Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-01 · Civilinė byla Nr. 2S-976-643/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
2S-976-643/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34706-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
S. F.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-976-643/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34706-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Ramūnas Kamarauskas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. F. 2020 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į antstolį Ramūną Kamarauską su skundu dėl jo veiksmų, prašydamas nutraukti vykdymo veiksmus, panaikinti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0055/20/01202 jo atžvilgiu priimtus galimai neteisėtus patvarkymus.

2. Nurodė, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, antstolio pradėtas vykdyti aplaidžiai, be to, antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra galimai neteisėti, pažeidžiantys bendruosius teisės principus, prigimtines žmogaus teises ir laisves, pareiškėjo teisėtus interesus. Pasak pareiškėjo, 2020 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-33829-845/2019 yra niekinis ir negaliojantis nuo pat jo išdavimo momento, kadangi teismo sprendimas buvo priimtas nepaisius faktinių duomenų bei dėl neteisėto teismo proceso vykdymo. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-33829-845/2019 buvo priimtas galimai nusikalstamai aplaidžiai ir neteisėtai, todėl antstolio atlikti visi procesiniai veiksmai yra galimai neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti, nemotyvuoti, niekiniai ir negaliojantys nuo pat jų priėmimo momento ir pareiškėjas atsisako juos vykdyti.

3. Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S-55- atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir jį perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolis pažymėjo, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl antstolis 2020 m. spalio 19 d. patvarkymu Nr. S-20-55-17899 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur, išieškojimo ir užvedė vykdomąją bylą, patikrinęs ir nustatęs, kad akivaizdžių kliūčių vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-33829-845/2019 nėra.

5. Priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjęs vykdymo veiksmus, jis parengė vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Antstolis nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta, kad išieškant mažesnes nei 100 Eur skolas, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtas baudas, antstolis skolos, vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Antstolis 2020 m. spalio 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolio teigimu, vykdomojoje byloje Nr. 0055/20/01202 jis neviršijo savo įgaliojimų, o vykdė veiksmus, atsižvelgdamas į vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų atmesti.

8. Teismas nutartyje nurodė, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-33829-845/2019 dėl 8,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. F.. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi paliktas nepakeistas, šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

9. Teismas nutartyje nurodė, kad remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėjo, kad antstolis nesprendžia vykdomojo dokumento išdavimo pagrįstumo klausimo, kadangi tai yra teismo prerogatyva, antstolis tik sprendžia, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolis ginčijamą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, nenustatęs akivaizdžių kliūčių jam priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijų 13 punkte nustatyta, kad išieškant mažesnes nei 100 eurų skolas, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtas baudas, antstolis skolos, vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Teismas įvertino, kad antstolis laikėsi teisės aktų reikalavimų.

10. Nutartyje teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-33829-845/2019, kurio pagrindu buvo išduotas 2020 m. birželio 2 d. vykdomasis dokumentas Nr. e2-33829-845/2019, buvo priimtas galimai nusikalstamai aplaidžiai ir neteisėtai, savaime nesudaro pagrindo antstoliui nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir skolininko atžvilgiu atsisakyti pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Teismas atmetė kaip niekuo nepagrįstus pareiškėjo teiginius apie tai, kad antstolio atlikti visi procesiniai veiksmai yra galimai neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Pareiškėjas S. F. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; informuoti prokurorą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos, antstolio veiksmų; taip pat prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkų teikti prašymą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai.

12. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, elgėsi aplaidžiai, nepaisė teisės aktų reikalavimų, nepagrįstai nurodė, kad antstolis netikrina įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neatsakoma į pareiškėjo argumentus dėl, jo teigimu, neteisėto teismo proceso, kurio pagrindu neteisėtai buvo išduotas vykdomasis raštas, taigi neteisėtai yra vykdomas. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, priimta formaliai cituojant teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-33829-845/2019 procesas buvo neteisėtas, nenustatytos asmenų nusikalstamos veikos. Atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti atskirajame skunde nurodytus asmenis.

Atsiliepimas

14. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18. Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti atskirajame skunde nurodytus asmenis.

19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

20. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantas, teikdamas šį procesinio pobūdžio prašymą, jo nepagrindė, abstrakčiai nurodė, kad tokiu būdu galėtų paaiškinti aplinkybes prašomiems kviesti į posėdį asmenims, tačiau nepagrindė, kaip tai susiję su skundžiamos nutartie teisėtumu ir pagrįstumu. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

21. Nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0055/20/01202 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-33829-845/2019 dėl 8,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. F. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2020 m. spalio 19 d. patvarkymu Nr. S-20-55-17899 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur, išieškojimo ir užvedė vykdomąją bylą. 2020 m. spalio 20 d. antstolis priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-55-17921 ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-55-17922, kurį antstolis tą pačią dieną pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai.

22. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-33829-845/2019, kuriuo iš atsakovo S. F. ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai buvo priteista 209,56 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodytu sprendimu taip pat priteisė iš atsakovo S. F. į valstybės biudžetą 8,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-981-855/2020 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

23. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnyje yra įtvirtinti aiškūs reikalavimai apeliaciniam (šiuo atveju – atskirajam) skundui, be kita ko, jame privalo būti nurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą). Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties), kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).

24. Išnagrinėjus atskirąjį skundą matyti, kad apeliantas, kiek tai yra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, o ne su konkretaus teisėjo veiksmais, iš esmės dėsto analogiškus argumentus, kurie buvo nurodyti ir skunde dėl antstolio veiksmų, tokiu būdu siekdamas, kad tos pačios aplinkybės būtų pakartotinai išnagrinėtos ir įvertintos aukštesniojo teismo, tačiau iš esmės nenurodo, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis, apelianto teigimu, yra neteisėta ir nepagrįsta, tik deklaratyviai ir abstrakčiai nurodydamas neteisėtus, nusikalstamus antstolio ir skundžiamą nutartį priėmusio teismo veiksmus.

25. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

26. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

27. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

28. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

29. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, o apeliantas atskirajame skunde nepaneigė, pareiškėjo atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla pagal vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-33829-845/2019. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-981-855/2020, išnagrinėjęs apelianto apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apelianto kasacinį skundą minėtoje byloje 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakyta priimti. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas instancine tvarka, o su tuo susiję apelianto argumentai, pakartotinai nurodomi skundžiant antstolio veiksmus, laikytini nepagrįstais, nesusijusiais su šios bylos dalyku.

30. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, tikrino ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių jam priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Iš civilinėje byloje ir vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju antstolis nuosekliai ir vadovaudamasi įstatymais atliko vykdymo veiksmus, t. y. antstoliui pateiktas vykdomasis raštas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, jis pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino. Be to, duomenų, jog egzistavo akivaizdžios vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti kliūtys byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, kad antstoliui nustačius, jog vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, pagrįstai priėmė jį vykdyti, ėmėsi visų priemonių tinkamai jam bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, o skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

31. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję tiek su pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusia skundžiamą nutartį, tiek su antstolio veiksmais, neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

32. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė