- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-589-175-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-2-00015-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- S. R.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-65-2-00015-2010-3)
2011 m. spalio 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistajam S. R., jo gynėjui advokatui Dainiui Žiedui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. nuteistas pagal BK 245 str. 10 MGL (1300 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. nuteistas pagal BK 245 str. už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už teismo sprendimo vykdymą, 2009-05-28 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu, įsiteisėjusiu 2009-11-03, įpareigojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), Kauno rajone esantį savavališkai pastatytą informacinį paslaugų skydą, per teismo nustatytą terminą, t.y. iki 2009-12-03 jo nenugriovė, tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas be pagrindo ir nemotyvuotai kriminalizavo civilinius santykius bei įrodymais nepagrindė baudžiamojo nusižengimo sudėties buvimo, nepasisakė ir neatmetė gynybos argumentų. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje išvardinami duomenys, tačiau neargumentuojama kodėl jie pripažįstami įrodymais ir kaip jie patvirtina apelianto baudžiamąją atsakomybę.
Skundo autorius nurodo, kad teismas remiasi ir liudytojo D. L. parodymais, jog apie Kauno apygardos teismo 2009-11-03 nutartį S. R. taip pat buvo informuotas, tačiau teismas nesigilino, ar šie parodymai patvirtina, jog bendrovės vadovai gavo teismo sprendimus. Šis liudytojas teisme nurodė, kad ieškinį jam perdavė administratorė, kuri atiduoda kam kokie dokumentai priklauso. Kadangi dokumentai buvo iš teismo, tai administratorė juos atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ juristui. Skunde teigiama, kad D. L. patvirtino žodžiu informavęs direktorių apie ieškinį ir sprendimą, kalbėjo su S. R. apie tai, kad atmestas apeliacinis skundas ir gavęs nurodymą medžiagą perduoti bendrovės advokatui kasacijos galimybėms išsiaiškinti. Tačiau D. L. teisme nepatvirtino, kad jis asmeniškai įteikė Kauno apygardos teismo nutartį ir paaiškino, jog šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas, kitu atveju galimos atitinkamos teisinės pasekmės. Kas patvirtina, jog nuteistasis buvo abstrakčiai informuotas apie nepalankų sprendimą ir jo nematęs ir neskaitęs galėjo nurodyti kreiptis į aukštesnę teisminę instanciją. Skunde nurodoma tai, kad D. L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris pagal 2004-01-26 juristo pareiginių nuostatų 2.7 p. privalėjo bendrovėje organizuoti teismo priimtų sprendimų vykdymą, t.y. galimai pats yra atsakingas už savalaikį teismo sprendimo neįgyvendinimą, o šio liudytojo parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės už tarnybinių pareigų neatlikimą.
Skundo autorius nurodo, kad 2009-11-04 raštas Nr. 2A-1398-259/2009, kad Kauno apygardos teismas išsiuntė nutartį gali patvirtinti patį siuntimo faktą, tačiau neįrodo, kad nutartis bendrovėje gauta ir įteikta įmonės vadovui. Kitas tariamai apelianto kaltę patvirtinantis įrodymas - Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-10 raštas skirtas išspręsti pašto išlaidų apmokėjimo klausimą ir jame nurodoma, kad iki 2009-11-24 nepateikus kvito bus išduotas vykdomasis raštas, o ne bus inicijuojamas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra duomenų, jog šis raštas įteiktas asmeniškai nuteistajam, nes nurodytą raštą gavus bendrovėje pagal esamą tvarką jis perduotas įmonės juristui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-24 raštas Nr. 230-09 pasirašytas įgalioto atstovo D. L. patvirtina, jog būtent jis bendrovėje buvo atsakingas už sprendimų vykdymą ir šiuo atveju suorganizavo teismo sprendimo išieškoti pašto išlaidas įvykdymą. Skunde teigiama, kad dėl pašto išlaidų sumokėjimo nuteistajam kaip vadovui nereikėjo priimti jokio atskiro sprendimo, apie tai jis net nebuvo informuotas. Bendrovės finansų skyrius (buhalterija) pagal juristo, organizuojančio teismo sprendimų vykdymą bendrovėje, nurodymą pervedė priteistą pinigų sumą. Todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, jog minėti dokumentai patvirtina, kad S. R. žinojo apie konkrečių teismų sprendimų turinį. Skunde teigiama, kad remdamasis S. R. paaiškinimais, jog jis atsakingas už visos įmonės veiklą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatais, iš kurių matė, kad direktorius atsakingas už bendrovės administracinę veiklą, teismas nemotyvuotai nusprendė atmesti tai, jog už teismo sprendimų įvykdymą pagal Juristo pareiginius nuostatus atsakingas juristas. Juo labiau, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didelė įmonė, todėl vadovaujant tokiai įmonei ir organizuojant jos veiklą neišvengiamas funkcijų paskirstymas ir delegavimas, nes įmonės vadovas fiziškai nebūtų pajėgus priimti ir įgyvendinti visus sprendimus susijusius su procesinių dokumentų pateikimu nustatytais terminais, teismo įpareigojimų įvykdymu kiekvienoje byloje ir pan. Be to, įmonė vienu metu dalyvauja keliolikoje civilinių bylų. Apeliantas nurodo, kad liudytojas D. L. patvirtino, jog direktorius buvo žodžiu informuotas apie gautą ieškinį ir nurodė kokia yra bendrovės pozicija civilinėje byloje, tačiau atskirų pavedimų dėl tolimesnių veiksmų, kaip ir dėl skundų teikimo nebūdavo duodama, nes pagal esamą praktiką bylos be atskiro nurodymo būdavo vedamos iki galutinio sprendimo priėmimo ir įvykdymo.
Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nesilaikyta BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, kadangi nenurodyta kada ir kur Kauno apygardos teismo 2009-11-03 nutartis įteikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar asmeniškai jos vadovui, kaip BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektui tapo žinoma apie jam asmeniškai nustatytus konkrečius įpareigojimus ir kokiu būdu jie nevykdyti. Be to, pagal BK 305 str. 1 d. 2 p. teismas privalėjo išdėstyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir pateikti išvadas, nustatyti tyčią. Apeliantas nurodo, kad nesant BPK 276 str. 1 d. 1-3 p. nustatytų sąlygų, apylinkės teismas be pagrindo pagarsino liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nesirėmė teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais jo parodymais, o tai rodo teismo šališkumą. Nuteistasis nurodo, kad yra nepateisinama kelis kartus liudytojui priminti apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, jei jis neduoda kaltinimo ar teisėjo pageidaujamų parodymų, o kaip teisingesniais remtis ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais liudytojo parodymais ir neleisti liudytojui laisvai papasakoti svarbias faktines bylos aplinkybes.
Nuteistasis nurodo, kad pagal BK 245 str. atsako tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia. Be to, baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teisimo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Skunde teigiama, kad nuosprendyje visiškai nemotyvuota, kodėl sprendimo, kuris vykdomajame procese įvykdytas be nesklandumų per 10 dienų nuo antstolio patvarkymo gavimo, įvykdymas papildomai turi būti sankcionuojamas taikant baudžiamąją atsakomybę, jei antstoliui net nekilo poreikis taikyti Civilinio proceso kodekse numatytų poveikio priemonių. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas dėl kurio nevykdymo jis yra nubaustas, adresuotas ne asmeniškai jam, o juridiniam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu atsakomybė pagal BK 245 str. juridiniam asmeniui nenumatyta.
Skundo autorius teigia, kad jam nežinant sprendimo ar nutarties turinio, nedisponuojant teismo sprendimu, neatsiranda pareiga imtis veiksmų teismo sprendimo įvykdymui, t.y. nėra jo kaltės. Todėl jo veiksmai neturėjo būti kriminalizuoti ir kvalifikuoti pagal BK 245 straipsnį, o baudžiamoji atsakomybė pritaikyta neįrodžius inkriminuotos veikos, esant objektyviam pakaltinimui, vien pagal užimamas pareigas. Be to, teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimų, kas rodo teismo šališkumą. Skunde teigiama ir tai, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-05-28 sprendimas yra fakultatyvus (CPK 273 str. 1 d.), nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos dvi galimos sprendimo įvykdymo galimybės: sprendimą gali įvykdyti tiek ieškovas, tiek atsakovas. Todėl atsakovas turėjo teisę pasirinkti ar pačiam vykdyti sprendimą, ar pvz., neturint techninių galimybių jį įvykdyti, leisti griovimo darbus atlikti išieškotojui ir po to už juos sumokėti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal BK 245 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiuo straipsniu saugoma vertybė yra teismų sprendimų privalomumas, kadangi pagal LR teismų įstatymo 9 straipsnį, įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Pagal BK 245 straipsnį atsako tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas.
Nors nuteistasis neigia savo kaltę dėl to, kad nevykdė teismo sprendimo nesusijusio su bausme, t.y. kad įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str., tačiau tokie jo parodymai yra paneigti byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2009-05-28 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-72-214/2009 įpareigojo atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą informacinį paslaugų skydą, esantį magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) sankryžos ir sutvarkyti šią statybvietę. Šį teismo sprendimą apskundus, Kauno apygardos teismo 2009-11-03 nutartimi atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas buvo atmestas ir 2009-05-28 teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Apie tai Kauno apygardos teismas 2009-11-04 raštu informavo atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsdamas aukščiau minėtą nutartį, o 2009-11-10 Kauno rajono apylinkės teismas atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė raštą dėl pašto išlaidų, priteistų 2009-05-28 sprendimu, išieškojimo. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-24 raštu informavo teismą, kad pašto išlaidas sumokėjo ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą. Tai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie tai, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-05-28 sprendimas įsiteisėjo 2009-11-03 ir turėjo būti vykdomas, t.y. nurodytoje vietoje esantis informacinis paslaugų skydas turi būti nugriautas, o statybvietė sutvarkyti iki 2009-12-03. Tačiau faktinių duomenų patikrinimo aktu nustatyta, kad 2010-03-25 Kauno teritorinių planavimų ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiems specialistams patikrinus reklaminį paslaugų skydą prie magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, reklaminis skydas buvo rastas stovintis 10 km. atstumu nuo kelio. Tai teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytoja V. T. (buvusi (duomenys neskelbtini)).
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi 2001-12-03 paskirtas S. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatuose nurodyta, kad bendrovės direktorius atsakingas už bendrovės administracinę veiklą, vykdant įstatais, administracijos darbo reglamento, pareiginiais nuostatais paskirtas funkcijas. Be to, ir pats S. R. nurodė, kad jis yra atsakingas už visos įmonės veiklą. Tuo tarpu liudytojas D. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ juristas, atstovavo pagal įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo procese dėl stendo nugriovimo, o apie šį teismo procesą buvo žinoma bendrovės direktoriui S. R.. Liudytojas nurodė, kad apie įpareigojimą teismo sprendimu nugriauti savavališkai pastatytą stendą jis asmeniškai žodžiu informavo S. R., kuris nusprendė skųsti šį sprendimą, o apie 2009-11-03 Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti apylinkės teismo sprendimas, įpareigojantis nugriauti stendą, S. R. taip pat buvo informuotas žodžiu. Jam kaip juristui S. R. liepė atiduoti dokumentus advokatui dėl kasacinio skundo surašymo galimybės, tačiau advokatui pasakius, kad byla yra neperspektyvi, toliau teismo sprendimas skųstas nebuvo. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad jis kaip juristas neturi įgaliojimų organizuoti ir vykdyti statybos darbų, o apie teismų sprendimus dėl stendo nugriovimo S. R. buvo informuotas žodžiu. Abejoti šio liudytojo parodymais pagrindo nėra, kadangi jis teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kokias nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, dėl keliančių abejones šio liudytojo parodymų ir teismo šališkumu vertinant įrodymus, yra atmetami, kaip paneigti bylos medžiaga. Todėl remiantis išdėstytais duomenimis, kuriais nėra pagrindo abejoti, daroma išvada, kad S. R., kaip juridinio asmens vadovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas atsakingas už įmonės administracinę veiklą, jos organizavimą ir žinodamas apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jo vadovaujama įmonė yra įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą stendą per teismo nustatytą laikotarpį, piktybiškai neorganizavo minėto stendo nugriovimo darbų per teismo nustatytą laikotarpį. Be to, ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2010-04-26, S. R. įtariamuoju apklaustas 2010-08-10, o minimas informacinis stendas, nuteistojo teigimu, buvo nugriautas tik 2010-12-22, gavus 2010-12-08 anstolio raginimą. Tokiu būdu S. R. apsunkino Kauno apskrities viršininko administracijos pažeistų teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o tai paneigia skundo motyvus, jog teismas nepagrįstai kriminalizavo civilinius santykius. Tokie jo veiksmai atitinka BK 245 str. dispoziciją, t.y. kad jis, pagal savo užimamas pareigas, būdamas atsakingas už įmonės administracinės veiklos organizavimą, tame tarpe ir teismo sprendimo vykdymą ar vykdymo organizavimą, tokio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, per nustatytą laikotarpį nevykdė. Todėl jis pagal BK 245 str. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagrįstai. Tuo pagrindu S. R. skundo motyvai, kad jis nepadarė šios nusikalstamos veikos, byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų, nes jis nežinojo apie konkrečių teismo sprendimų turinį bei tai, kad pareiga vykdyti teismo sprendimą tenka įmonės juristui D. L., todėl jis galimai yra atsakingas už teismo sprendimą nevykdymą, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didelė įmonė, todėl joje yra funkcijų pasiskirstymas ir delegavimas, nes įmonės vadovas fiziškai nepajėgus priimti ir įgyvendinti visus sprendimus susijusius su procesinių dokumentų pateikimu nustatytais terminai, nepaneigia S. R. kaltės, kadangi įmonei vadovaujantis asmuo privalo užtikrinti tinkamą ir savalaikį procesinių dokumentų vykdymą. Iš skundžiamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad jos yra aiškios ir nedviprasmiškos ir atitinka BK 245 str. dispozicijoje nurodytiems nusikalstamos veikos požymiams. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 305 str. 1 d. 1, 2 p., yra atmetami kaip paneigti. Apeliantas teigia, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-05-28 sprendime nurodytos dvi jo įvykdymo galimybės - sprendimą gali įvykdyti tiek ieškovas, tiek atsakovas, todėl atsakovas turėjo teisę pasirinkti ar pačiam vykdyti sprendimą, ar pvz., neturint techninių galimybių jį įvykdyti, leisti griovimo darbus atlikti išieškotojui ir po to už juos sumokėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendime nurodęs, kad griovimo darbus gali atlikti tiek pats atsakovas, tiek, neturint techninių galimybių, atlygintinai ieškovas, teismas nurodė tokio sprendimo įvykdymo būdą, tačiau nepakeitė tokio sprendimo esmės, t.y. kad nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, toks sprendimas turi būti įgyvendintas, t.y. neleistinai pastatytas stendas nugriautas ir sutvarkyta ši statybvietė.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir priimti S. R. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti.