Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2187-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
1-2187-369/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04717-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-2187-369/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04717-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Ričardo Kubiliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ statybininku, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2019 m. vasario 3 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje – gatvėje, esančioje Vilniuje, K. Kalinausko g. 21, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, matant liudytojams M. B. ir R. R., spardė kojomis, daužė rankomis ir valymo šluotele E. B. automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip įlenkė ir suraižė dešinės pusės priekines automobilio dureles – 502 Eur vertės, dešinės pusės galines automobilio dureles – 620 Eur vertės, kairės pusės galines automobilio dureles – 603 Eur vertės, bei subraižė kairės pusės veidrodėlio dangtelį – 79 Eur vertės, viso nukentėjusiajam E. B. padarė 1 804 Eur turtinę žalą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Įtariamasis A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 3 d., antroje dienos pusėje, jis baigė darbą statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirba statybininku ir vienas nuėjo į šalia esantį barą išgerti alkoholio, kad atsipalaiduoti po darbingos savaitės. Baras yra netoli statybvietės, kurioje jis dirba. Bare jis buvo vienas, vartojo alkoholį. Kiek laiko praleido bare ir kiek išgėrė alkoholio, neatsimena. Vakare vienas išėjo iš baro, nuėjo pasivaikščioti po miestą. Einant K. Kalinausko g., ties pastatu Nr. 21, išgirdo vyriškus balsus ir garsų juoką. Apsižvalgęs pamatė gatvėje prie automobilio stovinčius jaunuolius. Kiek jų buvo ir kaip atrodė, neatsimena. Pamanė, kad vaikinų kompanija juokėsi iš jo, todėl priėjęs arčiau pabandė pasiaiškinti. Vaikinų kompanija įsėdo į automobilį, tačiau į kurį, nepamena. Tikriausiai pamanė, kad jie įsėdo į tą automobilį. Supykęs, kad vaikinai nenori pasiaiškinti, iš striukės kišenės išsitraukė atsuktuvą ir juo tyčia pradėjo braižyti melsvos spalvos automobilį „Volkswagen Passat“. Bandė pateikti į automobilį, tačiau supratęs, kad jis uždarytas, dar labiau supyko. Tyčia pradėjo spardyti automobilį kojomis, daužyti rankomis. Vis bandė į jį patekti, tačiau nesėkmingai. Galimai jis daužė automobilį ir valymo šluotele. Iš kur galėjo ją paimti, neatsimena. Tą vakarą išgėrė daug alkoholio, nekontroliavo savo veiksmų. Visos įvykio sekos neatsimena. Kiek truko įvykis, nurodyti negali, pamena, kad jį sulaikė šalia ėjęs praeivis. Buvo piktas ir agresyvus dėl to, kad jį laikė per prievartą. Daugiau nieko neatsimena. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Pas jį rado atsuktuvą, kuris yra jo. Kadangi jis dirba statybvietėje, atsuktuvas jam reikalingas kaip darbo įrankis. Jis tą vakarą tiesiog skubėdamas išeiti iš darbo pamiršo atsuktuvą išsiimti iš striukės kišenės. Paprastai atsuktuvų kišenėje nesinešioja. E. B. nepažįsta. Anksčiau nėra jo matęs ir nėra su juo konfliktavęs. Labai gailisi dėl padarytos veikos, ateityje pasižada taip nesielgti. Pasiruošęs atlyginti padarytą žalą, kurią prašo išdėstyti dalimis (b. l. 106, 120-121).

Nukentėjusysis E. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra automobilio „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas. Automobilis priklauso AB „L.“ bankui. Automobilis yra apdraustas civiliniu ir kasko draudimais. Jis vienintelis naudojasi automobiliu. 2019 m. vasario 2 d. automobiliu atvyko namo. Automobilį paliko tvarkingą su įjungta garsine apsaugos signalizacija iš gatvės pusės stovėjimo vietoje, esančioje Vilniuje, K. Kalinausko g. 21. 2019 m. vasario 3 d., apie 15.30 val., gyvenamosios vietos adresu atvyko policijos pareigūnas ir pranešė, kad automobilis yra apgadintas, automobilį apgadino vyriškis, kuris yra sulaikytas. Paprašė nueiti iki automobilio šį apžiūrėti. Iš karto nuėjus iki gatvėje stovinčio automobilio šį apžiūrėjo ir nustatė, kad jis yra apgadintas, t. y. įlenktos ir subraižytos dešinės pusės abi durelės, kairės pusės galinės durys taip pat buvo įlenktos ir subraižytos bei buvo įskeltas kairės pusės galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlio korpusas. Dėl visų minėtų apgadinimų kreipėsi į „I.“ filialo kasko draudimą. Draudikas jį nukreipė į oficialų „Volkswagen“ servisą „M.“, kur automobilis buvo sutvarkytas. Už automobilio remontą mokėjo draudikas. Dėl šio įvykio turtinės žalos nepatyrė. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 35-36).

