- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1065-737/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36424-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Civilinis ieškovas
- N. R.
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Erikas Pavlovičius, Arūnas Tarutis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti Vokietijoje, (duomenys neskelbtini),
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 10.54 val., degalinės „Baltic petroleum“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su N. R. metu, tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai N. R. į galvą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamoji A. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo degalinėje, buvo pikta ant N. R., dėl to, kad ji turėjo intymių santykių su jos sutuoktiniu, buvo užsimojusi ir norėjo jai trenkti, tačiau nepataikė. Tvirtina, kad jos ranka su nukentėjusiosios kūnu nekontaktavo.
Nukentėjusioji N. R., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra D. J. sutuoktinė. Su Dženardu ji ankščiau palaikė intymius santykius. Kaltinime nurodytu laiku ji degalinėje „Baltic petroleum“ dirbo operatore. Pas ją ryte į degalinę atvyko sutuoktinis A. R. ir parodė telefone, kad jam rašinėja Dženardo žmona, jog neva ji nepalieka jos vyro ramybėje. Kiek vėliau į degalinę atvyko Algima su Dženardu ir kilo konfliktas. Degalinės kieme, vyrai pradėjo muštis, ji matė ir girdėjo, kaip Dženardas sudavė jos sutuoktiniui. Vėliau konflikto metu, prie jos pribėgo A. J. ir stipriai kumščiu trenkė smūgį į galvą, pataikė į smilkinį ir akies kraštą, nuo šio smūgio ji juto skausmą. Taip pat Algima jai, duodama smūgį, patempė už plaukų ir bandė rankine suduoti, tačiau smūgį ji atrėmė. Po smūgio, visą dieną buvo paraudimas prie kairės pusės smilkinio ir prie akies, ir tą dieną juto skausmą smūgio vietoje. Policijai pareiškimą parašė tik spalio mėnesį, nes tikėjosi su Dženardu susitaikyti, tačiau nepavykus, ji kreipėsi į policiją. Ji, būdama šoke, įvykio vietoje medikų pagalbos atsisakė.
Liudytojo A. R. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis kaltinime nurodytu laiku buvo nuvykęs į degalinę „Baltic petroleum“, kur dirbo jo žmona N. R.. Vėliau atvyko kaltinamoji su sutuoktiniu ir kilo konfliktas dėl jo sutuoktinės ir A. J. vyro santykių. Po įvykio žmona iš karto sakė, kad jai sudavė Dženardo žmona, patempė už plaukų ir dar norėjo trenkti su rankine, kad jai visą dieną skaudėjo akį ir smilkinį, matė toje vietoje paraudimą. Jis pats kaip buvo suduotas smūgis nematė, nes tuo momentu buvo nusisukęs. Patvirtino, kad įvykio vietoje skatino žmoną rašyti pareiškimą.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2021 m. spalio 19 d. A. R. kreipėsi į policijos pareigūnus, pranešdamas, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. jį sumušė D. J. „Baltic Petroleum“ degalinėje. Apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esanti degalinės „Baltic Petroleum“ aikštelė. Degalinės parduotuvės vidus ir teritorija yra stebima filmavimo kameromis (1 t., b. l. 53-59).
Šalies argumentai
Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. N. R. kreipėsi į policijos pareigūnus, pranešdama, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. A. J. „Baltic Petroleum“ degalinėje jai sudavė smūgį į kairės pusės smilkinį ir dėl to ji juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 16).
2022 m. vasario 1 d. apžiūros protokolu bei teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtas vaizdo įrašas „video(1).asf“, filmuotas 2021 m. rugpjūčio 31 d., gautas iš UAB „Baltic Petroleum“. Apžiūrit vaizdo įrašo dalį nuo 10:54:30 val. iki 10:54:50 val., matyti, kad už automobilio stovi moteris, juodais ilgais plaukais (atpažįstama kaip N. R.), vilkinti oranžiniais marškinėliais, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, nukentėjusioji patvirtino, kad tai ji. 10:54:38 val. prie minėtos moters artėja kita moteris, teisiamojo posėdžio metu A. J. patvirtino, kad tai ji. A. J., priėjusi prie N. R., dešine ranka suduoda vieną smūgį jai į galvą kairėje pusėje ir užsimoja suduoti dar vieną smūgį su kairėje rankoje laikoma rankine, bet N. R. dešine ranka atmuša smūgį. Peržiūrint vaizdo įrašą, dėl vaizdo filmavimo krypties, nesimato, ar A. J. smūgis suduodamas kumščiu ar delnu, ir ar ji ranka siekė nukentėjusiosios galvą. Įrašas patvirtina, kad A. J., smūgiuodama kliudė nukentėjusiosios plaukus. Taip pat įrašas patvirtina, kad smūgio sudavimo metu degalinėje be kaltinamosios ir nukentėjusiosios sutuoktinių, buvo ir pašalinių žmonių (1 t., b. l. 69-72).
