- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-676-264/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00802-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
- 2.6.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-805/2020 pagal ieškovo D. N. patikslintą ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. S., dėl skolos, bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 699,48 Eur paskolintą sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė (1 t., b. l. 125-131), kad 2008 m. lapkričio 15 d. ieškovas atsakovui paskolino 12 000 JAV dolerių verslui plėtoti, kadangi atsakovas turėjo pirkėjų, o jam trūkdavo automobilių. JAV dolerio kursas su litu tuo metu buvo 2,6668 Lt už 1 JAV dolerį, kas sudaro 32 001,60 Lt. S. S. ieškovui žadėjo skolą grąžinti po kelių mėnesių, kai parduos automobilius ir gausiai atsidėkoti. Dėl pinigų paskolinimo atsakovas jam paskambino telefonu, ir sutikus paskolinti, po 15 minučių atvažiavo į namus. Ieškovas prie savo svečių I. B. ir V. B. atnešė iš virtuvės į holą atsakovui pinigus, kuriuos šis uoliai perskaičiavo. Paklausus ar 12 000 dolerių, jis pasakė taip. Minėjo, jog važiuos į Norvegiją. Po kelių mėnesių atsakovo teiravosi dėl skolos grąžinimo, tačiau šis vis atsakydavo, kad nieko tinkamo neranda nupirkti. Po mėnesio vėl susitiko S. S. ir vėl paklausė apie skolos grąžinimą, šis ir vėl pasakė, kad neranda ką pirkti. Tada pasakė, kad jeigu neranda ką pirkti, tegul grąžina pinigus. Atsakovas paaiškino, kad turi du autobusus, kurių vienas pas jį kaime, o kitas dar Norvegijoje. Už čia esantį MB markės autobusą, pirkėjas jam duoda 10 000 JAV dolerių, tačiau jokio pirkėjo nebuvo, atsakovas norėjo privilioti prie autobuso, kad ieškovas paimtų autobusą, užsiimtų autobuso pardavimu. Suprato, kad pinigų neatgaus, jeigu neparduos autobuso. Kai jokio kliento neatsirado, tada kartu su atsakovu nuvažiavo į Kaune esančią sunkios technikos aikštelę. 2009 m., ieškovui beveik nežinant, atsakovas autobusą išvežė į Afriką ir jokių pinigų grįžęs nedavė. Antrasis autobusas buvo parodytas 2009 m. vėlyvą pavasarį. Atsakovas sakė, kad autobusas kapitališkai atremontuotas, bet tik pramušta variklio galvučių tarpinė, tačiau nuvykus jo apžiūrėti autobuso priekinis stiklas buvo suskaldytas, šonas išlinkęs, iš variklio veržėsi juodų dūmų kamuoliai, vidaus apdailos medžiaga (kilimėliai) atšokę plaikstėsi, palangių medinės apdailos susikraipiusios nepataisomai, elektros varikliai, apšildantys autobusą, sudegę, variklio tepalo aušinimo radiatorius susprogęs, sankaba neveikianti dėl trūkusio špižinio disko. Su S. S. žinia į autobuso remontą investavo 2 150 Lt (iš kurių 600 Lt davė S. S., kad nupirktų detalių, o už kitus - detales pirko pats), tačiau iki visiško autobuso atstatymo daug trūko.