Liudytojas M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 3 d., apie 15.15 val., sportavo. Bėgdamas K. Kalinausko gatve, priešais Santuokos rūmus, pastebėjo jaunuolį, kuris spardė stovintį žydros spalvos automobilį „Volkswagen Passat“. Jaunuolis elgėsi neadekvačiai, rankoje turėjo valymo šluotelę, apie 50 cm ilgio, kuria trankė automobilį. Minėtą automobilį spardė kojomis ir daužė rankomis. Prie Santuokos rūmų stovėjo nepažįstama mergina, kuri stebėjo jaunuolio veiksmus. Paprašė jos paskambinti policijos pareigūnams, ką ji ir padarė. Jis pribėgo prie minėto jaunuolio ir pasiteiravo, ką jis daro. Iš karto iš jo rankų paėmė automobilio valymo šluotelę ir laikydamas už dešinės rankos jį nuvedė į šoną ant šaligatvio. Jaunuolis buvo akivaizdžiai neblaivus, muistėsi, bandė ištrūkti, nepavykus to padaryti, prašė jį paleisti. Jaunuolis aiškino, kad automobilis priklauso jam, tačiau, paprašius parodyti automobilio raktelius, sakė, kad su rakteliais nuvažiavo draugai. Šalia įvykio vietos, per vieną nuo spardomo automobilio, stovėjo „C.“ melsvos spalvos automobilis „Toyota Auris“ praviromis šoninės keleivio pusės durimis, kurio viduje sėdėjo trys-keturi jaunuoliai, apie 18-19 metų amžiaus, kurie tiesiog stebėjo neblaivaus jaunuolio veiksmus. Jis jaunuolių pasiteiravo, ar sulaikytas jaunuolis yra kartu su jais. Jie jam atsakė, kad ne, tiesiog sulaikytas vaikinas turi jų automobilio valymo šluotelę. Jis jiems šią atidavė, po to jie iš karto išvažiavo. Jaunuolių neįsidėmėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė kokiomis aplinkybėmis sulaikė neblaivų jaunuolį (b. l. 47-48).

Liudytoja R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 3 d., apie 15.00 val., ėjo namo K. Kalinausko gatve. Ties Santuokos rūmais, namu, esančiu M. K. Čiurlionio g. 2, automobilio stovėjimo aikštelėje pastebėjo neblaivų vyrą, kuris įnirtingai bandė atidaryti stovintį melsvos spalvos automobilį „Volkswagen Passat“, kuris buvo užrakintas. Vyras buvo apie 36 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, tamsiai apsirengęs, akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis rėkė, buvo agresyvus. Jai jo veiksmai sukėlė įtarimų, tad nutarė stabtelėti ir pasižiūrėti, ką jis toliau darys. Vyras agresyviai tikrindamas dureles bandė jas atrakinti, tačiau jam nepavyko, tada buvo priėjęs prie „C.“ automobilio, kuris stovėjo nuo automobilio „Volkswagen Passat“ už dviejų automobilių, ir atidaręs keleivio dureles kažką sakė viduje sėdintiems jaunuoliams. Ką būtent vyras kalbėjo su automobilyje sėdinčiais jaunuoliais, negirdėjo, tačiau matė, kaip jie jam padavė valymo šluotelę ir vyras nuėjo atgal prie automobilio „Volkswagen Passat“. Vyras sugrįžęs atgal prie automobilio „Volkswagen Passat“ pabandė valymo šluotele išdaužti vairuotojo durelių stiklą, tačiau pataikė į rėmą. Stiklas nedužo. Netikėtai ji pamatė bėgiką, kuris pasakė kviesti policiją, o pats nuėjo prie vyro, kuris buvo prie automobilio „Volkswagen Passat“ ir jį sulaikė. Ji visą laiką stovėjo Santuokos rūmų pusėje, prie vyrų priėjusi nebuvo. „C.“ automobilis pasišalino iš karto, kai tik bėgikas priėjo prie automobilio „Volkswagen Passat“. Ji matė, kaip neblaivus vyras, tikrindamas automobilio dureles, bandė į jį patekti, ir matė, kaip jis valymo šluotele bandė išdaužti automobilio priekinį vairuotojo durelių stiklą. Atvykusiems policijos pareigūnams suteikė informaciją apie įvykį (b. l. 53-54).

