Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

2020-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-402-995/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-02
Bylos Nr.
A5.-402-995/2020
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00100-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-402-995/2020Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00100-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1.;21.9.10 (S)
ROIK: 20120857402PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 2 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos įgaliotam atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančios mažojoje bendrijoje (toliau - MB) „(duomenys neskelbtini)“ vadove, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., būdama MB „(duomenys neskelbtini) “ direktore ir atsakingu asmeniu už darbuotojų paiešką ir įdarbinimą, aptarusi darbo pobūdį, darbo vietą, darbo užmokestį, 2020 m. liepos mėn. 25 dieną leido dirbti A. B. ir R. G. pardavėjos – konsultantės pareigose, t. y. parduoti drabužius, gautus pinigus apskaityti elektroniniu kasos aparatu CHD 3030, korpuso Nr. 51099195, bei teikti konsultacijas klientams. MB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos vykdymo vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “ adresu S. D. g. 10, Palangoje, A. P. su A. B. ir R. G. sutarė, kad už darbą bus mokamas minimalus darbo užmokestis. A. P. leido dirbti A. B. ir R. G. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiu būdu A. P. savo veiksmais (neveikimu), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nustato pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties su darbuotoju sudarymą bei jo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. tiek rašytiniu paaiškinimu, tiek teisme pripažino padarytą nusižengimą. Paaiškino, kad pareigūnai atliko patikrinimą šeštadienį, viena mergina pradėjo dirbti šeštadienį, t. y. 2020 m. liepos 25 d., o kita penktadienį, t. y. 2020 m. liepos 24 d. Čia buvo ta savaitė, kai Registrų centras buvo užpiltas ir neveikė elektroninis parašas. Tuo metu atostogavo jos buhalterė, o jai neišėjo prisijungti. Susitarė su kitu asmeniu, kad pirmadienį padės jai įdarbinti. Ką ir atliko. Leido dirbti merginoms, tačiau ji su jomis pasirašė darbo sutartis, todėl negalvojo, kad daro kažką neteisėto. Dabar suvokia, kad galimai dėl aplaidumo, nepakankamo atidumo, neįformino nustatyta tvarka. Supranta, kad galėjo išnaudoti ir kitus būdus, ir galimybes, kad būtų merginos įformintos, supranta, kad neteisingai tuo metu pasirinko prioritetus, t. y. didesnį dėmesį skyrė prekybai, o darbo sutarčių įforminimui tokios didelės reikšmės tuo metu neteikė. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Ji turi mados ir teisinį išsilavinimą. Supranta, kad aplaidžiai padarė. Šiuo atveju yra kitokios aplinkybės, t. y. neveikė elektroninis parašas, prašo atsižvelgti į šią aplinkybę ir neskirti nuobaudos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos įgaliotas atstovas R. G. paaiškino, kad daugiametė patirtis vasaros sezonu rodo, kad linkę asmenys oficialiai nerodyti įdarbintų žmonių, nemokami mokesčiai, visi kalba tą patį, kad pirmą kartą ir t. t. Šiuo atveju yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl A. P. baustina, jai skirtina nuobauda, o dėl jos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. prisipažinimo, padarytą nusižengimą patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. liepos 27 d., operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.13)FR1042-2683, užfiksuota, jog 2020 m. liepos 25 d. atliktas MB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “, esančioje S. D. g. 2, Palangoje, operatyvinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad dirba dvi pardavėjos – konsultantės A. B. ir R. G., apie kurių įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimo Nr. (7.2E)DV_S, nustatyta, kad patikrinus dokumentų valdymo sistemoje registruotus dokumentus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašytus MB „(duomenys neskelbtini) “ apdraustųjų duomenis, nustatyta, kad draudėjas per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2020 m. liepos 27 d., 8.37 val., pateikė MB „(duomenys neskelbtini) “ vadovės A. P. elektroniniu parašu pasirašytą 1-SD pranešimą apie apdraustosios A. B., gimusios 2001 m. rugpjūčio 28 d. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. liepos 24 d., ir apdraustosios R. G., gimusios 1999 m. lapkričio 30 d. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. liepos 25 d.

2020 m. liepos 25 d. A. B. rašytiniu paaiškinimu nurodė, jog ji dirba nuo 2020 m. liepos 25 d., už 3,5 Eur per valandą, atskaičius mokesčius. Darbo sutartį sudarė su „(duomenys neskelbtini) “ direktore A. P.. Dirba įmonėje po aštuonias valandas per dieną su pietų pertrauka. Darbo užmokesčio dar nėra gavusi, dirba pirmą dieną. Darbo sutartį pasirašė 2020 m. liepos 24 d., 14-15 val.

2020 m. liepos 25 d. R. G. rašytiniu paaiškinimu nurodė, kad dirba nuo šios dienos, t. y. 2020 m. liepos 25 d., pardavėja – konsultante už 3,5 Eur per valandą atskaičius mokesčius. Darbo sutartį sudarė su „(duomenys neskelbtini) “ direktore A. P.. Atlyginimą sutarta mokėti mėnesio gale. Dirba slenkančiu grafiku per dieną po 8 valandas, nuo 10.30 val. iki 20.00 val su pietų pertrauka. Darbo užmokesčio dar nėra gavusi.

A. P. savo rašytiniu 2020 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimu nurodė, jog viena darbuotoja pasirašė darbo sutartį 2020 m. liepos 24 d.,, o kita 2020 m. liepos 25 d.. Prieš pradedant joms dirbti ji buvo parašiusi įsakymus dėl priėmimo į darbą. Ji pati nėra niekada nebuvo darbinusi darbuotojų, nes įprastai tai daro jos buhalterė. Kaip tik tuo metu, kai reikėjo darbinti naujus darbuotojus, buhalterė atostogavo, o jai pačiai nepavyko to padaryti, kadangi neveikė elektroninis parašas nuo 2020 m. liepos 20 d.. Pirmą kartą jai pavyko pasirašyti 2020 m. liepos 25 d., tačiau prisijungusi prie SODROS svetainės dėl žinių stokos jai nepavyko pateikti duomenų. Pirmadienį , t. y. 2020 m. liepos 27 d., iš ryto pasiskambino į Sodrą ir su darbuotojos pagalba užbaigė procesą. Teikiant dokumentus buvo nurodyta reali darbo pradžios data, t. y. A. B. – 2020 m. liepos 24 d., o R. G. – 2020 m. liepos 25 d., tačiau Sodros sistemoje jos įdarbintos nuo 2020 m. liepos 28 d. Iš savo aplaidumo pasimokė ir daugiau tokių klaidų nedarys, tačiau tuo metu atrodė, kad viską padarė pagal galimybes.

Iš 2020 m. liepos 23 d. darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp MB „(duomenys neskelbtini) “ ir A. B. nustatyta, kad A. B. įdarbinta MB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2020 m. liepos 24 d., pardavėja.

Iš 2020 m. liepos 24 d. darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp MB „(duomenys neskelbtini) “ ir R. G. nustatyta, kad R. G. įdarbinta MB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2020 m. liepos 25 d. pardavėja.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, taip pat teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei institucijos atstovo paaiškinimus, darytina išvada, kad A. P., būdama MB „(duomenys neskelbtini) “ direktore ir atsakingu asmeniu už darbuotojų paiešką ir įdarbinimą, aptarusi darbo pobūdj, darbo vietą, darbo užmokestį, 2020 m. liepos 25 d. leido dirbti A. B. ir R. G. pardavėjos – konsultantės pareigose, t.y. parduoti drabužius, gautus pinigus apskaityti elektroniniu kasos aparatu CHD 3030, korpuso Nr. 51099195, bei teikti konsultacijas klientams. MB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos vykdymo vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “ adresu S. D. g. 10, Palangoje, A. P. su A. B. ir R. G. sutarė, kad už darbą bus mokamas minimalus darbo užmokestis. A. P. leido dirbti A. B. ir R. G. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji pripažino padarytą nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių, teismas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. P. pripažino administracinį nusižengimą, tačiau prašė teismo atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes, jog tuo metu buvo užpiltos Registrų centro patalpos, dėl ko neveikė elektroninis parašas, dėl to prašo teismo neskirti nuobaudos.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

Teismas, sprendžia, jog nėra pagrindo pareiškėjai paskirti švelnesnę ar mažesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir pažymi, kad šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, teismas įvertina ir tai, kad pati A. P. pripažino, jog nepakankamai įsigilino į situacijos rimtumą, taip pat tai, jog galėjo pateikti Sodrai duomenis apie darbuotojų įdarbinimą kitais būdais – elektroniniu paštu ar kt., tačiau to nepadarė, kadangi prioritetą skyrė prekybai. Kadangi apie neigiamas pasekmes A. P. buvo iš anksto informuota įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, todėl ji privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nebuvimą (ANK 35 straipsnis). A. P. padarė vieną tyčinį nusižengimą, duomenų, jog A. P. būtų bausta administracine tvarka, teismas neturi, tiek rašytiniu paaiškinimu, tiek teisme dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, turi nuolatinį darbą. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kitų pažeidimų ar nelegalaus darbo faktų nenustatyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. P. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

A. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų, 00 ct) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 20120857402. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė