Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjos Teresos Aksionovos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla V. P. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. surašytas 2011-10-21 administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl to, kad jis būdamas darbdaviu, fiziniu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti su darbuotoja A. R., kuri nuo 2011-03-01 dirba metalo laužo supirkėja V. P. kioske, adresu Kapsų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėja Teresa Aksionova prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: pripažinti V. P. padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 ³ str. 1 d., ir atitinkamai nubausti.

Nurodo, jog apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jo nekaltumo. Pažymi, jog pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų parodymai.

Anot apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, jog A. R. pirminiame paaiškinime nurodė, kad dirbo pas V. P. ir jai mokėtas darbo užmokestis, tačiau teisme jau pakeitė parodymus, paaiškindama, jog V. P. nėra jos darbdavys. Teigia, jog A. R. versija, kad ji nedirbo pas V. P., o tik naudojosi jam priklausančiu kiosku, neįtikinanti, kadangi pradžioje ji teigė, jog minėtą kioską nuomojosi, po to, kad naudojosi nemokamai. Apeliantės manymu, A. R. parodymai vertintini kritiškai.

Institucijos atstovė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, jog A. R. teiginys, kad, surašant pirminį paaiškinimą, ji nesuprato jo esmės, nes nemoka lietuvių kalbos, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad ji, atvykusi apklausai pas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnus, puikiai kalbėjo lietuviškai, paaiškinimą parašė lietuvių kalba.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-705-648/2012).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

V. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, būdamas darbdaviu, fiziniu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti su darbuotoja A. R., kuri nuo 2011-03-01 dirba metalo laužo supirkėja V. P. kioske adresu Kapsų (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad kioskas, kuriame buvo superkamas metalo laužas, iš pradžių priklausė jam ir jis ten prekiaudavo. Vėliau jis įkūrė įmonę ir supirkinėdavo metalo laužą. Kartą jis pasiūlė A. R., kad ši prekiautų jo kioske, ir sudarė su ja savo prekybinio kiosko nuomos sutartį. Niekada nebuvo jos įdarbinęs savo kioske ir nemokėjo jai darbo užmokesčio. A. R. į jo kioską priduodamą metalo laužą parduodavo jam ir jis už jį sumokėdavo. Kodėl policijos pareigūnams A. R. pasakė, kad ji gaudavo iš jo pinigus, jis paaiškinti negali, matyt, ji ne taip suprato pareigūnų klausimą, nes nemoka lietuvių kalbos.

Liudytoja A. R. teismo posėdyje nurodė, kad V. P. pažįsta, su juo buvo sudariusi prekybinio kiosko nuomos sutartį. Ji supirkinėja įvairius daiktus, o po to juos restauruoja. Daiktus, kurių nebuvo įmanoma restauruoti, ji priduodavo supirkėjams. Priduodavo ir V. P.. Jam yra pridavusi metalo už 600 Lt. Už kiosko nuomą mokėdavo pagal sudarytos sutarties sąlygas 50 Lt per mėnesį. Ji niekada nesakė, kad V. P. jai moka darbo užmokestį, sakė, jog gaudavo iš jo pinigus, bet tai buvo pinigai už priduotą metalo laužą. Pareigūnas, užrašydamas parodymus, tikriausiai ne taip suprato ir užrašė, kad ji iš V. P. gauna darbo užmokestį. Darbo užmokesčio iš V. P. ji negaudavo.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Vilniaus apskrities VPK 2 PK Naujininkų policijos nuovados tyrėjas A. S. nurodė, kad V. P. nepažįsta, yra tekę bendrauti tik su A. R., kuri nurodė, kad dirba metalo supirkimo kioske, kurio savininkas ir jos darbdavys yra V. P., kuris jai moka 600 Lt mėnesinį darbo užmokestį, yra ją nelegaliai įdarbinęs.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Vilniaus apskrities VPK 2 PK Naujininkų policijos nuovados tyrėjas T. G. nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog A. R., Kapsų gatvėje esančiame metalo supirkimo kioske supirkinėja spalvoto ir juodo metalo laužą neturėdama tam licencijos. Dėl A. R. nelegalaus darbo jis nieko nurodyti negali.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Kaip matyti iš 2011-10-21 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr.NDA-0657-0095 (b.l.3), VDI Vilniaus skyriaus darbuotojai 2011-10-18, gavę medžiagą iš Vilniaus m. VPK 2 PK Naujininkų policijos nuovados, atliko patikrinimą V. P. kioske adresu Kapsų g (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Patikrinimo metu buvo rasta ten dirbanti metalo laužo supirkėja A. R..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. bei liudytoja A. R. teismo posėdyje paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo niekada nebuvo įdarbinęs A. R. ir nemokėjo jai darbo užmokesčio.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai - prekybinio kiosko nuomos sutartis (b.l. 51), pinigų išmokėjimo kvitai (b.l. 30, 33, 35), metalo laužo pirkimo – pardavimo aktai (b.l. 32, 34, 36) patvirtina, kad V. P. buvo sudaręs su A. R. prekybinio kiosko nuomos sutartį, už priduotą aliuminio laužą jai buvo mokami pinigai, pinigų gavimą A. R. patvirtino parašu, pinigus jai išmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. Ž..

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp V. P. ir A. R. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymius, tai yra negalima teigti, jog buvo dirbamas darbas, darbdaviui ir A. R. susitarus, kad ji, atlikdama darbo funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbdavio nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad aukščiau nurodytas nelegalaus darbo objektyvusis požymis nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas.

Apeliaciniame skunde kaip V. P. kaltės įrodymu prašoma remtis pirminiais A. R. paaiškinimais, nurodant, kad juose pati A. R. teisingiausiai nurodė bylai reikšmingas aplinkybes, gi jos vėlesnius paaiškinimus ir parodymus teisme įvertinti kritiškai, kaip prieštaringus. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi A. R. parodymais teismo posėdyje, kadangi ji, apklausiama teismo posėdyje, dalyvaujant vertėjui, paaiškino, jog lietuvių kalbos gerai nemoka, galėjo klaidingai suprasti pirminės apklausos metu jai užduodamų klausimų esmę, pareigūnams aiškino analogiškas aplinkybes, bet galėjo būti jų nesuprasta, paaiškinimo, kurį surašė pareigūnas, ji neperskaitė dėl kalbos nemokėjimo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos, pirminis A. R. paaiškinimas buvo surašytas 2011-10-05 Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2 PK tyrėjo A. S. ranka, jos tik pasirašytas, vertėjas, duodant paaiškinimą, nedalyvavo, teismo posėdyje liudytojos apklausoje dalyvavo vertėjas, taip pat, kaip matyti iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 173 str.1d., byloje A. R. atžvilgiu (b.l.86), šios bylos nagrinėjimo metu A. R. buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas.

Todėl priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, paneigti A. R. pozicijos dėl pirminiame paaiškinime užfiksuotų aplinkybių atsiradimo ir laikyti, jog A. R., suprasdama lietuvių kalbą, davė tikrovę atitinkančius pirminius paaiškinimus tyrėjui, nėra pagrindo.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuotina, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių V. P. kaltę dėl nelegaliai dirbusios A. R., ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nutraukė pagrįstai.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento (apie mokamas už V. P. kiosko nuomą sumas ir pan.), neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus vedėjos Teresos Aksionovos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.