Liudytojas E. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. vasario 3 d., nuo 6.00 iki 18.00 val., kartu su vyriausiaisiais patruliais J. D. ir A. K. dirbo antrojo policijos komisariato teritorijoje, o esant reikalui – pagal visą Vilniaus apskritį. Apie 15.23 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iškvietimą vykti adresu Vilniuje, K. Kalinausko g. 21, kur pranešėja matė, kaip gatvėje jaunuolis spardė stovintį automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 15.27 val. atvykus į įvykio vietą juos pasitiko praeivis M. B., kuris tuo metu laikė sulaikęs vyrą. Sulaikytas vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyvus muistėsi ir bandė išsilaisvinti. M. B. paaiškino, kad jam bėgant A. K. gatve pastebėjo, kaip neblaivus vaikinas spardo gatvėje stovintį automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jis jam sukėlė įtarimų, iš karto nutraukė jo neteisėtus veiksmus. Jo porininkas J. D. liko bendrauti su M. B., o jis nuėjo į kitą gatvės pusę pas pranešėją – R. R.. Pranešėja paaiškino, kad minėtą automobilį spardė sulaikytas jaunuolis, kuris prieš kelias minutes į vietą atvyko „C.“ automobiliu. Sulaikytas vyras išlipo iš „C.“ automobilio, jam kažkas iš jo padavė daiktą, panašų į atsuktuvą, po ko minėtas automobilis po kelių minučių išvažiavo, o sulaikytas vyras, nuėjęs prie gatvėje stovinčio automobilio, pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis. Mergina nieko neminėjo apie automobilio subraižymą. Buvo nustatytas apgadinto automobilio savininkas. Nuėję į minėtą butą pranešė automobilio savininkui apie jo automobilio apgadinimus. Atėjęs prie automobilio savininkas jį apžiūrėjo ir pranešė, kad apgadintos trys durys, veidrodėlis ir galinis sparnas. Sulaikytasis buvo agresyvus, prisistatyti atsisakė, todėl buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Nukentėjusysis į policijos komisariatą kreipėsi savarankiškai (b. l. 39-40).

Liudytojas J. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. vasario 3 d., nuo 6.00 iki 18.00 val., kartu su vyriausiaisiais patruliais E. A. ir A. K. dirbo antrojo policijos komisariato teritorijoje, tačiau esant reikalui– pagal visą Vilniaus apskritį. Apie 15.23 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti adresu Vilniuje, K. Kalinausko g. 21, kur pranešėja matė, kaip gatvėje jaunuolis spardė stovintį automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 15.27 val. atvykus į įvykio vietą juos pasitiko praeivis, prisistatęs M. B., kuris paaiškino, kad bėgant A. K. gatve jis pastebėjo jaunuolį, kuris spardė stovintį automobilį „Volkswagen Passat“. Jaunuolis buvo neblaivus, nusiteikęs agresyviai. Šalia „Volkswagen Passat“ automobilio nieko nebuvo, todėl jis nutarė nutraukti jaunuolio veiksmus. M. B. paaiškino, kad jam priėjus prie automobilį spardančio jaunuolio pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyvus, tačiau jam pavyko jį sulaikyti. Jis liko kartu su A. K. sulaikinėti jaunuolio, o E. A. nuėjo pas pranešėją, kuri stovėjo kitoje gatvės pusėje. Sulaikytas asmuo atsisakė prisistatyti, jam buvo atlikta paviršutinė drabužių apžiūra, kurios metu striukės dešinės pusės kišenėje buvo rastas atsuktuvas. Kokiu tikslu ir iš kur pas jį atsuktuvas, jaunuolis atsisakė pasakyti. Atsuktuvas buvo paimtas ir pridėtas prie medžiagos. Po kelių minučių E. A. sugrįžęs prie tarnybinio automobilio pranešė, kad netrukus ateis apgadinto automobilio savininkas. Atėjęs automobilio savininkas jį apžiūrėjo ir nustatė, kad apgadintos trys durys, veidrodėlis ir galinis sparnas. Sulaikytasis buvo agresyvus, prisistatyti atsisakė, todėl buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Nukentėjusysis apklausai į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą atvyko savarankiškai (b. l. 43-44).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 3 d., apie 15.00 val., Vilniuje, K. Kalinausko g. 21, buvo apgadintas automobilis „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)): įlenktos ir subraižytos dvi dešinės pusės durelės bei kairės pusės galinės durelės, subraižytas veidrodėlis (b. l. 4).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. D. 2019 m. vasario 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. B., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, jog 2019 m. vasario 3 d., apie 15.30 val., į jo buto duris paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad jo automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino kažkoks vyriškis.

Pasiūlius papasakoti visa, kas pareiškėjui gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, E. B. parodė, kad jam atėjus prie automobilio, kuris stovėjo Vilniuje, K. Kalinausko g., ties pastatu Nr. 21, pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas: įlenktos ir subraižytos dešinės pusės durelės, apgadintos ir subraižytos kairės pusės galinės durys, subraižytas ir įtrūkęs kairės pusės galinis veidrodėlis. Padaryta apie 3 000 Eur dydžio turtinė žala. Asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, žinomas. Asmens, galinčio suteikti reikšmingos informacijos, nėra.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priparkuotas Vilniuje, K. Kalinausko g., ties pastatu Nr. 21. Automobilio apgadinimai: abi dešinės pusės durelės yra įlenktos ir subraižytos, kairės pusės galinės durys yra įlenktos ir subraižytos, kairės pusės veidrodėlis yra subraižytas ir įtrūkęs. Ant šalia esančių pastatų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Automobilyje įrengta signalizacija. Pridėta įvykio vietos apžiūrą atspindinti fotolentelė Nr. 1 (b. l. 8-15).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. 2019 m. vasario 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas atsuktuvas, kuri 2019 m. vasario 3 d. buvo paimtas iš įtariamojo A. S. paviršinės apžiūros metu. Atsuktuvas yra 16 cm ilgio, susideda iš antgalio ir rankenos, rankena yra plastmasinė, tamsios spalvos, apsitrynusi, antgalis yra plokščias, surūdijęs. Ant atsuktuvo individualių žymių nėra. Pridėta daikto apžiūrą atspindinti fotolentelė Nr. 1 (b. l. 17, 19).

Iš D. A. 2019 m. gegužės 27 d. elektroninio laiško matyti, kad preliminari dešinės pusės priekinių automobilio durų remonto kaina sudaro 502,28 Eur plius PVM, kairės pusės galinių automobilio durų remonto kaina sudaro 603,21 Eur plius PVM, dešinės pusės galinių automobilio durų remonto kaina sudaro 620 Eur plius PVM, kairės pusės veidrodėlio remonto/keitimo kaina sudaro 79,24 Eur plius PVM (b. l. 67).