2. 2010 m. spalio mėn. S. S. pradėjo kalbinti, kad galima daug uždirbti, kad turi vietą, kas parduoda ir vietą, kam parduoti medieną, bet neturi puspriekabės, o vilkikas, kurį jis turi, yra areštuotas. S. S. atvažiavo į ieškovo namus ir pasakė ieškovui pirkti vilkiką, o jis pirks puspriekabę, ir ieškovo vilkikas tą puspriekabę atveš. Jis kartu su S. S. nuvažiavo pas jį prie interneto, tačiau ieškovas atsakovui sakė, kad vilkikas jam nereikalingas, tačiau norėdamas jam padėti, pasakė, kad perka tokį vilkiką, kad galėtų jį parduoti, kadangi tokių vilkikų paklausa tuo metu buvo. Taigi D. N. atsakovui S. S. paskolino 43 345 Lt (į šią sumą turėjo įeiti vilkikas, sprinteris (autobusiukas) ir kuras), tai buvo 2010 m. spalio 10 d. ar 2010 m. spalio 9 d. S. S. pavertė jo duotus 43 345 Lt į svarus ir į eurus. Tuo metu 1 svaras kainavo 3,97 Lt, todėl paskolintų piniginių lėšų suma gavosi 43 345 Lt, kuriuos S. S. iškeitė į 10 477 svarų bei 500 Eur kurui. Kuras buvo skirtas grįžimui iš Anglijos į Prienus. Buvo sutarę, kad už kurą 500 Eur moka ieškovas ir 500 Eur atsakovas. Nuvažiavęs į Angliją, S. S. pirko mašiną už 7 700 svarų bei 1 347,50 svarų sumokėjo PVM (PVM sakė S. S., kad sumokėjo), bendra gavosi suma sumokėta 9 047,50 svaro. Tada gavosi, kad S. S. Anglijoje išleido 9 047, 50 svaro, likutis ieškovo duotų piniginių lėšų svarais liko 1 430 svarų arba 5 615 Lt, kas konvertuojant sudaro 1 626 Eur sumą. Keltams S. S. minėjo, kad išleido 639,60 Eur, todėl iš 1 626 Eur atėmus 639,60 Eur už keltus ir gaunasi 986,40 Eur. Pažymėjo, kad PVM S. S. nemokėjo, todėl prie 986,40 Eur prideda 1 347,50 svarų PVM, kas sudaro 1 532 Eur, ir skola išauga iki 2 518,40 Eur. Kadangi jo pirktoji puspriekabė buvo be jokio pakrovimo – iškrovimo mechanizmo, todėl ieškovas pasiūlė atsakovui važiuoti tiesiai iš Anglijos į Švediją, kur atsakovas buvo nusižiūrėjęs miško ištraukėją pakrovėją su kėlimo mechanizmu, tačiau atsakovas nurodė, kad neturi pinigų, todėl paprašė, kad per jo žmoną ieškovas išsiųstų 12 800 Lt, ką ieškovas ir padarė. S. S. žmona atvažiavo iš Birštono į Prienus prie stoties, kur ieškovas ją paėmė ir nuvežė prie AB Swedbank, padavė jai 12 800 Lt, o ši nusiuntė pinigus į atsakovo sąskaitą (taip bent jau pasakė). Piniginių lėšų pavedimas turėjo būti išsiųstas apie 2010 m. spalio 18-19 d. Traktorius kainavo 25 000 švediškų kronų, kas sudaro 9 375 Lt už traktorių ir keltą S. S. sumokėjo 2 272 Lt (tokią sumą už keltą nurodė S. S.), viso išlaidos gavosi 11 647 Lt. Todėl skola apskaičiuojama taip – iš 12 800 Lt, kuriuos padavė S. S. žmonai, kad pervestų S. S., atima 11 647 Lt (šią sumą sudaro traktorius (9 375 Lt) bei keltas (2 272 Lt) ir gaunasi skirtumas 1 153 Lt skolos arba konvertavus 334 Eur. S. S. terminas grąžinti pinigines lėšas, kiek nepanaudojo iš paskolintų piniginių lėšų, buvo sutartas grąžinti iš karto grįžus. Tačiau grižus, jokių piniginių lėšų S. S. negrąžino, o tos lėšos iš viso sudaro 2 852,40 Eur, iš kurių 2 518,40 Eur negrąžintos piniginės lėšos už kelionę Anglijoje perkant vilkiką bei 334 Eur negrąžintos lėšos perkant traktorių Švedijos Karalystėje. Tris kartus per tam tikrus laikotarpius ieškovas klausdavo atsakovo kiek šis mokėjo už puspriekabę, o atvykus juokais paklausė, kaip dalinsis techniką, tačiau atsakovas pasakė, kad viskas yra ieškovo. Po kokių metų ieškovas nuvažiavo pas atsakovą, bet puspriekabės jau nerado, atsakovas minėjo, kad puspriekabė buvo ir jo ir ją pardavė, tačiau nepamena už kiek. Nurodė, kad D. N. niekada nesivertė jokia bendra veikla su atsakovu, išskyrus tai, kad atsakovui per keletą kartų yra paskolinęs piniginių lėšų sumą, kurią jis buvo įsipareigojęs per kelis kartus grąžinti. Bendroje sumoje atsakovui buvo paskolinta 12 699,48 Eur, iš kurių negrąžinta nei vienas euras. Į ieškovo raginimus ginčą spręsti gera valia atsakovas tinkamai nereagavo - pažadų grąžinti paskolintas pinigines lėšas neįvykdė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas taip pat nurodė (2 t., b. l. 1-7), kad tarp atsakovo ir ieškovo D. N. niekuomet nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, jie nėra sudarę nė vienos paskolos sutarties. Prieš daugiau nei dešimt metų atsakovą su D. N. siejo bendra veikla, susijusi su naudotų automobilių pirkimu užsienyje, jų pargabenimu į Lietuvą bei šių automobilių perpardavimu. Transporto priemonių pargabenimu į Lietuvą rūpindavosi atsakovas, kelionės išlaidos buvo dengiamos per pusę. Ieškovas nepateikia teismui jokių paskolos sutarčių ar raštelių, kuriuose būtų nurodyta, kad atsakovas pinigus skolinosi. Ieškovo atsakovui duoti pinigai buvo ne paskolinti, bet perduoti kitiems tikslams-transporto priemonių ieškovo nuosavybėn įsigijimui. Atsakovas patvirtino, kad 2008 m. kovo mėnesį už bendras šalių lėšas buvo įsigyti du autobusai. Vienas autobusas buvo jo parduotas, o kitas autobusas iki šio yra ieškovo namų valdoje, kadangi jis buvo pirktas už jo duotus pinigus. Šį autobusą norėjo įsigyti vienas asmuo, tačiau ieškovo netenkino jo siūloma kaina, ir jis transporto priemonės nepardavė. Tuometinė autobuso vertė buvo apie 10 000 JAV dolerių, jis buvo techniškai tvarkingas. Atsakovui nieko nėra žinoma apie šio autobuso remontą bei tuo tikslu išleistus ieškovo 2 150 Lt arba 622,68 Eur, kuriuos prašoma priteisti iš atsakovo. Ieškovas pats pripažįsta, kad už jo duotus pinigus jam buvo nupirktas autobusas, kuris ir yra pas jį, todėl nesuprantama kokiu pagrindu ieškovas reikalauja jam priteisti 12 000 JAV dolerių skolos bei jo autobuso remontui išleistus 622,68 Eur. Ieškovas paskolos teisinių santykių egzistavimą įrodinėja tik savo teiginiais, kurių nepatvirtina jokie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nes niekuomet tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis 12 000 JAV dolerių ar kitai sumai. Šiuo konkrečiu atveju atsakovą su ieškovu siejo išimtinai verslo santykiai, visos jo lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, nuperkant atitinkamai transporto priemones ir jas perduodant ieškovui. Tai, kad jis nesėkmingai investavo savo pinigus į autobuso įsigijimą, atsakovas nėra atsakingas. Jokių skolos raštelių dėl 12 700 JAV dolerių arba 9 268,30 Eur skolinimosi bei atsakovo įsipareigojimų skolą grąžinti tarp jo ir ieškovo pasirašyta nebuvo. Nebuvo ir susitarimo tariamą skolą grąžinti dalimis. Ieškinyje nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškovas po kelių mėnesių reikalavęs grąžinti jam skolą, yra visiškas prasimanymas. Be to, sprendžiant piniginius klausimus dėl transporto priemonių pirkimo, niekuomet nedalyvaudavo pašaliniai asmenys, niekada ieškovas nėra davęs pinigų atsakovui dalyvaujant ieškinyje nurodytiems I. B. ir V. B., kurie yra ieškovo draugai. Ieškovas įrodinėja, kad 2010 m. spalio 10 d. ar 9 d. paskolino atsakovui 43 345 Lt, iš šių pinigų nupirkus automobilį, likusios nepanaudotos ir ieškovui negrąžintos piniginės lėšos sudaro 2 518,40 Eur. Tačiau tuo pačiu ieškovas pripažįsta, kad už šią sumą jam buvo nupirktas vilkikas (duomenys neskelbtini), su kuriuo ieškovas ketino teikti transporto paslaugas vežant medieną iš miško. Tuo tikslu atsakovas įsigijo miškovežį-puspriekabę, kadangi ketino šiuo verslu užsiimti kartu su ieškovu. Perkant vilkiką PVM buvo sumokėtas pirkimo metu, todėl neaišku kokiu pagrindu teigiama, kad minėta suma atsakovui buvo paskolinta, jei ši suma buvo panaudota konkrečiai ieškovo norimai transporto priemonei nupirkti. Ta pati situacija ir dėl traktoriaus įsigijimo, kuris ieškovui buvo nupirktas ir perduotas. Visa ieškovo atsakovui perduota 12 800 Lt suma buvo išleista pagal paskirtį, t. y. traktoriaus pirkimui ir iš šios sumos 334 Eur neatliko. Visiškai nesuprantama kodėl ieškovas 12 800 Lt įvardija paskoliniais pinigais, kai jie buvo perduoti konkrečiam tikslui-nupirkti ieškovui traktorių, kuris ir buvo nupirktas. Pažymėjo, kad ieškovas sąmoningai klaidina teismą, nurodydamas konkrečią datą, t. y. 2008 m. lapkričio 15 d., kuomet jis tariamai paskolino 12 000 JAV dolerių, tokiu būdu siekdamas įrodyti, kad nėra suėjęs dešimties metų senaties terminas, kadangi į teismą jis kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 21 d., tačiau autobusą ieškovui už jo duotus pinigus pirko 2008 m. kovo 6 d., o pinigai buvo perduoti dar anksčiau. Akivaizdu, kad ieškovas reikšti ieškinio reikalavimą dėl 12 000 JAV dolerių arba 9 268,30 Eur skolos priteisimo, yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kurio neprašo atnaujinti, nes tam nėra jokių svarbių priežasčių, kadangi ieškovas D. N. ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, nors kaip tvirtinama ieškinyje, jis jau po kelių mėnesių po 12 000 JAV dolerių paskolos, kuri buvo jo teigimu, žodžiu sudaryta 2008 m. lapkričio 15 d., pradėjo reikalauti, kad jam grąžintų pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2020 m. sausio 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui D. N. iš atsakovo S. S. 1 320,40 Eur sumą. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Taip pat priteisė ieškovui D. N. iš atsakovo S. S. 215,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui S. S. iš ieškovo D. N. 1 028,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rašytinių sutarčių dėl ieškovo piniginių lėšų paskolinimo atsakovui byloje nėra, šalys šios aplinkybės neginčija. Liudytojai B., apklausti ieškovo prašymu, D. N. nurodytų aplinkybių, suteikus atsakovui 2008 m. lapkričio 15 d. 12 000 JAV dolerių paskolą, vienareikšmiškai nepatvirtino, nes jie nematė nei paties pinginių lėšų perdavimo fakto, nei asmens, kuriam neva tai būtent nurodytą dieną buvo perduoti pinigai, tiksliai nenurodė nei laiko, jų abiejų parodymai dėl to prieštaringi, nei sumos, taip pat kupiūrų, kuriomis buvo paduoti pinigai.
6. Teismas vertino, kad ieškovo pateikta savo svetainės nuotrauka, kuri neaprašyta, nėra užfiksuota jos darymo data (2 t., b. l. 91), kuria ieškovas įrodinėja aplinkybes dėl 2008 m. lapkričio 15 d. jo namuose paskolintų atsakovui S. S. 12 000 JAV dolerių, nagrinėjamoje byloje jokios įrodomosios reikšmės neturi, nes nei patvirtina, nei paneigia ieškovo nurodytų aplinkybių. Taip pat vertino, kad ieškovo pateikti du garso įrašai neįrodo buvus paskolos santykius.
7. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo paaiškinimais teismo posėdyje dėl prašomų priteisti nepanaudotų ir negrąžintų lėšų, sprendė, kad šalis siejo ne paskoliniai santykiai, o bendra jungtinė veikla, t. y. verslumas. Kad tikėtina viena kryptis bendromis lėšomis, tuo pačiu prisidedant darbu (ieškovas prižiūrėjo darbininkus, pirko pats detales, vežė į aikštelę, ieškojo pirkėjų automobiliams, bendrai abu įgytomis transporto priemonėmis dirbo miško darbus) vykdyti automobilių pirkimo – pardavimo verslą, kurio tikslas uždirbti abiem ginčo šalims pelną. Tokia veikla šalys veikė ne asmeninės gerovės, o veikdami bendrais interesais, tikėdamiesi maksimalios naudos, dėl ko abu bendrai prisiėmė ir riziką dėl tokios veiklos pasekmių.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas neturi ir negali pateikti oficialių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas papildomas investicijas į kurą, keltus, autobuso detales, atsiskaitymą su darbininkais, kurie vien be ieškovo nurodomų argumentų, tiesiogiai patvirtintų papildomai turėtų išlaidų dydį, byloje taip pat nėra. Niekas nepatvirtino ir ieškovo nurodytų aplinkybių per kiek laiko turėjo būti grąžinti jam pinigai, juolab, kad atsakovo buvo žadėtas jam 20 – 30 procentų nuo skolintos pinigų sumos pelnas. Taip pat nustatė, kad atsakovas neneigia gavęs pinigines lėšas, jis nesutinka, kad tarp šalių egzistavo paskolos santykiai. Byloje ginčo, kad transporto priemonės atsakovo įmonės vardu buvo jo nupirktos tiek ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui, tiek bendram verslui bei pardavimui tikslu užsidirbti papildomų pinigų. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad šalys kurį tai laiko tarpą bendrai dirbo atsakovo nupirktomis transporto priemonėmis, kas taip pat patvirtina buvus tarp šalių vieningą siekį dalyvauti bendrame automobilių versle.
9. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti byloje surinktais rašytiniais įrodymais dėl atsakovo sumokėto PVM, skirtingai nei nurodo ieškovas, kad jis nebuvo sumokėtas arba turėjo būti atsakovo susigrąžintas, kadangi tokių aplinkybių, be savo samprotavimų, ieškovas nepaneigė mokestinėmis pažymomis.
10. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai, kad trumpam skolina pinigus ir jų neatgavęs, ir toliau investavo lėšas į nupirktų automobilių remontą ir vis kitų transporto priemonių įsigijimą, leidžia abejoti jo parodymų nuoseklumu bei loginiu pagrindimu dėl pažeistų teisių gynimo paskolos santykių pagrindu.
11. Teismas sprendė, kad neaišku kokiu būdu atsakovo buvo apskaitomos gautos piniginės lėšos, kuriomis šalių bendrais interesais buvo pirktos transporto priemonės, grąžintas PVM, kadangi šalys to neįrodinėjo, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
12. Teismas darė išvadą, jog tarp šalių ginčo dėl įgytų transporto priemonių nurodyto dydžio lėšomis nėra, ką dalyje patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, vienas neparduotas autobusas iki šiol yra pas ieškovą, atsakovas iš esmės neneigia aplinkybių dėl gautų piniginių lėšų ir ieškovo nurodyto aritmetinio paskaičiavimo kas liečia 986,40 Eur ir 334,00 Eur sumas, šiuo atveju transporto priemonių: įsigijimo kaštai pagal ieškovo teikiamus paskaičiavimus sutampa su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais dėl traktoriaus (duomenys neskelbtini) 700 svarų sterlingų vertės ir sumokėto 1 345,50 PVM ir 25 000 Švedijos kronų traktoriaus, todėl, atsakovui neįrodinėjus priešingai, siekiant atkurti tarp šalių socialinį teisingumą, ieškinį dalyje dėl 1 320,40 Eur sumos, kurią ieškovas nurodo kaip grąžintiną jam sumą, atsakovui be pagrindo praturtėjus, teismas tenkino. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Ieškovas D. N. apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą dalyje, kurioje patikslintas ieškinys buvo atmestas ir nepriteista 11 379,08 Eur suma, pakeisti ir priteisti 11 379,08 Eur sumą iš atsakovo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo S. S. visas D. N. naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai taikė paskolos santykius reglamentuojančias teisės normas, o ne nepagrįsto praturtėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas, kaip buvo prašyta taikyti ex officio taisyklę.
