Utenos apylinkės teismo sprendimas

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo laikinai apriboti atsakovei I. K. motinos valdžią bei neterminuotai apriboti atsakovui R. Š. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. Š. atžvilgiu; priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-11 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre.

Nurodė, kad nepilnametis A. Š. yra I. K. ir R. Š. sūnus. Atsakovai santuokos nebuvo sudarę. Atsakovas sūnaus neaugino nuo tada, kai jam suėjo dveji, o atsakovė nesirūpina vaiku dėl alkoholio vartojimo. Atsakovų šeima Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis nuo 2017-01-30 iki 2018-06-30 buvo įtraukta į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos ir alkoholio vartojimo problemų. Vaikas iš šeimos buvo paimtas kelis kartus nuo 2017-01-22 iki 2017-01-27, nuo 2017-05-22 iki 2017-06-05, nuo 2017-10-25. Vaiko teisių pažeidimai šeimoje buvo fiksuojami ir grėsmės lygis nepilnamečiam vaikui buvo vertinami taip pat ne kartą, t. y. 2018-09-12, 2019-04-01, 2019-07-03, 2019-10-23. 2018-09-12 buvo vertintas grėsmės vaikui lygis ir nustatytas antras grėsmės lygis, nes motina I. K. girtavo keletą dienų, vaikas buvo paliktas vienas be priežiūros. 2018-09-19 teismo nutartimi buvo leista paimti A. Š. iš jo tėvų. 2019-06-28 tikrinant gautą informaciją buvo nuspręsta vėl paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. 2019-07-09 teismo nutartimi buvo leista paimti A. Š. iš jo tėvų.

Darbui su šeima buvo inicijuotas mobiliosios komandos darbas. Buvo identifikuotos šios šeimos problemos: motinos alkoholio vartojimas, ilgalaikė bedarbystė, probleminis sūnaus elgesys: pamokų praleidinėjimas, rūkymas, vagystė. Pagalbos teikimo šeimai laikotarpiu buvo vykdytas psichologinis konsultavimas socialinių ir tėvystės įgūdžių klausimais, taip pat teikta informacija apie gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui galimybes. Atsakovė pagalbos plane numatytus kai kuriuos įpareigojimus vykdė, kai kurių nevykdė. Tačiau 2020-07-08 specialistai padarė išvadas, kad: „specialistų sprendimu pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo motinai pakeisti savo elgesio, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. VTAĮT siūloma kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.“

Vaiko tėvas R. Š. gyvena atskirai, su vaiku nebendrauja, jo neprižiūri, nelanko, nesidomi jo gyvenimu. Susisiekus su vaiko tėvu jis 2019-07-03 pateikė savo paaiškinimą, kad sūnaus neaugino nuo tada, kai buvusi sugyventinė jį paliko, vaikui buvo 2 metai. Kartais pasimatydavo su sūnumi, paskutinį kartą matė prieš du metus. Teigė, kad sūnaus auginti neturi sąlygų, nes išvyksta į užsienį. Pasirūpinti juo negali. 2019-07-09 Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras raštu informavo, kad R. Š. gyvena kartu su sugyventine broliui priklausančiame name be patogumų. Pragyvenimui uždirba dirbdamas atsitiktinius darbus, turi skolų. Šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu. Socialinei darbuotojai R. Š. pareiškė, kad auginti sūnaus neturi galimybių.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis su motina sutaria gerai, motina jo neskriaudžia. Jis nori grįžti pas motiną, palaiko ryšį su ja – bendrauja telefonu, turi vilties ir nori būti kartu su mama, su tėvu nesimato ir nebendrauja.

Ieškovo pateiktais ir ieškinyje nurodytais duomenimis atsakovų šeima nuo 2017-01-30 iki 2018-06-30 buvo įtraukta į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos ir alkoholio vartojimo problemų. Vaiko teisių pažeidimai šeimoje buvo fiksuojami ir grėsmės lygis nepilnamečiam vaikui A. Š. buvo vertinamas ne vieną kartą, t. y. vaikas iš šeimos buvo paimtas nuo 2017-01-22 iki 2017-01-27, nuo 2017-05-22 iki 2017-06-05, nuo 2017-10-25, grėsmės lygis nepilnamečiam vaikui buvo vertinami 2018-09-12, 2019-04-01, 2019-07-03.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2018-09-19 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi buvo leista paimti A. Š. iš jo tėvų. Laikinu rūpintoju buvo paskirtas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras, o 2018-12-12 vaikas buvo grąžintas motinai I. K.. 2019-07-09 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4421-842/2019 vėl buvo leista paimti vaiką iš jo tėvų. 2019-07-11 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-683 „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo“ vaikui buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikinu vaiko rūpintoju paskirtas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras.

2019-07-09 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-4421-842/2019, duomenimis grėsmės vaikui lygio vertinimo metu buvo nustatyta, kad nepilnametis A. Š. yra paliktas be priežiūros, motinos buvimo vieta nežinoma. Vaikas paliktas motinos sugyventinio R. B. priežiūrai, kuris vartoja alkoholinius gėrimus, nesutinka rūpintis vaiku. Vaiko tėvas R. Š. gyvena atskirai, su vaiku nebendrauja, jo neprižiūri, nelanko ir nebendrauja. Tėvas vaiką matė prieš dvejus metus. Jis nurodė, kad neturi galimybės auginti vaiko, nes išvyksta dirbti į užsienį. A. Š. abu tėvai turi priklausomybę nuo alkoholio. Motina I. K. dažnai dingsta iš namų, girtauja su draugais, nebendradarbiauja su specialistais, kviečiama neatvyksta į Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. I. K. pripažįsta, kad vartoja alkoholinius gėrimus, gailisi dėl tokio savo elgesio, ketina gydytis nuo alkoholizmo ir norėtų susigrąžinti vaiką.

Darbui su šeima buvo inicijuotas mobiliosios komandos darbas. Iš 2018-12-05 Pagalbos plano, 2019-07-17 Mobilios komandos rekomendacijų matyti, kad I. K. geranoriškai sutiko bendradarbiauti ir priimti Mobiliosios komandos pagalbą šeimai. Buvo identifikuotos šios šeimos problemos: motinos alkoholio vartojimas, ilgalaikė bedarbystė, probleminis sūnaus elgesys: pamokų praleidinėjimas, rūkymas, vagystė. Pagalbos teikimo šeimai laikotarpiu buvo vykdytas psichologinis konsultavimas socialinių ir tėvystės įgūdžių klausimais, taip pat teikta informacija apie gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui galimybes. I. K. buvo motyvuojama keisti gyvenimo būdą, spręsti šeimos problemas. Šeimai buvo pateiktos rekomendacijos: kreiptis į psichiatrą dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo; kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, alkoholio vartojimo problemai spręsti; kreiptis dėl konsultacijų į priklausomybių konsultantą; lankyti AA grupės susirinkimus; lankyti psichologo konsultacijas siekiant stiprinti visų šeimos narių pozityvius tarpusavio santykius, gilesnio savo asmenybės pažinimo, emocijų valdymo, gyvenimo vertybių susidėliojimo; nuolat palaikyti ryšį su sūnumi; kreiptis dėl mediacijos, siekiant konstruktyvių tarpusavio santykių ir kt.

Atsakovų šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2018-10-02. 2018-12-12 vaikas buvo grąžintas motinai. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugų teikimas buvo tęsiamas, tačiau 2019-07-03 vaikui A. Š. vėl nustačius antrą grėsmės lygį ir jį paėmus iš tėvų, 2019-07-19 buvo suorganizuotas posėdis, sudarytas pagalbos planas, siekiant suteikti pagalbą, kad vaikas galėtų grįžti į namus. Plane buvo numatomos priemonės ir veiksmai, kurių turi imtis atsakovė, tokių kaip: spręsti alkoholio problemą (kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, lankyti priklausomybių specialisto konsultacijas, lankyti psichiatro konsultacijas); tęsti lankymąsi pas psichologą; lankyti vaiką ir pan.

Iš 2020-06-16 pateiktos Utenos rajono socialinių paslaugų centro informacijos matyti, kad atsakovė pagalbos plane numatytus kai kuriuos įpareigojimus vykdė, kai kurių nevykdė. Darbo su I. K. šeima metu ji užsiregistravo psichiatro konsultacijai, taip pat užsiregistravo priklausomybių specialisto konsultacijai, tačiau 2020-07-08 specialistai padarė išvadas, kad: „specialistų sprendimu pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo motinai pakeisti savo elgesio, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą“.

Byloje pateiktais duomenimis, vaiko tėvas R. Š. gyvena atskirai, su vaiku nebendrauja, jo neprižiūri, nelanko, nesidomi jo gyvenimu. Vaiko teisių specialistams susisiekus su vaiko tėvu jis 2019-07-03 pateikė savo paaiškinimą, kad sūnaus neaugino nuo tada, kai buvusi sugyventinė jį paliko, vaikui buvo 2 metai. Kartais pasimatydavo su sūnumi, paskutinį kartą matė prieš du metus. Teigė, kad sūnaus auginti neturi sąlygų, nes išvyksta į užsienį. Pasirūpinti juo negali. 2019-07-09 Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras raštu informavo, kad R. Š. gyvena kartu su sugyventine broliui priklausančiame name be patogumų. Pragyvenimui uždirba dirbdamas atsitiktinius darbus, turi skolų. Šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu. Socialinės darbuotojos kalbintas R. Š. pareiškė, kad auginti sūnaus neturi galimybių, nes nėra tinkamų gyvenimo sąlygų, kurios užtikrintų saugią vaiko aplinką ir tenkintų jo poreikius.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas R. Š. su vaikui praktiškai nebendrauja ir juo nesidomi, neteikia išlaikymo, nerodo noro ir nededa pakankamai pastangų, jog pats augintų savo vaiką. Tokie duomenys leidžia konstatuoti, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, rūpinimosi juo. Toks atsakovo R. Š. elgesys yra pastovus ir trunka kelis metus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad situacija ateityje pasikeis. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovas šalinasi nuo tinkamo vaiko auklėjimo ir auginimo, nesudaro ir nesiekia sudaryti pastovesnių tinkamų sąlygų vaikui augti, nerodo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, esminių teigiamų pokyčių jo elgesyje nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nes netinkamas jo elgesys vaiko atžvilgiu tęsiasi kelis metus (LR CK 3.180 str. 1-2 dalys). Taigi, esant tokiems duomenims, vertintina, kad ieškinys, kiek tai susiję su reikalavimu neterminuotai riboti atsakovo R. Š. tėvo valdžią, laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

Atsakovės I. K. atžvilgiu, teismo nuomone, pagal bylos duomenis negalima pakankamai pagrįstai padaryti išvadą, jog situacija ateityje negali pasikeisti. Iš byloje pateiktų duomenų, t. y. mobiliosios komandos rekomendacijos, Pagalbos plano, ieškovės, trečiųjų asmenų teiktų paaiškinimų galima konstatuoti, jog atsakovei trūksta įgūdžių, motyvacijos pakeisti savo gyvenimo būdą ir sąlygas, jog ji galėtų tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą vaiko gyvenimo aplinką. Iš minėtuose dokumentuose pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė nevisiškai stengiasi vykdyti teikiamos socialinės pagalbos priemones, tačiau atsakovė nėra nutraukusi ryšio su vaiku, jį aplanko, bendrauja su juo. Pateiktais duomenimis šiuo metu ji nėra pilnai atsikračiusi žalingų įpročių (alkoholio vartojimo), tačiau nurodo sieksianti pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo aplinką. Kaip nurodė trečiasis asmuo bei patvirtino vaiko išsakyta nuomonė emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir motinos nėra nutrūkęs, motina jį aplanko, bendrauja.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, t. y. išnykus apribojimo pagrindams, atsakovai turės galimybę kreiptis dėl apribojimo panaikinimo.