Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties atmesti prokurorės pareiškimą dėl bylos, kurioje V. P. (V. P.) kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, ir perduoti baudžiamąją bylą prokuratūrai ikiteisminio tyrimo atlikimui bei kaltinamojo akto surašymui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d. tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai sutrikdė sveikatą: jis 2013 m. rugpjūčio 22 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir sugyventinės O. P., tyčia jai smogė kumščiu į kairę veido pusę, po to sugriebė jai už abiejų rankų riešų ir spaudė, vieną kartą spyrė į dešinį klubą bei dar kartą kumščiu sudavė į kairę veido pusę, o nukentėjusiajai siekiant apsiginti ir laikant prieš save kėdę, V. P. sugriebė už kėdės ir stūmė į ją, tokiais savo veiksmais sukeldamas O. P. fizinį skausmą ir padarydamas minkštųjų audinių patinimą su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimą kairio skruosto srityje, smulkias poodines kraujosruvas kairio žasto užpakaliniame, vidiniame paviršiuose, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, dešiniame rieše, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, dešinės šlaunies išoriniame, užpakaliniame paviršiuose, dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje, kairės blauzdos vidiniame paviršiuje, kairio kelio vidiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. P. kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai sutrikdė sveikatą bei grasino nužudyti žmogų: jis 2013 m. rugpjūčio 27 d. apie 12 va. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti sugyventinę O. P., dėl ko buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: pagrasinęs ją užmušti, viena ranka sugriebė O. P. už plaukų, o kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau 10 smūgių, pataikydamas į galvos sritį, pečius ir tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Po to, O. P. nugriuvus ant žemės, sugriebė rankomis jai už kaklo ir jį jėga spaudė, grasindamas užmušti, dėl ko nukentėjusioji pradėjo dusti. Tokiais savo veiksmais V. P. grasino nužudyti O. P., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė smulkius odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelio aplinkoje, grupę smulkių poodinių kraujosruvų kaklo priekyje, pasmakrėje iš kairės, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairio žasto išoriniame, vidiniame paviršiuose, kairė plaštakos II piršte, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies išoriniame bei priekiniame paviršiuose, smulkius odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka bei prašymą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir baudžiamųjų bylų sujungimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetė, baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai ikiteisminio tyrimo atlikimui ir kaltinamojo akto surašymui, nustatant nuo 2013-09-05 dviejų mėnesių ikiteisminio tyrimo terminą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog kaltinamajam prieš posėdį buvo įteiktas prokurorės pareiškimas su kaltinimais dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų 2013-08-22 ir 2013-08-27. Dėl šių kaltinimų nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neprieštaravo nei kaltinamasis, nei jo gynėjas, tačiau jie prieštaravo dėl ankstesnės bylos prijungimo ir nagrinėjimo viename teisiamajame posėdyje, kadangi apie tokią situaciją sužinojo tik šiuo metu. Kaltinamasis turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teismui išsakyti savo nuomonę dėl galimumo nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamasis V. P. nėra supažindintas su visais kaltinimais, kuriuos prokurorė prašo nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Surašydama įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą, prokurorė pažeidė kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai gintis nuo kaltinimo. Teismas konstatavo, jog prokurorės pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl byla perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui ir kaltinamojo akto surašymui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-429/2007) nurodė, kad BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Tai laikytina teisės spraga, tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą. Siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 str. 4 d. taikymo klausimai, kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 bei šia nutartimi turi būti remiamasi kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos. Paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 str. 1 p., 233 str.); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 str., joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 str. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 str. 4 p., bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX-XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d., BPK 307 str.), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

BPK 432 str. nurodyta, kad bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis šio kodekso V dalyje nustatytų taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Taigi teismas, 2013-09-05 gavęs prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nustatęs, kad 2013-02-15 nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. P. kaltinamas per vienerius metus padaręs naują tyčinį nusikaltimą, turėjo taikyti baudžiamojo proceso įstatymo taikymo analogiją, jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-429/2007): išsireikalauti pirmąją bylą ir, vadovaujantis BPK 295 str., joje atnaujinti įrodymų tyrimą; vadovaujantis BPK 232 str. 4 p., bylas sujungti; sujungtą bylą nagrinėti vadovaujantis BPK XIX- XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami.

Pažymi, kad 2007 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje, priešingai nei teigė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, nėra nurodyta, kad prokuroras kaltinamajame akte turi nurodyti kaltinamą, dėl kurio asmuo jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str. pagrindais) teismo nuosprendžiu, o pakanka nuorodos (kaltinamajame akte ar atskirai), kad kaltinamasis pagal BK 38 str. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas. Būtent tokį prašymą - sujungti bylas prokurorė kartu su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka 2013-09-05 ir pateikė teismui, o duomenis apie tai, kad V. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, prokurorė nurodė ir pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodė ir tai, kad kaltinamasis ir jo gynėjas prieštaravo dėl ankstesnės bylos prijungimo ir nagrinėjimo viename teisiamajame posėdyje, kadangi apie tokią situaciją sužinojo tik šiuo metu, tačiau tokią kaltinamojo ir jo gynėjo poziciją reikėtų vertinti kaip prašymą duoti laiko pasirengti gynybai. Beje, aplinkybė, kad V. P. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 str. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, jau buvo žinoma ir kaltinamajam, ir jo gynėjui, nes šią aplinkybę nurodė ne tik prokuroras 2013-08-29 teismo posėdyje pagarsindamas savo pareiškimą dėl suėmimo skyrimo, bet ši aplinkybė buvo netgi akcentuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, kuria V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Taigi, jei kaltinamasis išreiškė prašymą duoti laiko pasirengti gynybai, teismas galėjo priimti sprendimą surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną (BPK 428 str. 2 d. 2 p.), o ne atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti ir kaltinamajam aktui surašyti, dėl ko baudžiamasis procesas tik būtų vilkinamas, nes ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, o kaltinamajame akte būtų nurodyti iš esmės analogiški duomenys, kaip ir prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 428 str. įtvirtinti teismo veiksmai, kai atvyksta prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į teismą, teisme posėdis turi būti rengiamas tuoj pat. Pagal BPK 428 str. 2 d. teismas, išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, turi priimti vieną iš sprendimų: 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atmesti pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka teismas, kaip nustatyta BPK 429 str. 1 d., gali dėl dviejų priežasčių – kai nustato, kad yra praleistas BPK 426 str. numatytas terminas arba kad byla teisminga apygardos teismui. Taigi, apylinkės teismas bylos parengimo nagrinėti teisme pagreitinto proceso tvarka metu galėjo priimti tik vieną iš aukščiau išvardintų sprendimų. Tuo tarpu sprendimą bylą perduoti prokurorui teismas gali priimti tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 427 str. reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 429 str. 2 d.). Taigi, Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimą bylą perduoti prokurorui galėjo priimti tik pradėjęs bylą nagrinėti teisme. Kartu pažymėtina, jog pats bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 432 str. 1 d.).

BK 38 str. 4 d. numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 d., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K–P–429/2007). Prokurorė teisingai pažymėjo, jog BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje konstatuota, jog, siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 str. 4 d. taikymo klausimai, kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 bei šia nutartimi turi būti remiamasi kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, apibendrinusi kasacinėse nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 pateiktus išaiškinimus, inter alia konstatavo, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 str. 1 p., 233 str.); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 str., joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 str. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 str. 4 p., bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).

Remdamasis aptartu aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, nenustatęs bent vieno iš BPK 429 str. 1 d. numatytų pagrindų (praleistas BPK 426 str. numatytas terminas; byla yra teisminga apygardos teismui), kas būtų pagrindas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, privalėjo priimti sprendimą surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat arba surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, o po to bylą nagrinėti BPK V dalyje nustatyta tvarka bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ji naikinama, o baudžiamoji byla perduodama Klaipėdos miesto apylinkės teismui BPK 428 str. 2 d. 2 p. ir 430 str. numatytiems klausimams spręsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti, ir perduoti baudžiamąją bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui BPK 428 str. 2 d. 2 p., 430 str. numatytiems klausimams spręsti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.