13.2. Teismas turėjo pareigą nurodyti koks įstatymas yra taikomas šalių santykiams kvalifikuoti, neatsižvelgiant į tai, kokį teisinį ieškinio pagrindą apeliantas buvo nurodęs.
13.3. Liko neaiški bylos esmė, o bylos duomenys buvo neteisingai suprasti, sprendime padarytos akivaizdžios fakto klaidos, teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
13.4. Atmestinas teismo motyvas, kad „<...> tai pat bylos duomenimis matyti, kad autobusas buvo pirktas 2018 m. kovo mėn., kai tuo tarpu ieškovo ir liudytojų paaiškinimais 12 000 JAV dolerių skolinta buvo 2008 m. lapkričio 15 d. ar lapkričio 18 d., švenčiant ieškovo gimtadienį, kai tuo tarpu faktinė ieškovo gimimo data yra (duomenys neskelbtini), <..>“, kadangi apelianto faktinis gimtadienis lapkričio 18 d.
13.5. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovo 1 345,50 svarų, kas sudaro 1 532 Eur sumą, nes byloje yra pateikta 2010 m. spalio 15 d. sąskaita faktūra Nr. 5849, kurioje parašyta, kad „PVM@17.5 % Nulis“.
Atsiliepimas
14. Atsakovas S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto D. N. apeliacinį skundą atmesti visiškai ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto D. N. atsakovo S. S. naudai bylinėjimosi išlaidas: 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neteisingai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai taikė paskolos santykius reglamentuojančias teisės normas, o ne nepagrįsto praturtėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas, kaip buvo prašyta taikyti ex officio taisyklę, nes rašytinių sutarčių dėl ieškovo piniginių lėšų tariamo paskolinimo atsakovui ir nėra, o vertinti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo.
14.2. Apeliantas dėl savo paties nerūpestingumo neįgyvendino savo teisių taip, kad išvengtų nuostolių, tokiu būdu veikė savo interesais ir savo rizika, kadangi apeliantas ir toliau vertėsi bendra veikla su atsakovu, pats atsisakė parduoti autobusą.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas aiškindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, vertino ir analizavo tiek apelianto, tiek atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, priešingai nei teigia apeliantas, taikė ex officio taisyklę.
14.4. Byloje abi šalys patvirtino, kad jokių rašytinių paskolos sutarčių sudaryta nebuvo, todėl nelogiškas apeliacinio skundo motyvas, kad vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę.
14.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo tikrosios gimtadienio datos, apskritai nevertintini, kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, kadangi teismas šioje byloje atsakovo prašomo senaties termino dėl 12 000 JAV dolerių priteisimo netaikė.
14.6. Visos byloje nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, neginčijamai patvirtina, kad ginčo šalys buvo susiję bendra veikla ir ne vienerius metus.
14.7. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl 1 532 Eur PVM priteisimo. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad atsakovas PVM mokestį tikrai sumokėjo, bet jo neatgavo.
14.8. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliantas tiesiogiai susijęs, kad minėta transporto priemonė ((duomenys neskelbtini)) nebuvo laiku registruota Lietuvoje, nes jis ilgą laiką negavo reikalingų detalių pakeisti automobilio vairą iš dešinės į kairę, o iki to momento transporto priemonės nebuvo galima registruoti Lietuvoje.
14.9. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovo vertinimu, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimo dalį dėl 11 379,08 Eur skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš ieškovo pinigus gavo, tačiau šalys laikėsi skirtingos pozicijos dėl to, kokiu tikslu šie pinigai buvo perduoti. Ieškovas teigė, kad pinigus atsakovui paskolino ir atsakovas juos įsipareigojo grąžinti, tuo tarpu atsakovas teigė, kad pinigai buvo skirti bendram šalių verslui ir neturėjo būti grąžinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo perduotos lėšos atsakovui buvo paskola, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, ir tuo pagrindu ieškovo ieškinį atsakovui dėl 11 379,08 Eur skolos priteisimo atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
18. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimas, bei ginčo teisinių santykių kvalifikavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas tik šiais klausimais ir pasisako.
19. Byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12.699, 48 JAV dolerių negrąžintos paskolos, ieškinyje nurodė, kad ieškovas per kelis kartus (2008 m. lapkričio 15 d. , 2010 m. spalio mėn.) paskolino atsakovui šią sumą verslui plėtoti, tačiau atsakovas pinigų iki šiol negrąžino. Paskolos teisinių santykių egzistavimą įrodinėjo liudytojų B. parodymais, savo namo svetainės nuotrauka, pokalbių įrašais, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepakankamus ir nepatvirtinančius paskolos teisinių santykių egzistavimą, nes bylos duomenimis ieškovas nebuvo sudaręs jokių rašytinių paskolos sutarčių, paskolos raštelių dėl pinigų perdavimo bei įsipareigojimų juos grąžinti.
20. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.). Atitinkamai bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (nagrinėjamu atveju apeliantui) (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo taisykles bei tinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ieškovas privalo šioje byloje įrodyti ne tik pinigų perdavimo atsakovui faktą, bet ir faktą, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti pinigus ieškovui.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai juos vertino kaip nepakankamus paskolos teisinių santykių egzistavimui tarp ieškovo ir atsakovo pagrįsti. Pažymėtina, kad vieno asmens pinigų perdavimas kitam yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų perdavimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Tai atlikus galima padaryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Tai, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog iš ieškovo gavo tam tikras pinigų sumas, dėl kurių paskirties aiškiai nebuvo susitarta, kilus lėšas perdavusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankama spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe, pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
22. Vadovaudamasis minėtomis teismų praktikoje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra galimybių spręsti apie tai, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas šių santykių konstatavimo siekė išimtinai savo paaiškinimais bei ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Be to, ieškovas skolinamų 12 000 JAV dolerių ir šios pinigų sumos perdavimo atsakovui faktą 2008 m. lapkričio 15 d. savo namuose svetainėje, rėmėsi liudytojų B. parodymais, kurie iš esmės jokių aplinkybių apie šalių susitarimą dėl paskolos nepatvirtino. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, pateikta nebuvo. Šiuo atveju pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (straipsnio redakcijoje galiojusioje nuo 2001-07-01 iki 2014-12-31 – 2000 Lt; CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos yra paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Nepaisant šio reglamentavimo, jokio atitinkamo rašytinio dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti paskolos sutarties turinį, ieškovas į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovas, negalėjo byloje konstatuoti tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius, remdamasis vien ieškovo iniciatyva byloje apklaustų liudytojų parodymais.
23. Apeliantui itin akcentuojant liudytojų B. parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
24. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad tarp šalių būtų susitarta dėl paskolos. Kita vertus, kaip minėta, apelianto iniciatyva pakviesti liudytojai iš esmės jokių aplinkybių apie šalių susitarimą dėl paskolos nepatvirtino, todėl jų parodymai, nesant juos patvirtinančių tiesioginių įrodymų (rašytinių susitarimų), pirmosios instancijos teismo vertinti kaip nepakankami pagrįstai. Atsakovas, siekdamas įrodyti, jog ieškovo perduoti jam pinigai buvo skirti ne paskolai, o transporto priemonių įsigijimui tiek ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui, tiek bendram verslui, transporto priemonių pirkimui, tikslu jas perparduoti, neprisiimant atsakovui pareigos juos grąžinti, nurodė, kad 2008-2010 m. laikotarpiu už bendras šalių lėšas pirko įvairios technikos, tame tarpe buvo įsigyti ir du autobusai, iš kurių vienas parduotas, o kitas autobusas iki šiol yra ieškovo namų valdoje, kadangi buvo pirktas už ieškovo duotus pinigus, kad šį autobusą norėjo įsigyti vienas asmuo, tačiau ieškovo netenkino jo siūloma kaina, ir jis transporto priemonės nepardavė, o tuometinė autobuso vertė buvo apie 10 000 JAV dolerių ir techniškai tvarkingas. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose šių aplinkybių neginčija. Taip pat apeliantas neginčija aplinkybių, kad ne kartą davęs pinigus atsakovui dėl transporto priemonių ir kitos technikos įsigijimo užsienyje, jos pargabenimui, remontui ir pan.. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir atsakovo pateikti į bylą rašytiniai įrodymai apie transporto priemonių, detalių įsigijimą užsienyje, PVM mokėjimą (2 t.b.l.39, 44, 47, 50, 110-111). Nors šie rašytiniai įrodymai nekonkretūs ir fragmentiški, iš jų negalima nustatyti šalių bendro verslo sąlygų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas kitas aplinkybes, šie įrodymai iš dalies tikėtinai patvirtina, jog kažkoks bendras verslas tarp ieškovo ir atsakovo buvo. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie paneigtų atsakovo paaiškinimus, jog pas ieškovą iki šiol yra atsakovo nupirktas autobusas.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję dėl pas ieškovą esančios transporto priemonės (autobuso) (duomenys neskelbtini) (pagal 2008-03-06 sąskaitą) dokumento, patvirtinančio nuosavybės teisę į autobusą nebuvimo, dėl sąskaitos faktūros 2010-10-15 Nr. 5849, išrašytos S. S. komercinei įmonei vertinimo, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų nepakankamumo ieškovo ieškinio reikalavimų tenkinimui dėl skundžiamos sprendimo dalies.
26. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl 1532 Eur PVM priteisimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas PVM mokestį sumokėjo, duomenų, iš komercinių transporto priemonių ir priekabų pardavimo pažymos matyti, kad joje nurodyta, jog už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) buvo gauta 1 345,50 svarų kaip PVM mokestis ir šie pinigai bus sumokėti grąžinant importuotus dokumentus iš Lietuvos ir išmokėti S. S., tačiau objektyvių duomenų, kad atsakovui šios lėšos grąžintos byloje nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje pirmą kartą registruotas 2011 m. sausio 7 d., šį automobilį už 6 050 Eur pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą. Objektyvių duomenų, kad atsakovui šios lėšos grąžintos byloje nėra. Apeliantas kritikuodamas pardavimo pažymą, nepateikia teismui jokių priešingų tai paneigiančių įrodymų.
27. Kadangi iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti tarp šalių buvusių paskolos santykių turinį – kokią sumą ir kokiomis sąlygomis ieškovas paskolino atsakovui, atitinkami byloje negali būti konstatuotas paskolos teisinių santykių faktas tarp šalių. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik ieškovui tenka visa atsakomybė už negalimumą byloje įrodyti esmines paskolos sutarties sąlygas (jei tokia ir būtų buvusi suteikta), nes pats ieškovas privalėjo pasirūpinti tinkamu sutarties įforminimu.
28. Teisėjų kolegija, taip pat laiko nepagrįstais ir atmestinais apelianto argumentus dėl netinkamo ginčo santykio kvalifikavimo. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo nurodoma papildoma pažeistos teisės gynimo priemone – nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu. Pažymėtina, kad teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, priešingai nei teigia apeliantas, taikė Ex officio taisyklę, ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1 320,40 Eur sumą, kurią ieškovas nurodė kaip grąžintiną atsakovui be pagrindo praturtėjus. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad ne kartą davęs atsakovui pinigų, kuriuos pastarasis naudojo bendrai veiklai, susijusiai su naudotų automobilių pirkimu užsienyje, jų pargabenimu į Lietuvą tikslu perparduoti, kad už bendras lėšas pavyko parduoti dalį nupirktos technikos, kad 2008 -2010 m. už bendras lėšas pirko transporto priemones, iš kurių įgytas vienas autobusas iki šiol yra pas ieškovą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovą su ieškovu siejo ne paskoliniai santykiai, o bendras verslas, o ieškovo 12 000 JAV dolerių buvo investuoti į autobuso įsigijimą. Visų byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo atvejui nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo nuostatos netaikytinos.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
30. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
32. Atsakovas prašo priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteisia atsakovo naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apelianto.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovui S. S. iš apelianto (ieškovo) D. N. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.