Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-07 · Administracinė byla Nr. eI3-4839-860/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-12-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI3-4839-860/2024Sprendimas · 2024-05-07Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-07
Bylos Nr.
eI3-4839-860/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04112-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Denelsa“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4839-860/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04112-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3;
55.1.3(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui D. J.,atsakovės atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Denelsa“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Denelsa“ pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 21R-442 (AG-344/02-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2022 m. balandžio 27 d. priimtą sprendimą Nr. SKP-10 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir NMA Sprendimas).

1.1. Paaiškina, kad 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (reg. Nr. 19VP-KV-18-1-05615-PR001) (toliau – ir Paraiška). Taip pat paaiškina, kad pagal Paraišką jai buvo suteikta parama 2019 m. rugsėjo 5 d. ir 2020 m. birželio 9 d. mokėjimais išmokėta bendra suma 38 016,53 Eur. NMA 2020 m. gegužės 11 d. pranešimu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo” informavo apie NMA priimtą sprendimą, kuriuo nusprendė pritaikyti bendrą 38 016,53 Eur sugrąžinimo sankciją bei papildomą sankciją – paramos gavėjui ar partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorius metus. Skunde nurodo, kad NMA sprendime konstatavo, jog ji tinkamai neviešino projekto ir sukūrė sąlygas, galimai neteisėtas sąlygas, paramai gauti, tuo pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 243.1 papunktį bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 4.6 papunktį, 20.16.2 papunktį ir 21.2 papunktį. Pareiškėja nesutikdama su NMA sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2022 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą ir nusprendė jos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skunde pažymi, jog nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu ir NMA sprendimu, nes jie yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.

1.2. Nesutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad jai teikiama ne kompleksinė parama, todėl Reglamento Nr. 640/2014 39 ir 40 straipsniai netaikytini ir NMA paskirta sankcija yra pagrįsta. Pareiškėjo įsitikinimu, NMA pritaikyta sankcija nėra proporcinga priemonė ir jos taikymas prieštarauja Reglamento Nr. 640/2014 39 ir 40 straipsnių reikalavimams, nes jos veiksmuose nėra aplaidumo ir tyčinių veiksmų, kuriais siekiama sąmoningai neviešinti ar neįrengto projekto viešinimo stendų, nes viešinimo stendai buvo sunaikinti nenustatytų trečiųjų asmenų, todėl nėra vienos iš privalomų administracinės atsakomybės sąlygų – kaltės. Pareiškėja taip pat teigia, jog Komisijos sprendime padarytą išvadą, kad ginčui netaikytini Reglamento Nr. 640/2014 39 ir 40 straipsniai, paneigia Komisijos sprendime nustatyti faktai, t. y. iš NMA Patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VV-1203327 matosi, kad viešinimo stendas buvo įrengtas 2020 m. gegužės 12 d. – 2020 m. gegužės 20 d., todėl Komisijos sprendimas nepagrįstas, nes NMA atlikusi 2021 m. rugsėjo 22 d. patikrą ir gavusi informaciją, kad įrengtas viešinimo stendas sunaikintas trečių asmenų ir gamina nauja stendą, tokį teisės aktų reikalavimų netinkamo laikymosi faktą, turėjo vertinti kaip mažareikšmį pažeidimą, nes pažeidimu nepadaryta finansinė žala Europos Sąjungos (toliau – ir ES) bendrajam biudžetui, ir šį pažeidimą galima ištaisyti. Mano, kad NMA laikydamasi atgrasomumo ir proporcingumo principų bei atsižvelgus į konkrečias išimtines aplinkybes turėjo informuoti apie nustatytus reikalavimų pažeidimus ir pateikti nurodymą pašalinti mažareikšmį pažeidimą, o netaikyti piniginės sankcijos.

