Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui šeimynai „(duomenys neskelbtini)“ dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Atsakovei L. M. procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo nepateikė. Į posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo VVTĮT atstovo Laimono Gaubio bei trečiojo asmens atstovės V. Š. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog:

9.4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 27 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta paimti mažametį E. A. iš vaiko atstovo pagal įstatymą (tėvo) L. A., įvertinus aplinkybes, kad tėvas neturi galimybės auginti sūnų, o vaiko mama L. M. būdama nepilnametė taip pat negali pasirūpinti savo sūnumi;

9.5. L. M. pilnamete tapo 2020 m. gruodžio 24 d., todėl VVTĮT inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą L. M. šeimai. Nuo 2021 m. sausio 21 d. dėl socialinių įgūdžių stokos buvo skirtos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos L. M. ir L. A. šeimai. 2021 m. (duomenys neskelbtini) L. M. pagimdė dukrą. 2021 m. balandžio 12 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu šeimai buvo sudarytas pagalbos šeimai planas ir numatytos pagalbos šeimai priemonės, kurias sugyventiniai stengiasi vykdyti – bendradarbiauti su socialine darbuotoja, gerinti šeimos materialinę padėtį, atstatyti emocinį ryšį su vaiku, gerinti finansinio raštingumo žinias, užtikrinti saugias ir sveikatas gyvenimo sąlygas naujagimiui. Iš atvejo vadybininkės pateiktos informacijos matyti, jog pasitaiko atvejų, kai tarp sugyventinių kyla konfliktai, ko pasėkoje L. M. nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. su dukra buvo išėjusi gyventi į mamos butą (duomenys neskelbtini). L. M. trūksta žinių apie pozityvų vaikų auklėjimą, vaiko raidą. Tarpininkaujant socialinei darbuotojai darbui su šeimomis buvo organizuoti L. M. ir globojamo E. A. susitikimai Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centre. Nuo 2021 m. kovo 18 d. mama su sūnumi susitiko 6 kartus, 2 kartus į susitikimą neatvyko apie neatvykimą neinformavo. Susitikimų metu pastebima, kad E. A. labai sunkiai apsipranta aplinkoje, sunkiai prisileidžia svetimus žmones ir biologinius tėvus, vaikas nuolat stebi ar šalia yra globėja. E. A. su biologine mama L. M. pradeda šiek tiek palaikyti akių kontaktą, žaidžia. Kartais E. A. tik atvykęs į susitikimų vietą pradeda verkti, nenori eiti į kabinetą. Per žaidimų veiklą L. M. įsijungia į bendravimą su E. A., tačiau berniukas labiau būna suinteresuotas į žaislus, o ne į patį bendravimą su mama. Pirmuose susitikimuose E. A. visiškai vengė tėčio L. A., nekontaktavo su juo ir nežiūrėjo į tėčio pusę. Paskutiniuose susitikimuose šiek tiek palaiko kontaktą, paima žaislą iš tėčio, tačiau vis tiek vengia jo. Tarp E. A. ir motinos nėra užmegzto emocinio ryšio. Vaikas nerodo jokio džiaugsmo matydamas tėvus susitikimo metu ir atsisveikindamas ramiai išeina su globėja. Vaikas yra labai prisirišęs prie globėjos V. Š.;

9.6. aiškinantis aplinkybes, reikalingas vaiko E. A. nuolatinės globos peržiūrai 2021 m. birželio 16 d. VVTĮT specialistai lankėsi L. M. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jos namuose nerado, į telefono skambučius L. M. neatsakė. VVTĮT specialistai paskambino L. M. mamai, kuri informavo, kad L. M. su vaiku yra jos namuose adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 16 d. 10.20 val. L. M. mamos namuose buvo bendrauta su L. M., kuri paaiškino, kad ji nebegyvena ir nebegyvens adresu: (duomenys neskelbtini). Pas mamą kartu su dukra atvyko 2021 m. birželio 11 d., planuoja ieškoti ir išsinuomoti būstą. L. M. teigimu, ji susipyko su L. A. ir daugiau gyventi su juo nebeplanuoja. Nesutarimų ir konfliktų priežastis, kaip teigė L. M., yra L. A. alkoholio vartojimas, nenoras padėti jai rūpintis jų naujagime dukra. Paskutinį kartą su sūnumi E. A. matėsi 2021 m. birželio 12 d., su vaiku matosi kiekvieną savaitę. L. M. teigimu, ji nori susigrąžinti sūnų, tačiau galvoja, kad emocinis ryšys tarp jos ir vaiko dar nėra visiškai atstatytas. Jos gaunamas pajamas sudaro: socialinė pašalpa (130 Eur, iš kurių 65 Eur į „Maxima“ kortelę) ir 70 Eur išmoka už vaiką. Daugiau jokių pajamų negauna, niekur nedirba, pastovios gyvenamosios vietos neturi, išlaikymo vaikui neteikia.

9.7. Administracinių nusižengimo registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, jog atsakovė L. M. administracine tvarka bausta vieną kartą dėl alkoholinių gėrimų vartojimo neturint 20 metų amžiaus.

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

10. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

11. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

12. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs ieškovo atstovo ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas. Nustatyta, kad atsakovė palaipsniui keičia savo gyvenimo būdą, augina mažametę dukrą, su kurios priežiūra susitvarko su socialinių darbuotojų pagalba. Nuo 2021 m. kovo mėnesio pradėjo lankyti sūnų E. A., nori sūnų susigrąžinti į šeimą, padedama socialinių darbuotojų stengiasi atkurti vaiko ir motinos emocinį ryšį, nes motina ilgą laiką sūnumi nesidomėjo, juo nesirūpino ir nebendravo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo atstovo ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, atkurti emocinį ryšį su sūnumi atsakovei sekasi gana sunkiai, jai trūksta bendravimo su vaiku įgūdžių, tačiau vaikas jau pradeda pažinti mamą, palaiko su ja trumpą akių kontaktą, pažaidžia. Pati atsakovė pripažįsta, jog emocinis ryšys tarp jos ir vaiko dar nėra visiškai atstatytas, byloje nėra nustatyta kitų priežasčių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad šiuo metu egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į atsakovės šeimą. Atsakovė neturi pragyvenimo šaltinio, pastovios gyvenamosios vietos, jos gaunamos pajamos yra itin mažos, neteikiamas išlaikymas (per visą vaiko globos laiką pervesta 20 Eur suma vaiko išlaikymui), tačiau dvasinis ryšys, nors ir sunkiai, su vaiku pamažu atkuriamas, atsakovė lanko sūnų. Esant minėtoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šiuo metu susiklosčiusi padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovei L. M. laikinai apribota jos, kaip motinos, valdžia nepilnamečio vaiko E. A. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

13. Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir panašiai), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

14. Sutinkamai su CK 3.195 str. atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės L. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. A. 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

16. Bylos duomenimis bei ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo ir privalomai registruotino turto, neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba, nes augina mažametę dukrą iki trejų metų amžiaus, jos pajamas sudaro gaunama 130 Eur socialinė pašalpa, kurios dalis – 65 Eur yra pervedama į UAB „Maxima“ kortelę, taip pat jai mokama 70 Eur išmoka už vaiką. Tačiau tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovė nedirba, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, nes atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl atsakovės netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo įsitikinimu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra būtinas vaikui, atitinkantis teismų praktiką ir negali būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jai būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas byloje nėra bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais iš atsakovės priteistinas 80 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021 m. liepos 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

17. Kadangi atsakovė L. M. išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikė nuo 2020 m. gruodžio 25 d., t. y. savo pilnametystės, kai jau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, iš jos priteistinas išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. liepos 1 d. už 6 mėnesius 7 dienas po 80 Eur kas mėnesį. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 499 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, tačiau ši suma mažintina, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog L. M. į sūnaus sąskaitą pervedė 20 Eur sumą. Todėl iš atsakovės priteistinas 479 Eur (499 Eur – 20 Eur) įsiskolinimas vaiko E. A. išlaikymui.

18. 2020 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. A. nuolatine globėja yra paskira šeimyna „(duomenys neskelbtini)“, todėl iš atsakovės nepilnamečiam vaikui E. A. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina nuolatinė nepilnamečio vaiko E. A. globėja šeimyna „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.185 straipsnis, 3.275 straipsnis).

19. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pagal CPK 88 straipsnio, 93 straipsnio ir 96 straipsnio nuostatas, patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į jos sunkią materialinę padėtį, į tai, kad ji išlaiko dar vieną mažametį vaiką, prioritetas teiktinas jos turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

21. Atsižvelgiant į tai, kad nuolatinė globa nepilnamečiam vaikui E. A. buvo nustatyta 2020 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi, nėra pagrindo inicijuoti analogišką bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 406 straipsnio 1, 2 dalimis, 407 straipsniu, 504 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. A. po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021 m. liepos 5 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. A. 479 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko E. A. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nuolatinę globėją šeimyną „(duomenys neskelbtini)‘.

Nepriteisti iš atsakovės žyminio mokesčio ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir laikino motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Kitą sprendimo dalį vykdyti, sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.