Iš „I.“ filialo regreso specialistės K. J. 2019 m. gegužės 28 d. civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-04717-19 matyti, kad „I.“ filialas, vadovaudamasis transporto priemonių draudimo sutartimi (polisas TPA Nr. (duomenys neskelbtini)), išmokėjo draudėjui 2 065,72 Eur draudimo išmoką (bendras žalos dydis sudaro 2 173,72 Eur) ir taip atlygino žalą, atsiradusią dėl 2019 m. vasario 3 d. Vilniuje, K. Kalinausko g. 21, apgadinto automobilio „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, „I.“ filialas reiškia civilinį ieškinį atsakingiems asmenims ir prašo iš jų priteisti 2 065,72 Eur sumą. Prie civilinio ieškinio pridėti transporto priemonių draudimo liudijimo (poliso) Nr. TPA (duomenys neskelbtini) kopija, žalos skaičiavimo išvados kopija, transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, transporto priemonės nuotraukos, PVM sąskaitos-faktūros kopijos, žalos sąmatos kopija, pavedimo kopija, įgaliojimo kopija (b. l. 71-91).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 3 d. 17.11 val. A. S. nustatytas 2.10 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, bent vieno kurių pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. S. kaltė 2019 m. vasario 3 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje – gatvėje, esančioje Vilniuje, K. Kalinausko g. 21, būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, elgiantis įžūliai demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, matant liudytojams M. B. ir R. R., spardžius kojomis, daužius rankomis ir valymo šluotele E. B. automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip įlenkus ir suraižius dešinės pusės priekines automobilio dureles – 502 Eur vertės, dešinės pusės galines automobilio dureles – 620 Eur vertės, kairės pusės galines automobilio dureles – 603 Eur vertės, bei subraižius kairės pusės veidrodėlio dangtelį – 79 Eur vertės, viso nukentėjusiajam E. B. padarius 1 804 Eur turtinę žalą, taip sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis atsuktuvu braižė automobilį „Volkswagen Passat“, bandė į jį pateikti, automobilį spardė kojomis, daužė rankomis ir, galimai, valymo šluotele (b. l. 106, 120-121). Pateikta A. S. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Antai įvykį tiesiogiai stebėjusių liudytojų R. R. ir M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų sugretinimas atskleidžia, kad A. S. automobilį „Volkswagen Passat“ spardė kojomis, daužė rankomis ir valymo šluotele (b. l. 47-48, 53-54). Iš liudytojų E. A. ir J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad R. R. ir M. B. atitinkamas įvykio aplinkybes nurodė atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 39-40, 43-44). Automobilio „Volkswagen Passat“ apgadinimai objektyviai atsispindi vyriausiojo patrulio J. D. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotose įvykio vietos apžiūros duomenyse ir ją atspindinčioje fotolentelėje (b. l. 8-15), o apgadinimų vertė pateikta oficialaus „Volkswagen“ serviso „M.“ atstovo D. A. elektroniniame laiške (b. l. 67). Pateikti įrodymai sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vienas kitą papildo, todėl pripažintini patikimais ir sudaro pagrindą išvadai, kad A. S. išties apgadino automobilį „Volkswagen Passat“.

A. S. pareikštame kaltinime tokia jo veika pripažinta ne tik įžūliu elgesiu, bet ir vandališkais veiksmais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Tuo tarpu įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Taigi, išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Atsižvelgiant į pateiktą aiškinimą, kasacinis teismas nagrinėtoje byloje nustatytą kaltinamojo veiką – sugadino svetimą turtą, t. y. metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir sugadino variklio dangtį, taip pat metaline kombaino detale tyčia subraižė automobilio priekinių durų dešinės pusės stiklą, įlenkė priekinį dešinės pusės statramstį, įlenkė priekinį dešinės pusės sparną ir sudaužė priekinį stiklą – pripažino ne vandališkais, o įžūliais veiksmais, kadangi nuteistasis svetimą turtą (automobilį), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, sugadino privataus asmens ūkio teritorijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Remiantis pateikta kasacinio teismo praktika, kaltinamojo A. S. veika – gatvėje stovėjimo vietoje priparkuoto svetimo automobilio, neturinčio kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, apgadinimas, pripažintina ne vandališkais veiksmais, o įžūliu elgesiu. Tuos pačius kaltinamojo veiksmus pripažinus vien tik įžūliu elgesiu veikos kvalifikacija ir esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia, tik tikslintinas veikos požymis. Tai sudaro pagrindą atitinkamai tikslinti A. S. pareikštą kaltinimą.

Tokiu įžūliu elgesiu kaltinamasis A. S. neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Juk automobilis „Volkswagen Passat“ buvo apgadintas savaitgaly dienos metu sostinės centre, tai atkreipė praeivių R. R. ir M. B. dėmesį, atitraukė juos nuo savo reikalų, R. R. buvo priversta kviesti policijos pagalbą, o M. B. – sulaikyti A. S. ir neleisti jam pasišalinti iki atvykstant pareigūnams, kuriems abu davė paaiškinimus. Apie tai be kitų įrodymų leidžia spręsti liudytojų R. R., M. B., E. A. ir J. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Svarbu ir tai, jog kaltinamasis A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo elgesį aiškino apsvaigimu nuo alkoholio ir manymu, kad galimai iš jo juokęsi vaikinai nenorėdami pasiaiškinti įsėdo į automobilį „Volkswagen Passat“, tuo tarpu E. B. jis nepažįsta. Atitinkamai nukentėjusiojo E. B. dar pirminių tyrimo veiksmų atlikimo metu duoti paaiškinimai ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai rodo, kad jo su A. S. jokie santykiai nesiejo (b. l. 8-15, 35-36). Visa tai sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamojo A. S. pavojinga veika buvo padaryta be priežasties, o tyčia nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą.