1.3. Skunde pareiškėja taip pat nesutinka su NMA, nes ji nepagrįstai sprendime konstatavo, kad kartu su kitais trimis paramos gavėjais, t. y. su UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“ ir UAB „Melsola“, pareiškėja galimai neteisėtai sukūrė reikalingas sąlygas gauti paramą. Pareiškėja skunde nurodo, kad NMA nenustatė pirmojo (geografinio) ir trečiojo (teisinio ir (arba) asmeninio) rizikos kriterijų, todėl egzistuojant tik dviem rizikos kriterijams, vadovaujantis Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – ir Metodika), NMA neturėjo pagrindo vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus. Anot pareiškėjos, NMA pagal Metodikos 12 punktą turėjo Paraiškai vykdyti griežtesnę jos kontrolę, bet ne taikyti sankcijas. Pareiškėja taip pat skunde nesutinka su Komisijos sprendime padaryta išvadą, jog NMA sprendime aiškiai nurodė geografinį, ekonominį, asmeninį bei kitus ryšius, kuriais pasireiškė galimas sąmoningas veiksmų derinimas su kitomis įmonėmis. Mano, kad Komisija jos skundą vertino formaliai, nes ji projektą įgyvendino savarankiškai ir atsietai nuo kitų NMA sprendime minimų įmonių vykdytų projektų. Pareiškėjos įsitikinimu, NMA sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ji kartu su kitomis projektų paramos gavėjomis buvo specialiai įkurtos tam, kad vienu metu galėtų gauti paramos nei leidžia Įgyvendinimo taisyklės vienam asmeniui. Taip pat pareiškėjos įsitikinimu, sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ji išnuomojo savo įsigytą įrangą UAB „Vilniaus odontologijos klinika“, nes NMA sprendime nėra nustatyta, jog ji būtų sudariusi mobilios įrangos nuomos sutartį. Pažymi, kad jos mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla projekte yra numatyta vykdyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl paslaugos suteikimas Vilniaus mieste nesudaro pagrindo NMA sprendime daryti išvados, jog jos projektas nepasiekia tikslo užtikrinti subalansuotą teritorine kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė NMA pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Teigia, kad Įgyvendinimo taisyklių 23.12 papunktyje numatyta, jog pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja viešinti paramą pagal Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 (toliau – ir Viešinimo taisyklės). Viešinimo taisyklių 9.3 papunktyje nurodyta, jeigu bendra viešoji parama projektui yra nuo 10 000,00 Eur iki 49 999,99 Eur, paramos gavėjas, pradėjęs vykdyti projekte numatytus darbus, bet ne vėliau kaip iki pirmo mokėjimo prašymo pateikimo datos, visuomenei gerai matomoje projekto vykdymo vietoje, pvz., prie įėjimo į pastatą, turi iškabinti bent vieną ne mažesnį kaip A3 formato plakatą, kuriame pateikiama informacija apie projektą ir nurodoma, kad parama gauta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – ir EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Atsiliepime nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. – 2021 m. spalio 22 d. atliko pareiškėjos patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VV-1353636) ir nuvykus nerado projekto įgyvendinimo viešinimo priemonės, paskambinus durų niekas neatidarė. Atsakovės manymu, projektas nebuvo viešinamas. Atsiliepime paaiškina, kad pagal Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), 1 priedo 7 punktą, paramos gavėjui nevykdant gautos paramos viešinimo, taikomas paramos sumažinimas (projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu) 1 proc. nuo skirtos paramos sumos arba paramos susigrąžinimas (projekto arba verslo plano kontrolės laikotarpiu) 0,5 proc. nuo išmokėtos paramos sumos. Pareiškėjai buvo išmokėta 38 016,53 Eur paramos, todėl projektas laikytinas įgyvendintu ir taikyta sankcija – dalies paramos susigrąžinimas (projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu) 0,5 proc. nuo išmokėtos 38 016,53 Eur paramos sumos, t. y. 190,08 Eur (38 016,53 Eur x 0,5 proc. = 190,08 Eur) dalies paramos susigrąžinimo sankcija. Pažymi, jog atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (t. y. projektas nėra viešinamas), jo mastą ir sunkumą (viešinimo stendas nerastas nei 2021 m. rugsėjo 22 d. patikros metu, nei po mėnesio, t. y. 2021 m. spalio 22 d. patikros metu), vadovaujantis Administravimo taisyklių 188, 189 punktais ir 243.1 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 23.12 papunkčiu ir 58 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 7 punktu, pareiškėjai taikyta 190,08 Eur dalies paramos susigrąžinimo sankcija. NMA manymu, 190,08 Eur dydžio sankcija skirta už tinkamą projekto neviešinimą yra proporcinga. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad sankcija nėra proporcinga, nes prieštarauja Reglamento Nr. 640/2014 39 ir 40 straipsniuose įtvirtintiems reikalavimams, jos veiksmuose nėra aplaidumo ir tyčinių veiksmų. Atsiliepime pažymi, kad Reglamento Nr. 640/2014 39 ir 40 straipsniai yra IV antraštinėje Reglamento Nr. 640/2014 dalyje „Su kompleksine parama susijusi kontrolės sistema ir administracinės nuobaudos“, todėl nagrinėjamu atveju netaikomi. Taip pat pažymi, jog pareiškėja niekaip neapgrindžia savo teiginių, kad viešinimo stendai buvo sunaikinti trečiųjų asmenų ir apie tai neinformavo NMA. NMA nesutinka ir su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Komisijos išvadą dėl pagrįstos sankcijos taikymo paneigia 2020 m. gegužės 12-20 d. patikros duomenys. NMA paaiškina, kad mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ Nr. _V-VV-1203327_ dalyje „Pastabos ir paaiškinimai“ nurodyta, kad „patikra atlikta NMA Agro programėlės pagalba. Pareiškėja atsiuntė įsigytos technikos, naudojamų viešinimo priemonių ir įsigijimo dokumentų nuotraukas per NMA Agro“, todėl 2020 m. gegužės 12-20 d. patikra atlikta pačiai pareiškėjai atsiuntus duomenis, tačiau nė vienos patikros metu, viešinimo priemonė nebuvo rasta. Mano, jog nei NMA, nei Komisijos išvados dėl netinkamo viešinimo 2020 m. gegužės 12-20 d. patikros duomenys nepaneigia. Taip pat pažymi, kad patikrų metu yra siekiama patikrinti kaip pareiškėjai laikosi prisiimtų įsipareigojimų, ar vykdo projektus kaip numatyta paraiškose. Šiuo atveju net kelis kartus fiksuotas pažeidimas, jog pareiškėja neviešina projekto, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad projekto pažeidimas gali būti traktuojamas kaip mažareikšmis, nes vadovaujantis Pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, administruojant Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemones, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014 – 2020 metų veiksmų programos priemones, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto NMA direktoriaus 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. BR1-166 (toliau – ir Mažareikšmių pažeidimų nustatymo tvarkos aprašas), 11 punktu teisės aktų reikalavimų nesilaikymo arba netinkamo laikymosi faktas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, jeigu nustatoma, kad asmuo du ar daugiau kartų per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą. Dar kartą atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos viešinimo priemonė nebuvo rasta 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. spalio 22 d., t. y. du kartus per metus fiksuotas tos pačios rūšies pažeidimas.

2.2. NMA nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, jog nenustačius geografinio ir teisinio / asmeninio rizikos kriterijų, vadovaujantis Metodika, NMA neturėjo pagrindo vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus. NMA paaiškina, kad Metodikos 7 punkte nurodyta, kad nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, NMA gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo.

2.3. NMA nesutinka, kad pareiškėja projektą įgyvendino savarankiškai ir atsietai nuo kitų NMA sprendime minimų įmonių vykdytų projektų. Pažymi, kad visos keturios įmonės įsteigtos panašiu laikotarpiu (UAB „Denelsa“ 2018 m. lapkričio 19 d., UAB „Stelnera“ 2018 m. lapkričio 22 d., UAB „Melsola“ 2018 m. spalio 10 d. ir UAB „Entorsa“ 2018 m. lapkričio 20 d.), visų keturių direktorius buvo tas pats – V. Š., visos keturios prieš pat paraiškų pateikimą perregistruotos į kaimo vietoves (UAB „Denelsa“ 2018 m. lapkričio 28 d., UAB „Stelnera“ 2018 m. lapkričio 28 d., UAB „Melsola“ 2018 m. lapkričio 29 d. ir UAB „Entorsa“ 2018 m. lapkričio 29 d.), visos keturios tą pačią dieną (2018 m. lapkričio 30 d.) pateikė paraiškas NMA, visų keturių įmonių buhalterė D. R., visos keturios įmonės projektų įgyvendinimui gavo K. B. (UAB „Vilniaus odontologijos centras“ direktorės) ir J. B. sutikimus suteikti paskolas. Visų projektų investicijos yra susijusios ir papildo viena kitą (UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“, UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“) projektai yra tarpusavyje susiję (UAB „Entorsa“ veikla – mobilios dantų skanavimo paslaugos intraoraliniu skaneriu odontologinėse klinikose, skanuojant intraoraliniu skaneriu informacija iš karto siunčiama Stl failu į dantų technikų laboratoriją, kurioje iš karto galima pradėti gaminti protezą – vainikėlį, tiltą, laminatę, atlikti darbus ant implantų, UAB „Stelnera“ veikla – protezų gamyba, dantų protezų frezavimui reikalingas laboratorinis skaneris (kurį už paramos lėšas įsigijo UAB „Denelsa“), UAB „Melsola“ teikia frezavimo paslaugas, t. y. išfrezuoja vainikėlį, kuris dažomas specialiais keramikos dažais ir dedamas į krosnelę (kurią už paramos lėšas įsigijo UAB „Denelsa“). Visų keturių įmonių už paramos lėšas įsigyta įranga rasta Vilniuje, esančiame UAB „Vilniaus odontologijos centras“, paramos gavėjos darbuotoja K. B. dirba ir UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Visos keturios įmonės projektų įgyvendinimo vietoje savo projektų nevykdė. NMA manymu, projektas neatitinka priemonės tikslo – projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje. Tai, kad paramos gavėja saugo investicijas kaimo vietovėje, kai jos yra nenaudojamos, taip pat neatitinka priemonės tikslo – investicijos turi būti ne tik saugomos, bet ir pats projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje. Anot NMA, akivaizdu, kad visos keturios minėtos įmonės tarpusavyje susijusios ir veikė kartu, taip apeidamos Įgyvendinimo taisyklėse numatytus ribojimus vienam paramos gavėjui.

2.4. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, jog NMA sprendime nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėja išnuomojo savo įsigyta įrangą UAB „Vilniaus odontologijos klinika“, nes NMA sprendime nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų sudariusi mobilios įrangos nuomos sutartį. NMA teigimu, sprendime nurodyta, jog Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktyje numatyta, kad jeigu paramos lėšomis finansuojama mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje. Faktiškai pareiškėja, įsigijusi odontologijos įrangą ją išnuomojo UAB „Vilniaus odontologijos centras“, esančiai Vilniuje, kaip ir kitos susijusios įmonės, t. y. visa įranga įsigyta 4-ių įmonių naudojama ne kaimo vietovėje, o Vilniaus mieste. Tokiu būdu, pats pareiškėjos projektas nepasiekia tikslo „užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą“, o jį dirbtinai apeina, tai įrodo ir tai, kad 2021 m. spalio 22 d. atliekant UAB „Denelsa“ patikrą vietoje (ataskaita Nr.V-VV-1353636), tą pačią dieną buvo tikrinama ir įmonių UAB „Stelnera“, UAB „Melsola“, UAB „Entorsa“ įsigyta įranga, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šių įmonių įrangos buvo UAB „Denelsa“ 3 D skaneris (fotokopijos pridedamos) ir galimai kompiuteris su monitoriumi ir klaviatūra. Visą įrangą parodė moteris, prisistačiusi UAB „Stelnera“ direktore G. B.. Taip pat K. B. yra įdarbinta ne tik UAB „Denelsa“, bet, remiantis viešąja informacija, taip pat dirba ir Vilniaus odontologijos centre burnos higieniste. NMA manymu, sprendime yra pagrįsta išvada, jog įranga buvo naudojamasi UAB „Vilniaus odontologijos centras“. NMA taip pat nesutinka su pareiškėja, kad mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla projekte yra numatyta vykdyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl paslaugos suteikimas Vilniaus mieste nesudaro pagrindo NMA sprendime daryti išvados, jog pareiškėjos projektas nepasiekia tikslo užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą. NMA teigia, kad Paraiškos IV dalies „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 5.1 papunktyje „atitiktis ES prioritetui – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“, pareiškėja nurodė, jog projektas prisidės prie ekonominės plėtros kaime, Paraiškos IV dalies „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 5.2 papunktyje „atitiktis Programos priemonės veiklos tikslinei sričiai – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas“ nurodė, jog projekto įgyvendinimo metu bus sukurtos dvi darbo vietos kaimo gyventojams. Verslo plano 1 dalyje „Bendra informacija apie verslo idėją“ pareiškėja nurodė, kad įmonė įsteigta ir projekto sukūrimą paskatino tai, kad „rajonuose dantų technikai susiduria su problema – jiems trūksta naujos modernios įrangos <...>. Anot atsakovės, projekto tikslas buvo įsigyti techniką ir ją naudoti kaimuose, rajonuose, mažuose miesteliuose, todėl paslaugų teikimas Vilniaus mieste parodo, kad projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyti Paraiškoje, toks projekto įgyvendinimas neatitinka nei ES prioriteto, nei programos priemonės veiklos srities prioriteto, nustatyto Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte.

2.5. NMA vertinimu, jos sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas, priimtas įvertinus visas aktualias aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti. Komisijos sprendime taip pat išanalizuota faktinė situacija ir teisinis reguliavimas, įvertinta tai, kad pareiškėja patikrinimų rezultatų neginčijo, nepateikė duomenų, jog paslaugas būtų teikusi kaimuose, rajonuose mažuose miesteliuose, t. y., kad veiklą vykdė kaip numatyta Paraiškoje (projekto metu kuriamas verslas prisidės prie ekonominės plėtros kaime) ir verslo plane (teikti paslaugas dantų technikų laboratorijoms rajonuose ir mažuose miesteliuose). NMA nuomone, Komisijos sprendimas pagrįstas ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje:

- pareiškėjos atstovas skundą pilnai palaikė.

Atsiliepimas

- atsakovės atstovė su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Akcentavo, kad jau yra įsiteisėję teismų sprendimai dėl kitų susijusių įmonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo pareiškėjai UAB „Denelsa“ pritaikyta sankcija – 38 016,53 Eur paramos susigrąžinimas bei papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Taip pat pareiškėja prašo panaikinti Komisijos sprendimą.

5. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė NMA paraišką pagal programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, programos priemonės veiklos sritis „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, projektas – „UAB „Denelsa“ verslo kūrimas“, projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini), paramos lėšomis įgyto turto buvimo ir saugojimo vieta – (duomenys neskelbtini), prašoma parmos suma – 38 600 Eur, planuojama projekto įgyvendinimo pradžia – 2020 m. sausio 1 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 30 d. (Paraiškos IV dalis „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 2-4, 6-7, 10-12 punktai). Paraiškos IV dalies 5.1 papunktyje „Atitiktis ES prioritetui – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ nurodoma, kad projekto metu bus kuriamas verslas, kuris generuos pajamas ir taip prisidės prie ekonominės plėtros kaime, sukūrus naujas darbo vietas bus prisidėta prie skurdo mažinimo; 5.2 papunktyje „Atitiktis Programos priemonės veiklos srities tikslinei sričiai – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas“ nurodoma, kad UAB „Denelsa“ yra nauja, maža įmonė, planuojanti užimti rinkos dalį, teikdama gan inovatyvias paslaugas, tokias kaip 63D protezų skenavimas. Verslo plano įgyvendinimo metu bus sukurtos dvi darbo vietos kaimo gyventojams. Numatytas naujos technikos, įrangos įsigijimas ir įrengimas projekto įgyvendinimo vietoje: laboratorinis skeneris su priedais, sinterizavimo krosnis, 3D spausdintuvas (Paraiškos V dalies „Tinkamų finansuoti projekto išlaidų sąrašas“ 2.1-2.3 papunkčiai). Paraiškos VI dalyje „Projekto finansavimo šaltiniai“ nurodoma, kad paramos lėšos - 19 300 Eur (1 punktas), paskola arba finansinė nuoma (lizingas) – 27 406 Eur, pareiškėjai paskolą suteiks K. B. (3 punktas).

5.2. Pareiškėja 2019 m. sausio 10 d. NMA pateikė pakoreguotas Paraiškos dalis, be kita ko, pakeistas ERVK kodas į C 32.50.30 – dantų protezų gamyba.

5.3. Iš pareiškėjos verslo plano 1 dalies „Bendra informacija apie verslo idėją“ nustatyta, kad pareiškėja nusprendė pradėti teikti paslaugas dantų technikų laboratorijoms rajonuose ir mažuose miesteliuose. Planuojama teikti dviejų rūšių paslaugas (96.09 EVRK), viena jų – atspaudų dantų protezams skanavimas laboratoriniu skaneriu. Teikiamos paslaugos bus mobilaus pobūdžio: skeneris, kompiuteris bus vežiojami automobiliu pas klientus. Kita paslauga – dantų protezų vizualizacijų 3D spausdinimas. Potencialių klientų bus ieškoma duomenų bazių pagalba, ateityje pareiškėja planuoja sudaryti sutartį su frezavimo centru, kad paslaugos būtų kuo kompleksiškesnės, kokybiškesnės bei greitesnės.

5.4. Pareiškėja ir NMA 2019 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (2018 metų kvietimas) paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis). Paramos sutartyje nurodytos pagrindinės jos sąlygos, be kitų, nurodytas projektas – „UAB „Denelsa“ verslo kūrimas“, projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti verslo planą, nepažeisdama sutarties sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su verslo plano įgyvendinimu, reikalavimų, tuo tarpu NMA įsipareigojo vykdyti verslo plano įgyvendinimo priežiūrą, taikyti sankcijas, kai paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, įvertinti paramos gavėjo pateiktą mokėjimo prašymą ir nustatytu atveju lėšas pervesti paramos gavėjui (Paramos sutarties 1 dalies „Sutarties dalykas“ 1.1-1.2 papunkčiai).

5.5. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 5 d. išmokėta 19 300 Eur paramos suma, 2020 m. birželio 9 d. – 18 716,53 Eur paramos suma.

5.6. NMA 2020 m. gegužės 12 d. – 2020 m. gegužės 20 d. atliko patikrą vietoje, užpildyta mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaita pagal KPP priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ Nr. V-VV-1203327 (toliau – ir Patikros vietoje ataskaita 1). Iš šios ataskaitos pastabų ir paaiškinimų nustatyta, kad patikra atlikta NMA Agro programėlės pagalba; pareiškėja atsiuntė įsigytos technikos, naudojamų viešinimo priemonių ir įsigijimo dokumentų nuotraukas, darytas per NMA Agro; nurodoma, kad dalis sumos už įsigytą įrangą (706 Eur) buvo sumokėta grynais. Iš Patikros vietoje ataskaitos 1 priedų - nuotraukų matyti pareiškėjos viešinimo priemonė – stendas, įrengtas laiptinėje prie buto, 3D skeneris, 3D spausdintuvas, sinterizavimo krosnis, programinė įranga, kompiuteris ir kt.

5.7. NMA 2021 m. rugsėjo 22 d. – 2021 m. spalio 22 d. atliko patikrą vietoje, pareiškėja apie patikrą nebuvo informuota (Paraiškos patikros vietoje ataskaitos pagal KPP priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ Nr. V-VV-1353636 (toliau – ir Patikros vietoje ataskaita 2) 2.1, 2.2 papunkčiai). Patikros vietoje ataskaitos 2 pastabose ir paaiškinimuose nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 22d. neįspėjus nuvykus į patikrą vietoje projekto įgyvendinimo vietoje nebuvo rasta įrengto viešinimo stendo, paskambinus durų niekas neatidarė. 2021 m. spalio 22 d. neįspėjus nuvykus į patikrą vietoje projekto įgyvendinimo vietoje nebuvo įrengto viešinimo stendo, įrangos nebuvo, įmonės telefonas buvo išjungtas. Nurodyta, kad tą pačią dieną buvo tikrinama įmonių „Stelnera“, „Melsola“, „Entorsa“ įsigyta įranga, esanti adresu (duomenys neskelbtini), tarp šių įmonių įrangos buvo „Denelsa“ 3D skaneris ir galimai kompiuteris su monitoriumi ir klaviatūra. Dalis įrangos buvo šiuo adresu ketvirtame aukšte esančiose patalpose, ant kurių nebuvo jokio užrašo, dalis įrangos šiuo adresu esančiame Vilniaus odontologijos centre. Iš 2021 m. rugsėjo 22 d. ir spalio 22 d. nuotraukų matosi, kad viešinimo stendo nėra, 2021 m. spalio 22 d. nuotraukose matyti 3D skaneris, jo ID lentelė, kompiuteris, monitorius, klaviatūra.

5.8. NMA 2022 m. balandžio 27 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nustatė, jog sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti. NMA sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus (1. Projektas nėra tinkamai viešinamas; 2. Sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti), jų mastą ir sunkumą (parama buvo skirta pasiekti projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau paramos gavėja šį tikslą sąmoningai apėjo ir įsigytą įrangą, skirtą odontologijos paslaugoms teikti, naudoja UAB „Vilniaus odontologijos centras“, t. y. projektas nėra įgyvendinamas kaimo vietovėje bei nėra tinkamai viešinamas), vadovaujantis Administravimo taisyklių 188, 189 punktais ir 243.1 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 23.12 papunkčiu ir 58 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 7 ir 20 punktais, už abu pažeidimus taikytina bendra sankcija – 38 016,53 Eur paramos susigrąžinimo sankcija bei papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Pareiškėja apie NMA priimtą sprendimą informuota 2022 m. gegužės 11d. raštu Nr. BRK-6067 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

5.9. Nesutikdama su NMA sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai dėl NMA sprendimo panaikinimo.

5.10. Komisija sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Komisija pažymėjo, kad NMA atlikusi patikras nerado viešinimo stendo, todėl pareiškėja nevykdė nustatyto įpareigojimo viešinti projektą jo kontrolės laikotarpiu. Nustatė, jog pareiškėjai teikiama ne kompleksinė parama, todėl, Reglamento Nr. 640/2014 39 ir 40 straipsniai netaikytini. Komisijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės pareiškėjai skirta sankcija yra pagrįsta 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. spalio 22 d. atliktų patikrų metu nustatytais duomenimis apie paramos neviešinamą ir tinkamai taikant pirmiau aptartų, NMA sprendime nurodytų teisės aktų – Viešinimo taisyklių, Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių, Sankcijų taikymo metodikos nuostatas. Komisija pažymėjo, kad NMA pagrįstai vertino, jog projektas nėra įgyvendinamas kaimo vietovėje ir projekto įgyvendinimas neatitinka nustatyto prioriteto skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. NMA, atlikusi pažeidimo tyrimą, konstatavo pareiškėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant šį projektą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo tyrimo pradėjimo neturi reikšmės ir nedaro įtakos pažeidimo teisėtumui. Komisija sutiko su NMA sprendime padaryta išvada, jog tiek pareiškėjos, tiek kitų NMA sprendime nurodytų įmonių projektus sieja ekonominis ir funkcinis ryšys. Komisija sprendė, kad NMA sprendimas yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas bei teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais.

5.11. Pareiškėja nesutikdama su Komisijos sprendimu, 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti NMA sprendimą ir Komisijos sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Komisijos sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

5.12. Pareiškėja nesutikdama su teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT).

LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 19 d. sprendime iš esmės atkartojo Komisijos sprendime nurodytą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei motyvus, kuriems pritarė. Pirmosios instancijos teismas savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo neatliko, nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas, t. y. neišnagrinėjo šio administracinio ginčo iš esmės.

6. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, susiję su Komisijos sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi, tad teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Teismas toliau spręs tarp šalių kilusį ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. dėl NMA sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu NMA sprendimu, nustatyti pareiškėjos padaryti du pažeidimai: 1) pareiškėjos sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti; 2) projektas nebuvo tinkamai viešinamas. Už abu pažeidimus taikytina bendra sankcija – paramos susigrąžinimas bei papildoma sankcija.

8. Administravimo taisyklių 243.1 papunktyje nustatyta, kad pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti.

Taip pat pagal Administravimo taisyklių 188 punktą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).

9. Reglamento Nr. 1306/20136 60 straipsnyje „Nuostata dėl apgavystės“ pažymėta, kad lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

Netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumos sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba su mokėjimo prašyme prašoma išmokėti parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Sankcijos taikomos Sankcijų taikymo metodikoje nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 58 punktas). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.2 papunktį parama neteikiama pareiškėjui, jei remiantis Metodika, nustatoma, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

10. Metodikos 7 punkte (ginčui išspręsti bus nagrinėjama aktuali nuo 2017 m. liepos 20 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-478) įtvirtinta, jog nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, NMA gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę paramai gauti būtinas sąlygas). Pagal Metodikos 8 punktą, NMA, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.

11. Be to, Metodikos 12 punktas numato, kad tais atvejais, kai paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai paraiška atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. NMA informacinėse sistemose tokia paraiška pažymima ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą.

Metodikos 13 punktas nustatė, kad vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius NMA informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys) (13.1 papunktis); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys) (13.2 papunktis); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys) (13.3 papunktis); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) (13.4 papunktis).

12. Pareiškėja teigia, jog NMA nepagrįstai nurodo, kad ji galimai sukūrė neteisėtas reikalingas sąlygas gauti paramą su kitomis įmonėmis. Pareiškėjos teigimu, NMA nenustatė pirmojo (geografinio) ir trečiojo (teisinio ir (arba) asmeninio) rizikos kriterijų, todėl atsakovė neturėjo pagrindo vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus.

13. LVAT yra pasisakęs, kad pagal Metodikos 7 punktą, NMA, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, privalo įvertinti ne tik pagrindinius rizikos kriterijus (geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai), bet gali remtis ir kitais požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023). Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog NMA sprendime nustačiusi du rizikos kriterijus, negalėjo vertinti objektyvių ir subjektyvių elementų.

14. Pareiškėjos manymu, NMA pagal Metodikos 12 punktą, turėjo taikyti jos Paraiškai griežtesnę kontrolę, o ne skirti sankciją. Teismas sutinka su pareiškėja, kad pagal Metodikos 12 punktą, NMA gali paraišką pažymėti ir administruoti kaip rizikingą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Tačiau, teismas akcentuoja, jog Metodikos 12 punkte nustatyta, kad nustačius 2 pagrindinius rizikos kriterijus <...>, tačiau pritrūkus įrodymų, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Kaip matyti, pagal 12 punktą, neskirti sankcijos ir toliau administruoti paraišką galima tik tada, kai NMA pritrūksta įrodymų. Taip pat minėta, kad pagal Metodikos 7 punktą, nustačiusi rizikos kriterijus, NMA gali remtis ir kitais požymiais, kuriais būtų įrodoma, jog būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Taigi, teismo vertinimu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad NMA pagal Metodikos 12 punktą, turėjo administruoti Paraišką ir takyti griežtesnę jos kontrolę, o ne skirti sankciją.

15. Pažymėtina, kad NMA sprendime nustatė du pagrindinius rizikos kriterijus. Antrasis –projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys): paramos gavėjų veiklos, susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa (UAB ,,Stelnera“, UAB ,,Melsola“ ir UAB ,,Denelsa“). Pagal Metodikos 1 priedo 1 lentelės 2 punktą šį rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai yra tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu: ,,1. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla (pvz., pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), veiklos pavadinimą, išskyrus atvejus, kai projektus vykdo tas pats pareiškėjas arba paramos gavėjas)“, o administravimo ar priežiūros metu: ,,2. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.“. Bylos duomenys patvirtina, kad šis kriterijus nustatytas, pareiškėja jo nepaneigė.

16. NMA sprendime nustatytas ir ketvirtasis rizikos kriterijus: projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys): projektuose įsigyta įranga, susijusi su odontologijos paslaugomis, visų projektų finansines atskaitomybes tvarko ta pati buhalterė; paskolas projektams įgyvendinti suteikė du fiziniai asmenys: J. B. (UAB ,,Entorsa“ ir UAB ,,Melsola“) ir K. B. (UAB ,,Stelnera“ ir UAB ,,Denelsa“), kuri taip pat yra UAB ,,Vilniaus odontologijos centras“ direktorė bei dirba šioje įmonėje kaip protezuojanti gydytoja odontologė; visuose projektuose įgytos investicijos (įranga) yra susiję su odontologija ir papildo viena kitą; patikrų vietoje metu įranga rasta (duomenys neskelbtini); ta pati darbuotoja K. B. įdarbinta ir pas pareiškėją (UAB „Denelsa“) ir Vilniaus odontologijos centre.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja ginčija šį NMA nustatytą rizikos kriterijų. Pareiškėjos įsitikinimu, ji projektą įgyvendino savarankiškai ir atsietai nuo kitų įmonių (UAB ,,Entorsa“, UAB ,,Melsola“ ir UAB ,,Stelnera“).

Funkcinis nesavarankiškumas Metodikos 5.1 punkte apibrėžiamas kaip požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal parama finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Taip pat Metodikos 1 lentelės 4 punkte nurodyti šį funkcinio nesavarankiškumo rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai: skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis).

17. Pareiškėja nurodo, kad projektą įgyvendino savarankiškai: 1) projektų įgyvendinimu rūpinosi skirtingi asmenys (pareiškėjos vadovė ir akcininkė nėra susijusi su kitomis NMA sprendime nurodytomis projektų gavėjomis); 2) pareiškėjos projekto įgyvendinimo geografinė padėtis yra skirtinga nei kitų paramos gavėjų; 3) pareiškėjos įsigyta mobili įmonė, ne darbo metu, saugoma jos buveinėje; 4) buhalterė, kuri dirbo keliose įmonėse, niekaip negalėjo daryti įtakos nurodytų įmonių sprendimų priėmimui ir projektų įgyvendinimui.

Tačiau teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais. Visų pirma, projektų įgyvendinimu rūpinosi du fiziniai asmenys: J. B. (UAB ,,Entorsa“ ir UAB ,,Melsola“) ir K. B. (UAB ,,Stelnera“ ir UAB ,,Denelsa“). Pareiškėjos teiginys, kad jos vadovė ir akcininkė nėra susijusi su kitomis įmonėmis yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjos vadovė D. R. yra visų 4-ių įmonių buhalterė. Šių aplinkybių pareiškėja skunde nepaneigė. Antra, UAB ,,Entorsa“, UAB ,,Stelnera“ ir UAB ,,Melsola“ bei UAB ,,Denelsa“ prieš pateikiant paraišką buvo registruotos vienoje vietoje (duomenys neskelbtini) bei prieš pat paraiškos pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą. UAB ,,Stelnera“ ir UAB ,,Melsola“ prieš pateikiant paraišką visų įmonių direktorius buvo V. Š. Šių aplinkybių pareiškėja skunde nepaneigė. Trečia, NMA sprendime nustatyta, kad pareiškėjos įsigyta mobili įmonė rasta (duomenys neskelbtini). Tad pareiškėjos teiginys, kad įsigyta mobili įmonė saugoma po darbo jos buveinėje taip pat nėra pagrįstas, kadangi pareiškėja pagal 2018 m. lapkričio 30 d. pateiktą NMA Paraišką pagal programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, programos priemonės veiklos sritis „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, 5.1 papunktį, projektą turėjo įgyvendinti kaimiškoje vietoje bei rajone, tačiau įsigyta įranga rasta Vilniuje. Ketvirta, ta pati buhalterė, kuri dirba visose 4-iose įmonėse (UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“ (pas pareiškėją), UAB „Melsola“ ir UAB „Stelnera“), tik patvirtina visų 4-rių įmonių ryšį, o ne priešingai.

Taigi, teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti dėl kitokios, nei NMA sprendime padarytos išvados dėl NMA nustatyto funkcinio ryšio rizikos kriterijaus. Taigi, teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina šio rizikos kriterijaus (funkcinio ryšio) egzistavimą ir pareiškėja jo jokiais įrodymais taip pat nepaneigė.

18. Pareiškėja taip pat teigia, kad NMA sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ji išnuomojo savo įsigytą įrangą UAB „Vilniaus odontologijos centras“.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos įsigyta mobili įranga rasta (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Taigi, teismo vertinimu, vien tai, jog NMA sprendime nenustatė, jog sudaryta pareiškėjos įsigytos mobilios įrangos nuomos sutartis (nepateikta įrodymų, kad sutartis (ne)buvo sudaryta) su UAB „Vilniaus odontologijos centras“, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjos įsigyta mobili įranga turėjo būti pas pareiškėją bei naudojama pagal paskirti kaimo arba rajono teritorijoje. Kitaip tariant, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buvo faktinis pareiškėjos įsigytos mobilios įrangos valdytojas. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad NMA sprendime nepagrįstai nurodė, kad įranga išnuomota UAB „Vilniaus odontologijos centras“.

19. Pagal Metodikos 6 punktą, jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rekomendacijas dėl šių bylų): objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje nurodytų tikslų (6.1 papunktis); subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą (6.2 papunktis).

20. Be to, pagal Metodikos 7 punktą, minėta, jog nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, NMA gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę paramai gauti būtinas sąlygas). Pagal Metodikos 8 punktą, NMA, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.

21. Taigi, NMA, vadovaudamasi Metodikos 6 punktu, išnagrinėjo objektyvius ir subjektyvius elementus.

NMA dėl objektyviųjų elementų vertino, kad visos keturios įmonės (UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“ (pareiškėja) ir UAB „Melsola“) įkurtos specialiai, kad vienu metu galėtų gauti daugiau paramos nei leidžia Įgyvendinimo taisyklės vienam asmeniui. NMA nurodė, kad pareiškėja, įsigijusi odontologijos įrangą ją išnuomojo UAB „Vilniaus odontologijos centras“, kaip ir kitos susijusios įmonės, t. y. visa įsigytą 4-ių įmonių įranga naudojama ne kaimo vietovėje, o Vilniaus mieste. Taigi, NMA sprendime nurodė, jog pagal Įgyvendinimo taisykles parama teikiama projektams, įgyvendinamiems kaimo vietovėse, tačiau pareiškėjos projektas neatitinka Priemonės Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų, nes nėra įgyvendinamas kaimo vietovėje.

Šiuo aspektu dar pažymėtina, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 30 d. pateiktoje NMA Paraiškoje 5.1 papunktyje nurodė, kad projektas prisidės prie skurdo mažinimo kaimiškoje vietoje, nes bus kuriamas naujas verslas, kuris prisidės prie ekonominės plėtros rajone. Paraiškos 5.3 papunktyje pareiškėja nurodė, kad projektas yra inovacija ne tik rajono, bet ir regiono lygiu, kadangi tokio tipo mobilių paslaugų nėra. Teikiant mobilias paslaugas bus užtikrinta mažų odontologijos kabinetų teikiamų paslaugų kokybė bei inovatyvumas, nes pareiškėjai atvykę jų klientams teiks išskirtines ir kokybiškas paslaugas. Prie minėtos Paraiškos pridėto verslo plano 1 dalyje pareiškėja nurodė, kad planuoja teikti tokias mobilias paslaugas mažoms klinikoms bei kabinetams, kadangi mažai klinikai įsigyti prietaisus būtų per didelė investicija.

22. Taigi, teismo įsitikinimu, įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjos veiklos (pagal paramą įsigytos įrangos radimo vietos Vilniuje ir pan.), NMA pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos projektas nėra įgyvendinamas kaimo vietovėje. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas, jog ekonominė veikla projekte yra numatyta vykdyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl paslaugos suteikimas Vilniaus mieste nesudaro pagrindo NMA sprendime daryti išvados, kad pareiškėjos projektas nepasiekia tikslo užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenės plėtrą.

23. Dėl subjektyviųjų elementų NMA sprendime nurodyta, jog visos įmonės prieš paraiškos pateikimo datą pateikė registracijos (buveinės) vietą, kuri buvo (duomenys neskelbtini). UAB „Denelsa“, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“ ir UAB „Melsola“ planavo teikti mobilias odontologijos paslaugas. Paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys: 1) visų paramos gavėjų finansininkė yra D. R.; 2) pareiškėjos projekto įgyvendinimui gautas fizinio asmens – K. B. sutikimas suteikti 27 406 Eur paskolą, toks pat sutikimas buvo gautas ir UAB „Stelnera“; 3) K. B. yra įdarbinta ne tik pas pareiškėją, bet ir UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Taip pat NMA nustatė (Patikros vietoje ataskaita 2), kad projekto metu įsigyta įranga, kuri naudojama pagal paskirtį gali būti su kitų minėtų įmonių pagal projektus įgyta įranga, patikrų metu rasta (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė. Tad teismo manymu, tokios nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog visos 4 įmonės (UAB „Denelsa“ (pareiškėja), UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“ ir UAB „Melsola“) neabejotinai yra tarpusavyje susijusios.

24. Teismas pažymi, kad NMA sprendime buvo įvertinti visi pagrindiniai rizikos kriterijai, objektyvūs ir subjektyvūs elementai. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.

25. Be to atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2023 m. gruodžio 16 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-1428-662/2023, ir 2024 m. kovo 6 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-191-492/2024, jau irgi yra konstatavęs, jog įmonės UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“ (pareiškėja), UAB „Melsola“ ir UAB „Stelnera“ neveikė savarankiškai, t. y. LVAT nustatė, jog egzistavo nurodytų įmonių sąmoningas veiksmų derinimas.

26. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja, sukūrusi dirbtines sąlygas paramai gauti ir įgijusi paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, pažeidė šiai sričiai taikomas teisės aktų nuostatas. NMA surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė pagrįstas bei teisėtas išvadas.

27. Pažymėtina, kad pagal Metodiką, projektas dėl atitikimo pagrindiniams rizikos kriterijams dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti gali būti tikrinamas tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu (Metodikos 6 punktas, III skyrius).

28. Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

29. Taigi, pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. Taip pat minėta, kad NMA sprendime taikė bendrą sankciją – 38 016,53 Eur paramos susigrąžinimo sankcija bei papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Pareiškėjai skirta poveikio priemonė yra numatyta Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punkte. Pareiškėjai NMA pritaikė sankciją, atsižvelgusi į padarytą pažeidimą (paramos gavėja sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti), jo mąstą ir sunkumą. Šiuo atveju visų lėšų grąžinimas ir papildoma sankcija yra teisinga, pagrįsta bei proporcinga priemonė nustatytam pažeidimui. Paskirta sankcija, teismo vertinimu, nėra neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

30. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja dar nesutinka su NMA sprendime padaryta išvada, kad ji netinkamai viešino projektą. Taip pat teigia, jog NMA pritaikyta sankcija už netinkamai viešinamą projektą, nėra proporcinga priemonė ir jos taikymas prieštarauja Reglamento Nr. 640/2014 39 ir 40 straipsnių reikalavimams, nes jos veiksmuose nėra aplaidumo ir tyčinių veiksmų, kuriais siekiama sąmoningai neviešinti ar neįrengto projekto viešinimo stendų. Pažymi, kad viešinimo stendai buvo sunaikinti nenustatytų trečiųjų asmenų, todėl NMA laikydamasi atgrasomumo ir proporcingumo principų bei atsižvelgusi į konkrečias išimtines aplinkybes turėjo informuoti apie nustatytus reikalavimų pažeidimus ir pateikti nurodymą pašalinti mažareikšmį pažeidimą, bet netaikyti piniginės sankcijos.

31. Pažymėtina, jog su tokiais pareiškėjos teiginiais teismas sutikti neturi pagrindo. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 23.12 papunktį, pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja viešinti paramą pagal Viešinimo taisykles. Atitinkamai Viešinimo taisyklių 9.3 papunktyje nurodyta, kad, jeigu bendra viešoji parama projektui yra nuo 10 000,00 Eur iki 49 999,99 Eur, paramos gavėjas, pradėjęs vykdyti projekte numatytus darbus, bet ne vėliau kaip iki pirmo mokėjimo prašymo pateikimo datos, visuomenei gerai matomoje projekto vykdymo vietoje, pvz., prie įėjimo į pastatą, turi iškabinti bent vieną ne mažesnį kaip A3 formato plakatą, kuriame pateikiama informacija apie projektą ir nurodoma, kad parama gauta iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

32. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, pareiškėja buvo įsipareigojusi laikotarpyje, ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo datos, visuomenei gerai matomoje projekto vykdymo vietoje, pastato viduje arba lauke turėjo iškabinti bent vieną ne mažesnį kaip A3 formato plakatą arba įrengti stendą, kuriame pateikiama informacija apie projektą ir kt.

33. Iš į bylą pridėtų įrodymų nustatyta, kad pareiškėja viešinimo stengus įrengė. Tą patvirtina NMA 2020 m. gegužės 12 d. – 2020 m. gegužės 20 d. atlikta pareiškėjos patikra vietoje (Patikros vietoje ataskaita 1). Tačiau NMA laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. spalio 22 d. atliko kitą patikrą pareiškėjos projekto įgyvendinimo vietoje (Patikros vietoje ataskaita 2) ir nerado viešinimo priemonės. Tą patvirtina ir prie bylos pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad viešinimo priemonės nėra. Taigi, teismo vertinimu, darytina išvada, kad pareiškėja projekto tinkamai neviešino.

Pareiškėjos teigimu, ji atliko viešinimą, tačiau stendus suniokojo nenustatyti tretieji asmenys. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja pateiktame skunde niekaip minėtų aplinkybių nepragrindžia, t. y. nepateikė jokių įrodymų, jog viešinimo stendai tikrai buvo sunaikinti, sugadinti ar pavokti. Be to, apie tokias aplinkybes nebuvo informuota ir NMA (pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl trečiųjų asmenų stendo sunaikinimo pranešė NMA, policijai ir pan.).

34. Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, jog NMA pritaikyta sankcija nėra proporcinga priemonė ir jos taikymas prieštarauja Reglamento Nr. 640/2014 39 ir 40 straipsnių reikalavimams, nes jos veiksmuose nėra aplaidumo ir tyčinių veiksmų, kuriais siekiama sąmoningai neviešinti ar neįrengto projekto viešinimo stendų. Teismas šiuo atveju sutinka su NMA pozicija, kad kaltė administracinėje teisėje suprantama kaip administracinio teisės pažeidimo padarymas tyčia arba dėl neatsargumo. Taigi, nagrinėjamu atveju, NMA net du kartus patikrino ar pareiškėja atlieka viešinimą (2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. spalio 22 d.), tačiau viešinimo priemonė nebuvo rasta bei pareiškėja neįrodė, kad stendą sunaikino tretieji asmenys. Be to, sutiktina su NMA, kad šiuo nagrinėjamu atveju, Reglamento straipsniai Nr. 640/2014 39 ir 40 straipsniai yra netaikomi, kadangi minėti straipsniai taikomi tik kompleksinei paramai.

Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo nesutikti su NMA, jog pareiškėjos pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, kadangi pagal Mažareikšmių pažeidimų nustatymo tvarkos aprašo 11 punktą, teisės aktų reikalavimų nesilaikymo arba netinkamo laikymosi faktas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, jeigu nustatoma, kad asmuo du ar daugiau kartų per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, viešinimo priemonė nebuvo rasta 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. spalio 22 d., t. y. du kartus per metus fiksuotas tos pačios rūšies pažeidimas. Taigi, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėja, kad jos padarytas pažeidimas turi būti laikomas mažareikšmiu.

35. NMA sprendimu pareiškėjai už netinkamą Projekto viešinimą taikė sankciją – dalies paramos susigrąžinimas (projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu) 0,5 proc. nuo išmokėtos 38 016,53 Eur paramos sumos, t. y. 190,08 Eur (38 016,53 Eur x 0,5 proc. = 190,08 Eur) dalies paramos susigrąžinimo sankcija.

36. Minėta, jog nesilaikius Viešinimo taisyklių 9.3 papunkčio reikalavimų, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 7 punkto reikalavimais, gali būti paskirta sankcija – dalies paramos susigrąžinimas. Pagal Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 7 punktą, jeigu paramos gavėjas nevykdo gautos paramos viešinimo, taikomas paramos sumažinimas (projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu) 1 proc. nuo skirtos paramos sumos arba paramos susigrąžinimas (projekto arba verslo plano kontrolės laikotarpiu) 0,5 proc. nuo išmokėtos paramos sumos. Šiuo atveju, pareiškėjai išmokėta 38 016,53 Eur paramos, tad 0,5 proc. nuo išmokėtos 38 016,53 Eur paramos sumos yra 190,08 Eur (38 016,53 Eur x 0,5 proc. = 190,08 Eur). Taigi, teismo vertinimu, darytina išvada, kad NMA sprendime teisingai pritaikė sankciją už netinkamą projekto viešinimą.

37. Teismas, be kita ko, pažymi, kad net jeigu ir eliminuojant pareiškėjos padarytą pažeidimą dėl netinkamo projekto viešinimo, iš esmės situacija nepasikeistų, t. y. šioje byloje neginčijamai nustatytas kitas pareiškėjos padarytas teisės pažeidimas – pareiškėja, kartu su kitomis susijusiomis įmonėmis (paramos gavėjomis), sukūrė neteisėtas sąlygos paramai gauti (tai iš esmės jau yra konstatavęs ir LVAT minėtose kitose bylose, kuriose buvo ginčijami analogiški sprendimai), už kurį taikoma sankcija niekaip nepasikeistų.

38. Pareiškėja ir daugiau yra nurodžiusi argumentų, tačiau jie nėra esminiai ir nekeičia šioje byloje padarytų išvadų, tad teismas dėl jų visų plačiau nepasisako.

39. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo panaikinti ir Komisijos sprendimo.

Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

40. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Denelsa“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjas Saulius Jakaitis