Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis A. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d., šventė pas draugą, (duomenys neskelbtini). Turėjo atvažiuoti brolis parvežti namo, tačiau taip atsitiko, kad jis išvažiavo pats. Važiavo namo. Tai buvo gal trečiadienis, apie 18 val. Tada sustabdė policijos pareigūnai. Jis sutiko tikrintis blaivumą ir buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas. Labai blogai vertina šią situaciją, gailisi. Alkoholį vartoja retai, gal porą kartų į mėnesį ir nesėda išgėręs vairuoti. Nežino, kodėl taip atsitiko. Ateityje galvoja negerti. Draugė, su kuria gyvena, galėtų už jį laiduoti. Su ja kartu gyvena apie 15 metų. Nuo 1500 iki 2000 eurų uždirba į mėnesį. Sūnus panašiai uždirba. Automobilis priklauso sūnui, jis pirko jį sugedusį už 400 Eur su purkštukų defektu. Šiuo metu automobilis važiuoja, tačiau nežino, ar sūnus jį remontavo, bet jis važiuoja ne taip, kaip turėtų. Šio automobilio purkštukas kainuoja apie 700 Eur.

3. Laiduotoja A. A. apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su A. L. gyvena nuo 2008 metų, veda bendrą ūkį ir puikiai sutaria. Jis yra labai geras, niekada neatsisako padėti. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Nebuvo atvejų, kad grįžtų girtas. Kiek žino, kad jis tą dieną buvo pas draugą (duomenys neskelbtini). Jis negalvojo važiuoti atgal su tuo automobiliu. Jį kažkas turėjo paimti. Matyt nesulaukė ir tada jis sėdo vairuoti. Labai blogai vertina tokį kaltinamojo elgesį. Jai toks dalykas nepriimtinas. Susinervino ir apibarė jį. Supranta, kad prisiima atsakomybę, kad daugiau tokie įvykiai nesikartotų. Bendraus su juo ir jam aiškins. Jei tai pasikartotų, tai pakenktų jų santykiams. Ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, yra bausta už greičio viršijimą ir dėl važiavimo be bilieto. Kaltinamasis yra suaugęs žmogus. Su juo reikia aiškintis ir kalbėtis. Jeigu tai pasikartotų, ji nutrauktų santykius su juo. Ji dirbanti pensininkė. Pensijos gauna apie 480 eurų, o atlyginimas yra 600 eurų. Jeigu būtų paskirtas užstatas, tai sumokėtų.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytoja S. I. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.17 val., dirbo pajėgose (duomenys neskelbtini) kartu su vyresniuoju tyrėju T. Š. Jie gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Apie 18.19 val. jie sustabdė automobilį „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ties Gabijos g. 2C, Gabijos progimnazija. Sustabdę nustatė, kad automobilį vairavo A. L. Vairuotojas iš išvaizdos atrodė neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jiems paklausus, ar vartojo alkoholio, jis pasakė, kad prieš 20 minučių vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kokius tiksliai nenurodė. Jiems patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmą kartą buvo nustatyta 2,01 promilės girtumas, o po 20 minučių patikrinus – 2,14 promilės girtumas (b. l. 14).

6. Iš liudytojos policijos pareigūnės S. I. 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.17 val., dirbant pajėgose (duomenys neskelbtini) kartu su vyresniuoju tyrėju T. Š. gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Apie 18.19 val. sustabdžius automobilį „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Gabijos g. ties pastatu 2C, Vilniuje, nustatyta, kad A. L., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. L. buvo sulaikytas. Automobilis perduotas į vietą atvykusiai A. A. (b. l. 1).

7. Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad atlikus tikrinimą prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKL0723, Nr. 1465963, A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 17 d., 18.24 val. nustatyta 2,01 % etilo alkoholio, 2021 m. rugpjūčio 17 d. 18.48 val. nustatyta 2,14 % etilo alkoholio (b. l. 19-21).

8. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2021 m. kovo 25 d. patikros sertifikato Nr. 1465963 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0723“ patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 18).

9. Iš Emprekis pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Peugeot 407“ SW 1.6 HDi kaina Lietuvoje – 1477,30 Eur be PVM, 1870,00 Eur su PVM (b. l. 31).

10. Iš 2021 m. liepos 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su purkštukų defektu iš V. P. už 400 Eur įsigijo K. L. (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

12. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. L. kaltė 2021 m. rugpjūčio 17 d., 18.19 val. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

13. Kaltinamasis A. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo svečiuose pas savo pažįstamą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Skambino broliui arba kvietėsi pavėžėją, neplanavo važiuoti namo pats vairuodamas po to, kai išgėrė tiek alkoholio, tačiau nežino kodėl sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti link namų. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas Gabijos gatvėje ir jam nustatytas 2,01 promilės neblaivumas.

14. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Antai liudytoja S. I. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.17 val., dirbo pajėgose (duomenys neskelbtini) kartu su vyresniuoju tyrėju T. Š. Jie gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Apie 18.19 val. jie sustabdė A. L. vairuojamą automobilį „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ties Gabijos g. 2C, Gabijos progimnazija. Jiems patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmą kartą buvo nustatyta 2,01 promilės girtumas, o po 20 minučių patikrinus – 2,14 promilės girtumas. Tokie liudytojos parodymai atitinka tiek kaltinamojo parodymų turinį, tiek ir jos tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 1).

15. Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis A. L. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina tiek jo paties, tiek liudytojos policijos pareigūnės S. I. parodymai, taip pat ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d., 18.24 val. A. L. nustatyta 2,01 % etilo alkoholio, 2021 m. rugpjūčio 17 d. 18.48 val. nustatyta 2,14 % etilo alkoholio koncentracija (b. l. 19-21). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

16. Įvertinęs pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, teismas konstatuotina, jog A. L. 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.19 val., Vilniuje, Gabijos g. 2C, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.

17. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. L. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos A. A. žinion. A. A. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka laiduoti už A. L., nustačius užstato dydį, kurį ji sugebėtų sumokėti, ji laidavimo neatsisakytų. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

19. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

20. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką A. L. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 75-76) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

21. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. L. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena kartu su sugyventine A. A., dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius nusižengimus, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 75). Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

22. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. L. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

23. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

24. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

25. Nagrinėjamu atveju atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sugyventinė A. A. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. A. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus bausta, tačiau už nešiurkščius nusižengimus. Taip pat A. A. yra dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“, teigiamai charakterizuojama darbdavio, kaip gerai atliekanti savo darbą specialistė, sąžininga ir pareiginga darbuotoja. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu A. A. paaiškino, kad su A. L. kartu gyvena nuo 2008 metų. Kaltinamojo elgesį ji vertina itin kritiškai, apie tai su juo kalbėjo, ateityje ir toliau kalbės ir taip stengsis daryti jam poveikį.

26. Teismas sprendžia, kad A. A. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas santykiais, kurie iš esmės atitinka šeiminius santykius. Taigi, A. A. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už nešiurkščius nusižengimus, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, su kaltinamuoju gyvena kartu, todėl teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja A. A. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). A. A. skirtina A. L. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, gauna gana nedideles pajamas, kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. A. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

27. Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

28. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, miesto mikrorajone, kur tiek automobilių eismas, tiek jų parkavimas gatvėje gana intensyvus, anksčiau neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius nusižengimus, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos A. L. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d.

29. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. L., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį jo sūnui K. L. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 35). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, kuris, bylos duomenimis, nežinojo apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus, darbingas. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad transporto priemonės vertė siekia 1870 Eur (b. l. 31), tačiau šio automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta 400 Eur kaina (b. l. 35). Teismas, spręsdamas dėl konfiskuotinos sumos, pažymi, kad nors formaliai sutartyje nurodyta, jog automobilis pirktas už 400 Eur su purkštukų defektu 2021 m. liepos 6 d., o pasak A. L., jis nežino, ar sūnus remontavo automobilį, tačiau akivaizdu, jog automobilis važiuojantis, kaltinamasis su juo važinėjo ir vykdė savo funkcijas. Atitinkamai teismas, įvertinęs faktus, kad automobilis nors ir pirktas sugedęs su purkštukų defektu už 400 Eur, kad šiuo metu jis važiuojantis, aktyviai naudojamas, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog jo techninė apžiūra galioja iki 2022 m. spalio 16 d., sprendžia, jog jis iš esmės suremontuotas ir tinkamas eksploatuoti, t. y. atitinka Emprekis nurodytą 1870 Eur vertę, todėl būtent ši vertė išieškotina iš kaltinamojo. Tai nėra neproporcingai per didelė suma, įvertinus jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ar jų turtui. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2021 m. rugpjūčio mėnesiui nustatyta 1870 Eur, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

30. Teismo vertinimu, A. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi, vienas iš baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, pasireiškia asmens turtinių teisių ribojimu arba pareiga per teismo nustatytą terminą sumokėti tam tikrą pinigų sumą į Specialiąją nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra pavojinga veika ir kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. L. skiria baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant į šio fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl kardomųjų priemonių

31. Kaltinamajam A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti A. A., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Paskirti A. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. L. transporto priemonės „Peugeot 407“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1870 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Įmoka turi būti sumokėta per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.