Kitų objektų apžiūros protokolu, apžiūrėti vaizdo įrašai – daryti įvykio vietoje 2021 m. rugpjūčio 31 d. policijos pareigūnų ant uniformų nešiojamomis vaizdo kameromis. Įraše 2021_0831_110548_002.MP4 girdisi kaip N. R. sako pareigūnams, kad ją taip pat sumušė moteris, nes trenkė jai per veidą. N. R. taip pat prieina prie medikų ir parodo, kad jai trenkė per veidą (liečia veido kairėje). Įraše „2021_0831_111047_003.MP4“: užfiksuota, kaip N. R. sako, jog ji gali registruoti viską, nes ją taip pat sumušė, tempė už plaukų ir davė jai per veidą. A. R. siūlo eiti pas medikus. N. R. sako, kad ji nenori, nes čia nesąmonės (1 t., b. l. 78-82).
Policijos registruojamų įvykių registro (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad apie įvykį 2021 m. rugpjūčio 31 d. 10.55 val. pranešė privatus fizinis asmuo, nurodydamas, kad degalinėje Baltic Petroleum mušasi keturi asmenys: du vyrai, dvi moterys (1 t., b. l. 27-30).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Nagrinėjamu atveju, A. J. kaltinama tyčia dešinės rankos kumščiu sudavus vieną smūgį nukentėjusiajai N. R. į galvą ir tuo sukėlus jai fizinį skausmą. Pati A. J. savo kaltės nepripažįsta. Patvirtina, kad buvo pikta ant N. R., susijaudinus, dėl ką tik patirto smurto, tai yra, A. R. suduoto jai smūgio į veidą, todėl priėjusi prie N. R., užsimojo ir trenkė jai, tačiau kaip jai atrodo, į veidą nepataikė. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, matyti, kaip A. J. iš tiesų užsimoja ir smūgiuoja N. R. į kairį galvos šoną, tačiau dėl vaizdo kamerų filmavimo krypties, ar buvo kontaktas su N. R. galva, nesimato. Vis tik, pačios N. R. parodymai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad kaltinamajai suduodant smūgį, kontaktas su nukentėjusiosios kūnu, buvo. Teismas vertindamas šiuos N. R. parodymus, įvertina tą aplinkybę, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją sieja konfliktiški santykiai, taip pat, kad buvo pradėtas ir kitas procesas nukentėjusiosios sutuoktinio A. R. atžvilgiu. Todėl, vertinant nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu, atsižvelgtina į tai, ar juos patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Taigi, vaizdo įrašas patvirtina, kad A. J. N. R. smūgiavo, nors nematyti, ar smūgis siekė veidą, bet akivaizdu, kad plaukai buvo užkabinti. Antra, nukentėjusiosios parodymus patvirtina vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų asmens kameromis, iš kurių matyti, kad atvykus policijos pareigūnams ir medikams, N. R. jau įvykio vietoje pasakė, kad A. J. jai sudavė smūgį, ir parodė kairį skruostą. Būtent šias aplinkybes ji nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad A. J. suduotas smūgis pataikė N. R. ir sukėlė jai skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad iš smūgio stiprumo sprendžia, kad A. J. smūgiavo kumščiu. Iš tiesų, ji pati nematė, kuria rankos dalimi smūgiavo A. J., kad ji smūgiavo būtent kumščiu, to nepatvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl kaltinamajame akte ši aplinkybė tikslintina, nurodant, kad A. J. smūgį sudavė dešine ranka.
Teismui nekyla abejonių, kad A. J. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji pati patvirtina, kad ji buvo supykusi ir norėjo suduoti nukentėjusiajai smūgį. Tyčios turinį taip pat patvirtina vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip kaltinamoji A. J. prieina prie N. R., užsimoja ir jai smūgiuoja, o po to kita ranka bando trenkti su rankine. Taigi, darytina išvada, kad A. J. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos tokio veikimo nukentėjusioji N. R. patirs fizinį skausmą, būtent to ir siekė.
Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, kad kaltinamoji A. J. tyčia ranka sudavė smūgį N. R. į galvą ir tuo sukėlė fizinį skausmą, ir ši kaltinamosios veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-194-594/2022). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nors A. J. suduodant smūgį N. R., sąlytis su nukentėjusiosios kūnu buvo, tačiau fizinio skausmo sukėlimo prasme, jis nebuvo toks, kad būtų sukeltas pavojus nukentėjusiosios sveikatai, ar, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiosios skausmą. Be to, kad pati nukentėjusioji pasakė, kad jai buvo suduotas smūgis ir jai skaudėjo, jokių kitų skausmo išraiškos būdų nebuvo fiksuota. Iš filmuotos medžiagos nematyti, kad N. R. emocijos jai patyrus smūgį, pakito. Ji dėl patirto skausmo nepakeitė savo elgesio: toliau kivirčijosi su A. J. ir tai parodo, kad skausmo patyrimo momentu ji pati to nesureikšmino. Filmuota medžiaga patvirtina, kad apie tai, kad N. R. buvo suduotas smūgis, ji įvykio vietoje pareigūnams ir medikams nurodė tik kaip atsikirsdama į A. J. kaltinimus dėl jos sužalojimo. Atvykus medikams, ji nesiprašė būti apžiūrima ir neprašė jokios jų pagalbos. Filmuotoje medžiagoje nesimato, kad ant N. R. skruosto būtų likę kokių nors sužalojimo žymių ar paraudimų, ir be nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio parodymų teisiamojo posėdžio metu, sužalojimo žymių nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios jau iki įvykio situacija buvo konfliktiška. Dėl nukentėjusiosios N. R. intymių ryšių su kaltinamosios sutuoktiniu D. J. tarp jų buvo susiklostę įtempti santykiai. Nurodytų aplinkybių pasekoje kilo dviejų šeimų konfliktas, peraugęs į muštynes. A. J. nurodo, kad suduoti nukentėjusiajai ją paskatino ir prieš jos sutuoktinį vartotas smurtas, ir jai A. R. suduotas smūgis, dėl ko ji patyrė šoką ir labai supyko.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į susiklosčiusios situacijos pobūdį, atitinkamą nukentėjusiosios elgesį, taip pat nenuvertinant A. J. veiksmų, teismas sprendžia, kad nors kaltinamosios A. J. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau iš esmės nepadarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąją už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė ir griežčiausia teisinė priemonė (ultima ratio), todėl jos taikymas negali būti formalus. Nurodytų aplinkybių kontekste, A. J. veika pripažintina mažareikšme ir šiuo pagrindu kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (BK 37 straipsnis).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).
N. R. atstovas advokatas Arūnas Tarutis nukentėjusiosios vardu pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamosios A. J., nukentėjusiosios naudai 1 500 eurų neturtinės žalos bei 1 200 eurų atstovavimo išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad N. R. patyrė fizinį skausmą, smurtas prieš ją buvo vartotas jos darbovietėje, tai matė tiek pašaliniai asmenys, tiek darbuotojai. Tokiu būdu buvo pažemintas N. R. orumas, nukentėjusioji patyrė išgyvenimus, jautėsi nesaugiai.
Nukentėjusysis bei jų atstovas teisiamojo posėdžio metu ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti. Kaltinamoji civilinio ieškinio nepripažino.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji užpuolė nukentėjusiąją ir tyčia jai sudavė smūgį. Nukentėjusioji patyrė nežymų fizinį skausmą. Smūgis buvo suduotas viešoje vietoje, nukentėjusiosios darbovietėje, jį matė tiek pašaliniai asmenys, tiek darbuotojai, tiek vadovė, kurie galėjo su įvykiu susipažinti ir peržiūrėję vaizdo medžiagą, kas neabejotinai pažemino nukentėjusiosios orumą ir sukėlė jai nepatogumų. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl to ji turėjo pakeisti darbą.
Kita vertus, nukentėjusiajai nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, nebuvo likę akivaizdžiai matomų sužalojimo žymių, nenustatyta, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jos judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala jos fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad prie kilusio konflikto išprovokavimo prisidėjo ir pačios nukentėjusiosios praeityje palaikyti intymūs santykiai su kaltinamosios sutuoktiniu. Taigi, neigiamos pasekmės, pažeminimas ir orumo pažeidimas priežastiniu ryšiu nebuvo susijęs tik su A. J. suduotu smūgiu. Visa konfliktinė situacija tarp dviejų šeimų kilo dėl praeityje buvusių N. R. ir D. J. intymių santykių ir neištikimybės savo partneriams. Taigi, akivaizdu, kad būtent ši situacija, kuri ir buvo konflikto bei smurto pavartojimo priežastimi, sukėlė didžiausią neturtinę žalą visiems konflikto dalyviams, be abejo ir pačiai N. R.. Konkrečiu atveju, teismo pareiga yra įvertinti tik tai, kiek inkriminuojamo A. J. smūgio sudavimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su nukentėjusiosios patirta neturtine žala.
Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios atliktų veiksmų intensyvumą, kaltinamosios kaltės laipsnį ir formą, į kaltinamosios turtinę padėtį (dirba, turi nekilnojamojo turto), teismų praktiką šios kategorijos bylose, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą yra 300 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jai šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jos negali būti išieškomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017), todėl nukentėjusiosios prašymas dėl išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti priteisimo netenkintinas.
Kaltinamajai A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – dvi CD laikmenos su vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi ir 304 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Priteisti iš A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai N. R., gim. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmesti.
Proceso išlaidų už nukentėjusiajai N. R. suteiktą teisinę pagalbą iš A. J. nepriteisti.
Palikti galioti A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi CD laikmenas su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.