Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimo ir susipažinusi su baudžiamąją byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y., būdamas UAB „S“ direktoriumi ir atsakingu už teismo sprendimo vykdymą, Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2009 m. lapkričio 3 d., įpareigojus UAB „S“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Kauno rajone magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 120,3 km prie Babtų sankryžos esantį savavališkai pastatytą informacinį paslaugų skydą, per teismo nustatytą terminą šio teismo sprendimo neįvykdė.

Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju civiliniai santykiai kriminalizuoti nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Civilinėse bylose priimti teismų sprendimai pirmiausia turi būti vykdomi vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK nuostatomis, o baudžiamoji atsakomybė už jų nevykdymą taikytina išimtiniais atvejais, bet ne automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką (kuria nuosprendyje rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas), taikydami BK 245 straipsnį, teismai privalo nustatyti, kad teismo sprendimą gali įvykdyti tik pats skolininkas, kad jis piktybiškai nevykdo teismo sprendimo ir jo nevykdymas yra toks pavojingas, jog užtraukia baudžiamąją atsakomybę, taip pat kad civilinio proceso įstatyme (pvz., CPK 624 straipsnyje) numatytos priemonės nėra pakankamos to sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinybę, nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas įvykdytas net netaikant CPK numatytų turtino ar administracinio pobūdžio sankcijų. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir deklaratyvią išvadą, kad S. R. apsunkino Kauno apskrities viršininko administracijos pažeistų teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes, išieškotojui kreipusis į antstolį, sprendimas įvykdytas per antstolio R. Budreikos 2010 m. gruodžio 8 d. patvarkyme Nr. 0085/10/02902 nustatytą 10 dienų terminą. Be to, dėl vykdymo proceso inicijavimo UAB „S" sumokėjo antstoliui vykdymo išlaidas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis) atliekant liudytojo D. L. apklausą, nes jam buvo grasinama baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą, verčiant šį liudytoją patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos užfiksuotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl UAB „S" juristo atsakomybės už teismų sprendimų įvykdymą, dėl paties skolininko galimybės įvykdyti teismo sprendimą bei dėl galimybės jį įvykdyti civilinės teisės priemonėmis. Abiejų instancijų teismai nepasisakė dėl baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų: 2010 m. gruodžio 8 d. antstolio Regimanto Budreikos patvarkymo Nr. 0085/10/02902, UAB „S" 2010 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. 323-10 dėl patvarkymo įvykdymo, antstolio 2011 m. sausio 14 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo akto ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Šie įrodymai patvirtina, kad tinkamai informavus bendrovę apie vykdytiną sprendimą jis įgyvendintas vykdymo proceso metu, todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas negalimas.

Kasaciniame skunde pažymima, kad patraukus S. R. baudžiamojon atsakomybėn už teismo sprendimo nevykdymą buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygybės principas. Ši savo teiginį kasatorius grindžia nurodydamas visuomenėje žinomus atvejus, kai teismo sprendimai nebuvo įvykdyti, tačiau už jų vykdymą atsakingi asmenys nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-72-214/2009 įpareigojo UAB „S“ per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą informacinį paslaugų skydą, esantį magistraliniame kelyje A1 „Vilniuas–Kaunas–Klaipėda“, ir sutvarkyti šią statybvietę. Tačiau per teismo nustatytą terminą šio teismo sprendimo bendrovė neįvykdė.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad už šio teismo sprendimo įvykdymą buvo atsakingas būtent UAB „S“ direktorius S. R., nes pagal šios bendrovės nuostatus direktorius atsako už visos įmonės veiklą (ir administracinę), vykdydamas įstatų, administracijos darbo reglamento, pareiginių nuostatų paskirtas funkcijas, taip pat ir už teismų sprendimų vykdymą ar vykdymo organizavimą, todėl tam tikrų pareiginių funkcijų perdavimas kitam įmonės darbuotojui neatleidžia vadovo nuo atsakomybės. Be to, apklaustas byloje kai liudytojas bendrovės teisininkas D. L. nurodė, kad jis privalėjo vykdyti tik teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo iš bendrovės skolininkų, tačiau įgaliojimų organizuoti ar vykdyti statybos darbų ir su tuo susijusių teismo sprendimų neturėjo. Šie bylos duomenys paneigia kasacinio skundo teiginius, kad S. R. negali būti BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektu.

Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė kasacinio skundo argumentus, kad UAB „S“ ir S. R. nebuvo tinkamai informuoti apie Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą. Šiuos argumentus paneigia byloje esantys Kauno apygardos teismo lydraštis, kuriuo 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „S buvo išsiųsta šio teismo nutarties kopija, 2009 m. lapkričio 11 d. raštas dėl pašto išlaidų, priteistų Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu, išieškojimo, UAB „S“ raštas, kuriuo bendrovė informavo teismą, kad įmonė gavo teisėjos 2009 m. lapkričio 10 d. raštą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir pranešė apie sumokėtą žyminį mokestį, liudytojo D. L. parodymai, kad šis žodžiu asmeniškai informavo S. R. apie teismų sprendimus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis S. R. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti teismo sprendimo ar organizuoti jo vykdymo. Tai, kad teismo sprendimas buvo įgyvendintas vėliau, o UAB „S“ dėl išieškotojo inicijuoto vykdymo proceso turėjo sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas, neatleidžia nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes S. R. veika pagrįstai pripažinta tyčiniu teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu ir teisingai kvalifikuota pagal BK 245 straipsnį. Kasatoriaus nurodomos konkurencijos tarp BK ir CPK normų šioje byloje nėra, nes BK 245 straipsnyje ir atitinkamuose CPK straipsniuose nustatytos skirtingos atsakomybės rūšys, kurios viena kitos nepaneigia ir nėra vienodos.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, motyvuotai, kaip prieštaraujančius bylos duomenims, atmetė nuteistojo S. R. argumentus dėl liudytojo D. L. parodymų nepatikimumo ir BPK normų, reglamentuojančių liudytojo apklausą teisme, pažeidimo. Šis liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas nepažeidžiant BPK 277, 279 ir 275 straipsnių reikalavimų ir nieko neverčiamas nurodė visas jam žinomas įvykio aplinkybes, kurios sutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje perskaitydamas liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, pažeidė BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šioje normoje numatyta galimybė perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus parodymus, kurie yra reikšmingi tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus. D. L. patvirtino, kad įvykio aplinkybės buvo būtent tokios, kokias jis nurodė ankstesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad S. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 245 straipsnyje, grindžiama ne tik minėto liudytojo teismo posėdyje duotais parodymais, bet byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų bei teismo įvertintų įrodymų visuma. Įrodymai gauti teisėtais būdais, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo metu, o apkaltinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo apeliaciniame skunde (dėl nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo, BK ir CPK normų konkurencijos, nepagrįsto veikos kriminalizavimo), pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo esminius argumentus, palygino byloje esančius įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas dėl skundo argumentų, todėl kasatoriaus tvirtinimai, kad šios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, yra nepagrįsti. Duomenų, kad baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Nuteistojo teisės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus ar ginčyti kitos šalies argumentus nebuvo suvaržytos.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas. Teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir byla S. R. nutrauktina.

Dėl BK 245 straipsnio taikymo

BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis).

Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Šios nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo teismo sprendime nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Teismų praktikoje konstatuota, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir (ar) administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti jo įvykdymą civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-08/2012). CPK 624 straipsnyje yra numatytos priverstinio vykdymo priemonės, kurios taikomos tais atvejais, kai asmuo teismo sprendimo neįvykdo geranoriškai. Skolininkui, nevykdančiam teismo sprendimo, įpareigojančio jį atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, taikytina atsakomybė, numatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 28 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu, įsiteisėjusiu 2009 m. lapkričio 3 d., atsakovas UAB „S“ buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2009 m. liepos 30 d. nugriauti savavališkai pastatytą informacinį paslaugų skydą, esantį magistraliniame kelyje A1 „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ 120,3 km, prie Babtų sankryžos, ir sutvarkyti statybvietę. Šiame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo – leisti Kauno apskrities viršininko administracijai (vėliau 2010 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi išieškotojas buvo pakeistas - juo pripažintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) nugriauti savavališkai pastatytą informacinį paslaugų skydą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo UAB „S“. Taip pat nustatyta, kad UAB „S“, kurios vadovas nuteistasis S. R., šio teismo įpareigojimo nustatytu laiku neįvykdė. Informacinis paslaugų skydas buvo nugriautas 2010 m. gruodžio 22 d., po to, kai buvo pradėtas (2010 m. balandžio 26 d.) ikiteisminis tyrimas ir antstolis 2010 m. gruodžio 8 d. surašė patvarkymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą įprastomis civilinio proceso priemonėmis nebuvo esmingai suvaržytos. Išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2010 m. kovo 25 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą ir konstatavusi, kad teismo sprendimas neįvykdytas (UAB „S“ informacinis skydas nenugriautas), 2010 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo dokumento išdavimo. Šis dokumentas buvo pateiktas vykdyti. Teismo antstolis, vadovaudamasis CPK 613 straipsniu, 661 straipsnio 1 dalimi bei minėtu vykdomuoju raštu, 2010 m. gruodžio 8 d. surašė patvarkymą, kuriuo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo momento įpareigojo UAB „S“ įvykdyti teismo sprendimą - nugriauti savavališkai pastatytą informacinį paslaugų skydą ir sutvarkyti statybvietę. CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą geranoriškai nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi minėtas antstolio patvarkymas CPK 661 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas priverstiniu teismo sprendimo vykdymo veiksmu ir iš byloje esančio 2011 m. sausio 14 d. antstolio surašyto sprendimo įvykdymo akto matyti, kad jis buvo įvykdytas per antstolio nustatytą terminą – UAB „S“ nugriovė savavališkai pastatytą skydą ir sutvarkė statybvietę.

Sprendžiant klausimą dėl BK 245 straipsnio taikymo, būtina įvertinti ir teismo sprendime nustatyto įpareigojimo turinį. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Minėta, kad Kauno rajono apylinkės teismo sprendime nustatytas alternatyvus jo įvykdymo būdas: įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius – leisti išieškotojui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nugriauti savavališkai pastatytą informacinį paslaugų skydą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo UAB „S“. Pažymėtina, kad šalinti savavališkos statybos padarinius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai priskirta ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (pvz., šio įstatymo 28 straipsnis). Nors toks teismo sprendimo turinio formulavimas nepaneigia jo privalomumo ir pareigos įvykdyti jame nustatytą įpareigojimą atsakovui UAB „S“, tačiau sprendime nustatytas alternatyvus jo įvykdymo būdas yra reikšminga aplinkybė ir į ją turėjo būti atsižvelgiama sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį taikymo klausimą. Byloje esančiame išieškotojo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos - 2010 m. liepos 16 d. rašte nurodyta, kad inspekcija vykdo savavališkai pastatytų statinių griovimo darbų viešąjį pirkimą, po kurio bus pradėti vykdyti teismų sprendimai. Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šių reikšmingų bylos aplinkybių neįvertino. Be to, apeliacinės instancijos teismas neargumentavo kokiais faktais remdamasis konstatavo kasatoriaus piktybiškumą, taip pat kuo grindė išvadą, jog jis pasunkino išieškotojo teisių gynimą civilinėmis priemonėmis. Taigi, nepagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. R. pasunkino Kauno apskrities viršininko administracijos (turėtų būti Kauno Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) pažeistų teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nepaisant to, kad teismo sprendime numatyta civilinė teisinė priemonė – galimybė išieškotojui pačiam įvykdyti teismo sprendimą ir iš skolininko išieškoti jo vykdymo išlaidas nebuvo įgyvendinama, o sprendimo įvykdymo tokiomis priemonėmis apsunkinimo faktas nenustatytas, atsakovui už šio teismo sprendimo nevykdymą taikyta baudžiamoji atsakomybė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. R. veikoje nėra visų būtinų BK 245 straipsnio taikymo sąlygų, todėl darytina išvada, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutartį ir bylą S. R. pagal BK 245 straipsnį nutraukti.