Pagaliau, A. S. įžūlus elgesys pasireiškė sostinės gatvėje, kurioje lankymasis neapribotas ir bet kuriuo metu gali pasirodyti pašaliniai asmenys, todėl ši vieta pripažintina viešąja. Tuo tarpu kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio objektyviai pagrindžia alkotesterio kvito rodmenys, atskleidžiantys, kad neužilgo po įvykio jam buvo nustatytas 2.10 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 94).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą (b. l. 167-169, 170).

Dėl A. S. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – A. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, sostinės centre savaitgaly dienos metu įžūliu elgesiu – spardant kojomis, daužant rankomis ir valymo šluotele svetimą automobilį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko praeiviai buvo atitraukti nuo savo reikalų, teko kviesti policiją ir sulaikyti kaltininką, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, visumoje padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį pavojingumą, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, nusikalstama veika padaryta be aiškios priežasties, nulemta apsvaigimo nuo alkoholio, nusikalstama veika padaryta 2 065,72 Eur žala nėra atlyginta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į A. S. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs (b. l. 127), profesinio išsilavinimo, dirbantis (b. l. 128, 129), per pastaruosius vienerius metus tris kartus baustas administracine tvarka, be kita ko, už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 131-133), tris kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 134-166), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai leidžia įžvelgti A. S. polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, besiformuojančias jo antivisuomenines nuostatas ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti ne vien tik kaip padarytą atsitiktinai dėl apsvaigimo nuo alkoholio, bet taip pat nulemtą kaltinamojo neigiamų vertybinių orientyrų, ankstesnio netinkamo elgesio. A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu A. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Teismo vertinimu, pagal A. S. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. S. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 3 d. 15.50 val. (b. l. 96) iki 2019 m. vasario 4 d. 11.08 val. (b. l. 107) išbūtas laikas, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

„I.“ filialo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto kaina sudarė 2 173,72 Eur su PVM sumą, kurios 2 065,72 Eur dalį „I.“ filialas mokėjimo pavedimu sumokėjo „M.“, UAB (b. l. 72-73, 86). Tai sudaro pagrindą iš A. S. priteisti 2 065,72 Eur turtinės žalos atlyginimo „I.“ naudai.

A. S. prašė priteistos žalos atlyginimą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis (b. l. 167-169). Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinėje praktikoje aiškinant šią teisės normą, yra ne kartą pabrėžta, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidėdamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-301/2006, Nr. 3K-7-61/2011). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančiu A. S. blogą turtinę padėtį, taip pat jam susidariusias labai nepalankias aplinkybės vykdyti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, todėl nagrinėjamas atvejis nelaikytinas išimtiniu. Tai sudaro pagrindą A. S. prašymą atmesti.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108), paliktina galioti iki jo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vienas vokas, kuriame yra atsuktuvas, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. 2019 m. vasario 4 d. nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimo Nr. IBPS-V-2888190; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 12 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK001494) (b. l. 21, 23), konfiskuotinas iš A. S. valstybės nuosavybėn ir sunaikintinas, kaip menkavertis daiktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. S. (A. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. (A. S.) laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 3 d. 15.50 val. iki 2019 m. vasario 4 d. 11.08 val. išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą.

„I.“ filialo civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Iš A. S. (A. S.) priteisti dviejų tūkstančių šešiasdešimt penkių eurų 72 ct (2 065,72 Eur) turtinės žalos atlyginimo „I.“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) naudai.

A. S. (A. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuteistojo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vieną voką, kuriame yra atsuktuvas, perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. 2019 m. vasario 4 d. nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimo Nr. IBPS-V-2888190; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 12 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK001494), konfiskuoti iš A. S. (A. S.) valstybės nuosavybėn ir sunaikinti, kaip menkavertį daiktą.

Išaiškinti A. S. (A. S.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas