. y. strigo internetinės programos, neveikė „Youtube“ programėlė. 2018 m. balandžio mėn. pakeitus televizoriaus pagrindinę plokštę, prekė buvo pataisyta, tačiau po dviejų mėnesių gedimai vėl atsinaujino. 2018 m. birželio 21 d. ieškovas pristatė televizorių gamintojo specializuotam remonto servisui pakartotiniam remontui, tačiau pastarojo darbuotojas, anot ieškovo, nurodė, kad pataisyti televizoriaus nėra galimybių ir pasiūlė pirkėjui prašyti atsakovės grąžinti už prekę pinigus ar prašyti kito daikto. Todėl ieškovas 2018 m. birželio 21 d. prekės perdavimo–priėmimo akte Nr. 505419 ranka įrašė pageidavimą, kad už netinkamos kokybės daiktą jam būtų grąžinti pinigai ir tokio turinio prašymą 2018 m. birželio 29 d. pateikė atsakovei. Pastaroji 2018 m. liepos 9 d. pranešimu Nr. M/2018-03 ieškovo prašymą atsisakė tenkinti, nurodydama, kad pagal 2018 m. birželio 29 d. specializuoto servizo UAB „ServiceNET“ remonto aktą Nr. 505419 prekė veikia gerai, vartotojo pateikti gedimai nepasireiškia. Tokia pati išvada buvo gauta ir iš kito serviso – UAB „Baltic Continent“.
8. Teismas nurodė, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
9. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija savo nutarime (b. l. 6–10) pasisakė, kad ieškovo nurodytos problemos – neveikia internetas, „Youtube“ aplikacija – kyla dėl prekės atminties perpildymo ir nebenaudojamų duomenų neištrynimo. Komisijos teigimu, gamintojo „Samsung“ interneto puslapyje pateiktame prekės vartotojo vadove yra nurodyta visa informacija apie „Youtube“ programėlės ir APPS paslaugos naudojimą, apie programėlių rankinį bei automatinį naujinimą. Todėl komisija padarė prielaidą, kad vartotojas, būdamas atidus ir rūpestingas galėjo ir turėjo galimybę šią informaciją gauti ar sužinoti.
10. Teismas pažymėjo, kad pardavėjo atsakomybė dėl daikto kokybės nėra absoliuti. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos pardavėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės: „Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.“ Taigi, viena iš pardavėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių yra netinkamas daikto naudojimas arba saugojimas. Aplinkybes apie netinkamą pirkimo–pardavimo sutarties objekto naudojimą ar saugojimą kiekvienu konkrečiu atveju privalo įrodyti pardavėjas. Ši pardavėjo pareiga galioja per visą daiktų kokybės garantijos terminą (CK 6.335 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo pareiga – užtikrinti parduodamų daiktų kokybę, o pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes. Minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent pardavėjas turi pareigą įrodyti, jog parduotas daiktas yra kokybiškas, o daikto trūkumai atsirado pirkėjui pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ar dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pardavėjas įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pirkėjo netinkamą daikto naudojimą ar saugojimą, nepateikė.
11. Teismas nurodė, kad konstatavus vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą ir tai, kad ieškovas turėjo teisę pasinaudoti vartotojo teisių gynimu, spręstina, ar vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas – vienašališkas sutarties nutraukimas – proporcingas jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui. Kitaip tariant, vertintina, ar įsigytos prekės kokybės trūkumas yra tiek svarbus, jog nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą ir pinigų grąžinimą.
12. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip rūpestingas pirkėjas, savo pareigas įvykdė tinkamai – jis už perkamą daiktą sumokėjo, taip pat garantiniu laikotarpiu ne vieną kartą kreipėsi į specialistus dėl gedimų šalinimo – gamyklinių parametrų atstatymo, vėliau, pakartotinai gendant televizoriui, televizorių pateikė taisyti UAB „ServiceNet“, kur buvo atliktas gedimo šalinimas – pakeista pagrindinė plokštė, po to kreipėsi į pardavėją dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė plokštė – tai svarbiausia kompiuterio detalė, į kurią montuojami visi kiti kompiuterio komponentai. Atsiradus pagrindinės plokštės gedimui gali sutrikti tiek vieno, tiek ir visų prijungtų komponentų veikimas. Pagrindinė plokštė yra pats pagrindinis kompiuterio komponentas, būtent ji apjungia visas likusias detales į visumą. Visi likę kompiuterio komponentai – tiek vaizdo plokštės, garso kortos, optiniai įrenginiai, darbinė atmintis, kietasis diskas ar net procesorius – yra tiesiogiai ar tam skirtais kabeliais jungiami būtent prie pagrindinės (motininės) plokštės. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindinės televizoriaus plokštės pakeitimas yra ne menkavertis gedimas, minėtos prekės detalės pakeitimo fakto atsakovė nepaneigė. Teismas pažymėjo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat nenustatė ieškovo veiksmų, sąlygojusių prekės sugadinimą,. Tarnyba savo akte nurodė prielaida grįstą išvadą, kad vartotojas, būdamas atidus ir rūpestingas galėjo ir turėjo galimybę informaciją apie prekę gauti ar sužinoti. Atsakovė nepaneigė savo atsakomybės jokiais įrodymais, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės, dėl ko būtų galima atsisakyti grąžinti pinigus (CK 6.333 str. 3 d.).
13. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad vartotojo (ieškovo) prašomas taikyti pažeistų teisių gynimo būdas atitinka proporcingumo principą, dėl ko ieškinį laikė pagrįstu ir įrodytu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „GV Group“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismui privalu sprendime ne tik išvardyti įrodymus, nurodyti byloje nustatytas aplinkybes, bet ir aptarti byloje surinktų įrodymai įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytas dalinis televizoriaus funkcijų sutrikimas objektyviai egzistuoja, t. y. kad televizoriaus gedimas yra ne menkavertis, todėl sprendė dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo tariamo proporcingumo. Tokiai išvadai padaryti teismas besąlygiškai rėmėsi ieškovo paaiškinimais, tačiau visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriais rėmėsi atsakovas ir kurie paneigia ieškovo teiginius dėl televizoriaus tariamų funkcinių sutrikimų. Atsakovo vertinimu, teismas neteisėtai nepaisė pačiame sprendime (p. 26) nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų, kad sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę neatitikties kokybės reikalavimams faktą turi įrodyti pirkėjas.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodytas dalinis televizoriaus funkcionalumo sutrikimas egzistuoja ir nepagrįstai priskyrė atsakovui pareigą įrodyti, kad parduotas televizorius yra kokybiškas, o daikto trūkumai atsirado pažeidus naudojimo ar saugojimo taisykles. Pažymi, kad televizoriaus kokybę ir visišką funkcionalumą patvirtino byloje esantys profesionaliai technikos remonto ir priežiūros paslaugas teikiančių įmonių surašyti dokumentai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo aktas bei nutarimas. Tarnybos nutarime, be kita ko, aiškiai išdėstyta, kad ieškovo nurodytos problemos kyla dėl televizoriaus atminties perpildymo ir nenaudojamų duomenų ištrynimo, televizoriaus gamintojo vadove nurodyta visa informacija apie interneto programėlių naudojimą, apie programėlių rankinį ir automatinį atnaujinimą. Kaip bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu patvirtino ieškovas, su gamintojo vadove pateikta televizoriaus naudojimo instrukcija ieškovas nesusipažino ir jos nesilaikė. Taigi, iš esmės netinkamo televizoriaus naudojimo aplinkybę nustatė tiek Tarnyba, tiek patvirtino pats ieškovas. Todėl atsakovė net neprivalėjo įrodinėti byloje neginčijamos faktinės aplinkybės.
1.3. Teismas darė išvadą, kad televizoriaus tariamas dalinis funkcionalumo sutrikimas sąlygotas pagrindinės plokštės gedimo, todėl toks gedimas nėra menkavertis. Tačiau bylos medžiaga nesudaro pagrindo tokiems teiginiams. Nesuprantama, kuo rėmėsi teismas, aprašydamas techninius kompiuterio komponentus bei vertindamas jų reikšmę.
1.4. Teismas iš esmės nepasisakė dėl to, kuo remdamasis darė išvadą dėl televizoriaus netinkamos kokybės, nors šiai faktinei aplinkybei nustatyti ar paneigti privalomai turėjo būti vertinami byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie iš esmės paneigė ieškovo teigimą apie netinkamos kokybės aplinkybę. Nors atsakovo pozicija ginčo klausimu paremta rašytiniais įrodymais, tačiau teismas nevertino atsakovo argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų turinio, nepasisakė, kodėl laiko nustatytomis aplinkybes, kurias iš esmės paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.
1.5. Teismo sprendimas, tenkinant ieškovo reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo yra neprotingas ir neproporcingas, iš esmės iškreipia šalių sutartinių santykių pusiausvyrą ieškovo naudai. Paties ieškovo teigimu, televizorius ieškovo subjektyvių lūkesčių netenkina tik siaura funkcine apimtimi. Ieškovas naudojosi televizoriumi ilgą laiką ir juo tebesinaudoja iki šiol. Galima teigti, kad ieškovo reikalavimai dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pareikšti galimai spekuliatyviai: ilgą laiką naudojęs gaminį ir vėliau atgavęs visą sumokėtą kainą, ieškovas galės įgyti naują esmingai pažangesnį gaminį, o atsakovui teks ilgą laiką ieškovo naudotas technologiškai senesnis gaminys.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Televizoriuje neveikė „Youtube“ aplikacija, todėl apie devynis kartus teko bendrauti su ,.Samsung“ aptarnavimo centro darbuotojais, kurie nuotoliniu būdu atstatinėjo televizoriaus parametrus. Po šių veiksmų televizorius tinkamai veikdavo apie dvi savaites, o vėliau vėl pradėdavo strigti „Youtube“ aplikacija. Dėl šios programos sutrikimo ieškovas vėliau kreipėsi į UAB Service net“, kurie pakeitė pagrindinę plokštę. Vertinant 2018 m. balandžio 16 d. prekės išdavimo po remonto aktą bei 2018 m. birželio 21 d. prekės perdavimo–priėmimo aktą, matyti, kad televizoriaus gedimo požymiai buvo tie patys, o atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl buvo pakeista televizoriaus pagrindinė plokštė. Teismo posėdžio metu buvo prašoma apklausti minėtą meistrą, kuris paaiškintų, kodėl pirmą kartą buvo keičiama pagrindinė plokštė, o antrą kartą jau buvo nurodoma, kad televizorius yra tinkamas. Tačiau, ieškovo manymu, meistras G. T. į teismo posėdžius neatvykdavo sąmoningai, tikėtina įtakojamas atsakovo darbuotojų.
2.2. Aplinkybę, kad televizorius yra netinkamas ir jo pataisyti nėra galimybės patvirtino ir UAB „PC HELP“ meistras R. U., kuris prekės remonto talone nurodė, jog apžiūrėjus televizorių buvo nustatytas pagrindinės plokštės defektas, nes ji blogai veikia, stringa, meta „Youtube“ klaidas, šis defektas nepataisomas. Šias aplinkybes jis patvirtino ir teismo posėdžio metu.
2.3. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas neįvertino jos pateiktų įrodymų. Atsakovė visą laiką teigė, kad televizorius yra tinkamas naudoti ir vadovavosi savo meistrų išvadomis.
2.4. Kritiškai turėtų būti vertinamas ir Tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktas, kadangi televizorius dar prieš patikrinimą buvo pristatytas į UAB „Servicenet“, kur ir buvo atliekamas prekės kokybės patikrinimas, todėl tikėtina, kad šios įmonės darbuotojai galėjo atstatyti televizoriaus gamyklinius parametrus, po kurių televizorius veikia apie dvi savaites. Kaip nurodė liudytoja Tarnybos vyriausioji specialistė J. U., ji atliko tyrimą tik vieną kartą. Todėl patikrinimo akte nurodytos aplinkybės nėra tikslios ir jos, priimant teismui sprendimą, neturėjo būti vertinamos.
2.5. Ieškovas stengėsi ginčą išspręsti taikiai ir optimaliausiomis priemonėmis. Pradžioje dėl netinkamos televizoriaus kokybės jis kreipėsi į Samsung aptarnavimo skyrių, po to, į meistrus bei atsakovą. Ieškovas norėjo, kad televizorius būtų pataisytas ir jį galėtų naudoti pagal paskirtį, jo nepataisius, prašė televizorių pakeisti kitu, tačiau atsakovė į ieškovo prašymus ir pastabas nereagavo. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir šiuo klausimu nenukrypo nuo teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę
17. Šalių ginčas dėl prekės (televizoriaus) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
17. Byloje nėra ginčo, kad šalių santykiams reguliuoti taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos, nurodytos CK 6.350–6.370 straipsniuose. Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Daikto kokybės garantijos turinys yra atskleistas CK 6.333 straipsnio 2 dalyje – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
18. CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo/ vartotojo teisių apsaugos. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą.
19. Pagal CK 6.363 straipsnio 3 dalies nuostatas, daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (toliau ir pirkėjas) 2016 m. gruodžio 22 d. įgijo (nupirko) iš atsakovės (toliau ir pardavėjos) televizorių, sumokėdamas už jį 1999,99 Eur (1 t., b. l. 19-20). Ieškovas 2017 m. spalio 20 d., gruodžio 28-29 d., 2019 m. sausio 19 d. ir kovo 22 d. kreipėsi į prekės gamintojo atstovą Lietuvoje, informuodamas, kad vykdant paiešką neveikia arba stringa televizoriaus programėlė „Youtube“ (1 t., b. l. 159). Prekės gedimams kartojantis, ieškovas 2014 m. balandžio mėn. pateikė televizorių remontuoti specializuotam gamintojo servisui UAB „ServiceNet“, kuris, atlikęs prekės remontą (pakeitęs pagrindinę plokštę), 2018 m. balandžio 16 d. prekės išdavimo po remonto aktu Nr. 501616 grąžino prekę ieškovui (1 t., b. l. 17). Pirkėjas 2018 m. birželio 21 d. dar kartą kreipėsi į tą patį servisą, nurodydamas, kad neveikia prekės „Youtube“ aplikacija ir internetas, prašydamas grąžinti už prekę pinigus (2018-06-21 prekės perdavimo–priėmimo remontui aktas Nr. 505419). Specializuotas servisas UAB „ServiceNet“, atlikęs prekės patikrą, 2018 m. birželio 29 d. prekės išdavimo po remonto akte Nr. 505419 nurodė, kad prekė pratestuota, veikia gerai, vartotojo pateikti gedimai nepasireiškia (1 t., b. l. 12-16). Atsakovė 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. M/2018-03 informavo ieškovą, kad pardavėjas (atsakovė) sprendimus priima remdamasis specializuotų servisų išvadomis, o specializuotas servisas UAB „ServiceNet“ nustatė, kad prekė testuota ir veikia gerai, kad tokią pat išvadą pateikė ir kitas servisas – UAB „Baltic Continent“. Ieškovas 2018 m. liepos 12 d. d. kreipėsi į Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri po 2018 m. rugpjūčio 31 d. atliktos vizualinės prekės apžiūros ir UAB „ServiceNet“ atliktos prekės programinės įrangos atnaujinimo ir gamyklinių parametrų atstatymo, 2018 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo akte Nr. 1JU-81 konstatavo, kad prekė yra veikianti, techniškai tvarkinga ir tinkama naudoti pagal paskirtį (1 t., b. l. 38-40). Tarnyba, išnagrinėjusi ieškovo prašymą nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (1999,99 Eur), 2018 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 10-1537 atmetė prašymą kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 6-10). Ieškovas 2019 m. vasario 14 d. kreipėsi pagalbos į UAB „PC Help“, kuri prekės remonto talone Nr. K1930738 konstatavo prekės pagrindinės plokštės defektą (1 t., b. l. 75-76).
21. Atsižvelgdama į šios nutarties 20 punkte aptartas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamos prekės kokybės yra pagrįsta. Visų pirma, ieškovo ir prekės gamintojo atstovų Lietuvoje telefoninių pokalbių turinys patvirtina pirkėjo teiginius, kad praėjus pusmečiui po prekės įsigijimo, pradėjo neveikti arba strigti televizoriaus programėlė „Youtube“. Minėtą prekės aplikaciją buvo bandoma koreguoti ir vietoje (pirkėjo namuose), ir nuotoliniu būdu, atstatant televizoriaus parametrus ir įdiegiant naujausią programėlės versiją, tačiau, praėjus kažkuriam laikui, tie patys „Youtube“ programėlės trūkumai vėl atsinaujindavo. Antra, nepavykus pašalinti programinės „Youtube“ dalies trūkumų nuotoliniu būdu, ieškovas pridavė prekę remontuoti specializuotam televizoriaus gamintojo atstovui Lietuvoje, kuris atliko prekės remontą (pakeitė pagrindinę plokštę) ir 2018 m. balandžio 16 d. prekės išdavimo po remonto aktu Nr. 501616 grąžino ją ieškovui, t. y. pripažino, kad prekei reikalingas remontas. Trečia, pirkėjas 2018 m. birželio 21 d. pakartotinai kreipėsi į tą patį servisą, nurodydamas tuos pačius prekės defektus (neveikia „Youtube“ aplikacija ir internetas), prašydamas grąžinti už prekę pinigus, kas leidžia daryti išvadą, kad prekės trūkumai nebuvo iki galo pašalinti arba nustatytas prekės defektas (pagrindinės plokštės gedimas) nebuvo pagrindine prekės netinkamos kokybės priežastimi. Ketvirta, į bylą pateikta prekės naudotojo instrukcija (vadovas) ir aptartos ieškovo bendravimo su gamintojo atstovais aplinkybės laidžia daryti išvadą, kad ieškovas laikėsi instrukcijos „Trikčių šalinimas“ ir „Problemos dėl vaizdo programėlių (Youtube ir pan.)“ reikalavimų, susisiekė su pagalbos centru ir bandė šalinti programėlės trūkumus jam nurodytais būdais (1 t., b. l. 112-114), tačiau to padaryti nepavyko. Penkta, Tarnybos išvada, kad po 2018 m. rugpjūčio 31 d. atliktos vizualinės prekės apžiūros ir UAB „ServiceNet“ atliktos prekės programinės įrangos atnaujinimo ir gamyklinių parametrų atstatymo, prekė yra veikianti, techniškai tvarkinga ir tinkama naudoti pagal paskirtį nepaneigia ieškovo argumentų, kad „Youtube“ aplikacijos trūkumai (gedimai) yra ne nuolatinio pobūdžio, o kaskart atsinaujinantys, kadangi prekė nebuvo apžiūrėta įprastinėmis jos naudojimo sąlygomis pirkėjo namuose. Šešta, prielaidomis grįsta ir nepatvirtinta kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis Tarnybos patikrinimo akto ir nutarimo išvados, kad vartotojo (ieškovo) prašyme nurodytos problemos (neveikia „Youtube“ aplikacija, neveikia tiesiogiai internetas) kyla dėl prekės atminties „neišvalymo“, kadangi tokie prekės trūkumai nebuvo konstatuoti nei iki prekės remonto, nei ją remontuojant.
22. Remiantis tuo, kas nurodyta, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nekokybiškos prekės yra padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
Dėl netinkamos kokybės naudotą daiktą įsigijusio vartotojo teisių gynimo būdų
23. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties taikoma tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo sutarčių atveju kaip specialioji norma yra aktualus CK 6.363 straipsnis, konkrečiai šio straipsnio 7–8 dalys.
24. CK 6.363 straipsnis 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Šia teise vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. CK 6.363 straipsnis 7 dalies 4 punkte nustatyta teise vartotojas negali pasinaudoti tik tokiu atveju, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).
25. Pažymėtina, kad CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reguliavimu į nacionalinę teisę yra perkeltos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Aiškindamas minėtos direktyvos nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai atsiranda prekės neatitiktis sutarčiai, paraleliai taikomi du netinkamos kokybės prekės atitikties sutarčiai užtikrinimo būdai – prekės pataisymas ar prekės pakeitimas. Siekiant užtikrinti abiejų sutarties šalių interesus, Direktyvoje 1999/44/EB teikiama pirmenybė sutarties vykdymui, pasinaudojant dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis, prieš sutarties nutraukimą arba pardavimo kainos sumažinimą. Taigi pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-158-469/2019).
26. Kaip jau buvo nurodyta nutarties 20-21 punktuose, ieškovas pasinaudojo vienu iš savo teisės gynimo būdų – reikalauti iš pardavėjo pataisyti prekę, tačiau šiuo būdu jo teisės nebuvo apgintos, kadangi ir po prekės remonto jos trūkumai iki galo nebuvo pašalinti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartai situacijai pirkėjui nedraudžiama reikalauti apginti jo teises kitais CK 6.363 straipsnio 7 dalies 2-4 punkte numatytais būdais.
27. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas šiuo metu prekiauja minėto modelio televizoriais ir turi galimybę pakeisti prekę kita preke, taip pat į ilgą laiko tarpą nuo prekės įsigijimo (2016-12-22) iki bylos išnagrinėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pasinaudoti dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis ieškovas negali.
28. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016 27 punktą, kt.).
29. Be to, kaip minėta, CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta teise vartotojas negali pasinaudoti, arba, kitaip sakant, neturi teisės reikalauti grąžinti pinigus ir vienašališkai nutraukti sutartį tik tokiu atveju, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, „Youtube“ aplikacija ir jos veikimo paskirtis yra viena iš daugelio televizoriaus veikimo programėlių, dėl kurios sutrikimo pagrindinės savo paskirties prekė nepraranda. Tai teikia pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytas prekės gedimas nėra esminis, dėl ko nebūtų galima naudoti prekės pagal tiesioginę jos paskirtį, ir tai leidžia spręsti, kad daikto trūkumas CK 6.363 straipsnio 8 dalies prasme yra mažareikšmis.
31. Konstatavus, CK 6.363 straipsnio 8 dalies taikymo galimybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovo teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte, todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti ir taikyti kitą jo pažeistų teisių gynimo būdą – prekės kainos sumažinimą pusiau, t. y. iki 999,99 Eur (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus skundžiamą sprendimą pakeisti iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistą sumą sumažinant nuo 1999,99 Eur iki 999,99 Eur (ieškinys tenkintas 50 proc.) atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
33. Bylos duomenimis, ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo 510 Eur, kurios susideda iš 450 Eur turėtų advokato padėjėjo išlaidų ir 60 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 21, 23–24, 59–60, 77–78, 89–90, 133–134, 166–167). Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) maksimalių atlygintinų paslaugų, nurodytų 5, 8.2, 8.19 punktuose, dydžių.
34. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį tenkinti 50 proc. atitinkamai ieškovui iš atsakovės UAB „GV Group“ priteistina 255 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
35. Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentų įteikimu, yra 18,68 Eur, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovo po lygiai – po 9,34 Eur (CPK 96 str.).
36. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės UAB „GV Group“ turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 60 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, šalių turėtos teisinės pagalbos išlaidas patvirtinantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui nepateikti.
37. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovės apeliacinį skundą 50 proc., atitinkamai atsakovei iš ieškovo R. K. priteistina 30 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB „GV Group“ įpareigota grąžinti ieškovui R. K. 1999,99 Eur už nekokybišką prekę, bei priteistos ieškovo R. K. naudai bylinėjimosi išlaidos: 60 Eur žyminis mokestis ir 450 Eur advokato padėjėjo atstovavimo paslaugos, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Įpareigoti atsakovę UAB „GV Group“ (j. a. k. 302883420) grąžinti ieškovui R. K. (a. k (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) už nekokybišką prekę.
Priteisti ieškovui R. K. (a. k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „GV Group“ (j. a. k. 302883420) 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.“
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės UAB „GV Group“ 18,68 Eur teismo pašto išlaidų valstybei, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti valstybei iš ieškovo R. K. (a. k (duomenys neskelbtini) 9,34 Eur (devynis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „GV Group“ (j. a. k. 302883420) 9,34 Eur (devynis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.“
Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „GV Group“ (j. a. k. 302883420) iš ieškovo R. K. (a. k (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.