- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- 1-22-445/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45978-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Civilinis atsakovas
- A. M.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. M., gim. (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 09.30 val. Varėnos m., Savanorių gatvėje, prie pastato Nr. 7, vairuodamas automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 30 punkto reikalavimus, tai yra vairuodamas transporto priemonę, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį ir sustoti prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją A. K., nesulėtino greičio ir nesustojo, A. K. nepraleido, bet ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu A. K. patyrė kairio žastikaulio išnirimą, abiejų kelių sąnarių sumušimus, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio žastikaulio išnirimo sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o dėl nustatyto psichikos sutrikimo – pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F33.1) – pablogėjimo, kuris yra jos atžvilgiu padarytų 2016-09-24 nusikalstamų veiksmų pasekmė, sveikata taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta.
Kaltinamasis V. M. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku vaairavo automobilį Audi A6 AVANT, v.nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ir ieškojo vietos aikštelėje kur pastatyti automobilį. Važiavo važiuojamąja kelio dalimi, nepastebėjo A. K., ko pasekoje įvyko įvykis. Jo vairuotojo stažas apie 10 metų. Eismo įvykis įvyko prie turgavietės, ties 7- u numeriu pažymėtu pastatu, kur yra perėja, sužymėtos punktyrinės linijos. Kelio ženklais buvo pažymėta pėsčiųjų perėja, taip pat buvo ženklai ant kelio, kad pėsčiųjų perėja. Važiavo apie 20 km/h greičiu, judėjo link parduotuvės „Norfa“ nuo geležinkelio stoties pastato. Kelkraščiuose buvo sustatyti automobiliai, todėl užstojo matomumą, automobiliai buvo prieš pėsčiųjų perėją ir už jos. Norėdamas įsukti į šalutinį kelią pastebėjo, kad stovėjimo aikštelėje nėra vietos automobiliui. Rodė kairįjį posūkį, pastebėjo, kad aikštelėje nėra vietos, tada parodė dešinį posūkį, bandė grįžti į savo važiuojamąją kelio dalį, ko pasekoje įvyko įvykis. Priekyje automobilių nebuvo. Kurioje vietoje kliudė pėsčiąją, tiksliai nepamena. Pamatė, kai nukentėjusioji nukrito nuo automobilio, paprasčiausiai jos nepastebėjo, nukrito nuo automobilio priekinio variklio dangčio, kairės pusės. Iškarto sustojo. Pakėlė nukentėjusiąją nuo važiuojamosios kelio dangos. Automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilis priklauso tėvui A. M., jis leido naudotis tuo automobiliu. Pėsčioji nukrito už pėsčiųjų perėjos, automobilio ratai buvo dar ant pėsčiųjų perėjos. Meteorologinės sąlygos nekliudė stebėti aplinką.
Nukentėjusioji A. K. paaiškino, kad 2016-09-24 ėjo per perėją nuo turgaus link laidojimo biuro, nes tą dieną buvo tėvo mirties metinės, žadėjo nusipirkti gėlių. Perėjus iki perėjos antrosios pusės buvo partrenkta automobilio, kiek prisimena, pribėgo vairuotojas, pribėgo moteris, kuri paklausė ar reikia iškviesti greitąją. Pasakė, kad taip. Eidama per perėją matė toliau važiuojančią mašiną. Buvo kliudyta automobilio priekiu į kairę koją. Krito ant kairės pusės, labiau buvo kliudyta kairė koja. Kur buvo kliudyta, ten ir parkrito.
Liudytoja N. G. paaiškino, kad matė įvykį. Mašina buvo Audi, susidūrė su moterim, kuri pargriuvo (liudytoja parodo ranka į sėdinčią nukentėjusiąją A. K.). Susidūrimas įvyko prie turgaus, gatvėje, arčiau vidurio. Toje vietoje yra pėsčiųjų perėja. Moteris nugriuvo už sankryžos, nematė, kur ėjo ta moteris. Prie nukentėjusiosios nebuvo priėjusi.Po įvykio mašina sustojo, išlipo vairuotojas, iš kitos pusės priėjo moteris ir padėjo moteriai atsikelti. Nukentėjusioji nukrito ant asfalto, kairėje pusėje. Atkreipė dėmesį, nes buvo triukšmas nuo susidūrimo. Buvo smūgis. Nuo įvykio vietos buvo 5 - 6 m atstumu.
Liudytojas R. K. paaiškino, kad 2016 metų rugsėjo 24 d. stovėjau prie mašinos, kalbėjo su pažįstama, matė, kai praėjo moteris ir išgirdau bumptelėjimą. Pamatė, kad moteris nukritusi už pėsčiųjų perėjos, link „Norfos“ pusės, automobilis stovėjo beveik ant pėsčiųjų perėjos.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, santykiai su juo geri. Įvykio nematė, nes toje vietoje nebuvo. Po įvykio sutuoktinis pasakė, kad partrenkė su automobiliu moterį, kad viskas buvo šalia turgaus, pats buvo išsigandęs. Santuokoje gyvena 4 metai. Turi mažametį sūnų U. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Savo būstui įsigyti yra paėmę vartojimo paskolą. Nuo 2009 metų dirba (duomenys neskelbtini). Praeityje administracine tvarka nebausta, neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Turi vairuotojo teises. Vyrui gali daryti teigiamą įvykį, nes pati nebausta. Kaltinamasis turi iki santuokos gimusią dukrą ir turi bendrą sūnų, vyras prisideda prie vaikų išlaikymo. Vyras neturi žalingų įpročių, yra darbštus, atsakingas žmogus. Jam reikalingas automobilis, kad galėtų vežiotis savo darbo įrankius. Santykiai su tėvais labai geri, tėvus prižiūri, gerbia, dažnai bendrauja.Kaltinamojo dukra E. J., gimusi (duomenys neskelbtini).
2016-09-24 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS patrulių būrio vyr. patrulio Marijaus Petrausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-24 dirbant kartu su vyr. patruliu K.Gauriu apie 9.34 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad Varėnos m., Savanorių g. prie UAB "Ekoratas" turgavietės pastato Nr. 7, prie pėsčiųjų perėjos automobilis partrenkė moterį, pranešė liudininkė. Nuvykę minėtu adresu rado partrenktą moterį A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , bei automobilio AUDI A6 AVANT v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoją V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykę medikai moterį išsivežė į priėmimo skyrių sužalojimams nustatyti. Vairuotojas V. M. aiškino, jog važiavo nedideliu greičiu ir nepastebėjo į kelio važiuojamąją dalį išėjusios moters. Įvykio vietoje V. M. buvo tikrintas girtumas, nubraižyta įvykio vietos schema, apklaustas liudytojas G. C.. Buvo nustatyta, kad įvykį matė R. K. ir N. G.. Varėnos ligoninėje A. K. buvo nustatytas kairės rankos peties išnirimas. Medikai petį atstatė į vietą, moteris išleista gydytis ambulatoriškai (b.l. 9);
2016-09-24 eismo įvykio schemoje atžymėta, kad Varėnos m. Savanorių g. perėjoje netoli įsukimo į Parko gatvę, važiavimo kryptis nuo miesto centro link parduotuvės NORFA savo važiavimo juostoje ant pėsčiųjų perėjos stovi automobilis AUDI A6 AVANT, v.n. (duomenys neskelbtini) Automobilio galiniai ratai ant perėjos žymėjimo, esančio ant kelio dangos. Prieš perėją iš abiejų pusių yra kelio ženklai žymintys pėsčiųjų perėją (b.l. 10-11);
2016-09-24 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad techninis defektas yra ant automobilio AUDI A6 AVANT, v.n. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio (b.l. 12);
2016-09-24 d. 11.38 val. A. K. buvo blaivi, nustatyta 0,00 promilių (b.l. 13);
2016-11-11 specialisto išvadoje Nr. G 1070/2016 nurodyta, kad A. K. kliniškai nustatyta kairio žastikaulio išnirimas, abiejų kelių sąnarių sumušimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodyto autoįvykio metu, krentant ir atsitrenkiant į kelio dangos ar grunto paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio išnirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 26-28)
A. J., dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku – administratoriumi nurodė, kad bendrovės pastatas yra Varėnos m., Savanorių g. 7, prie Varėnos miesto turgavietės ir 2016-09-28 pateikė DVD-R diską su filmuota medžiaga, kur užfiksuotas eismo įvykis 2016-09-24 (b.l. 53-57);
2016-11-21 buvo apžiūrėta pateikta DVD-R laikmena, DVD-R Verbatim diske kameros užfiksuotame vaizde matoma, kai, žiūrint nuo miesto centro parduotuvės „NORFA“ link, dešiniu Savanorių gatvės šaligatviu miesto centro kryptimi eina tamsius drabužius vilkinti moteris - tai A. K.. Ji prieina prie pėsčiųjų perėjos, atsisuka į ją veidu ir ja eina per gatvę. Pėsčiajai perėjoje einant ties gatvės viduriu, kryptimi nuo miesto centro parduotuvės „NORFA“ link važiuojantis tamsios spalvos automobilis, ją priekine dalimi partrenkia. Po smūgio pėsčioji A. K. nukrenta priešais automobilį, kuris sustoja galiniais ratais ant perėjos (b.l. 58-60).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
kaltinamojo kaltė įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekos (toliau-BPK) 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.
Nagrinėjamu atveju V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarydamas kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.
V. M. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 30 p.).
Dėl kaltinamojo veiksmų, tai, kad važiuodamas automobiliu ir jį vairuodamas, nesulėtino greičio ir nesustojo, A. K. nepraleido, bet ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu A. K. patyrė kairio žastikaulio išnirimą, abiejų kelių sąnarių sumušimus, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio žastikaulio išnirimo sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o dėl nustatyto psichikos sutrikimo – pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F33.1) – pablogėjimo, kuris yra jos atžvilgiu padarytų 2016-09-24 nusikalstamų veiksmų pasekmė, sveikata taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta.
Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji A. K. netinkamai įvertino eismo situaciją ir įžengė į važiuojamąją dalį nesįtikinusi, kad tai bus saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (KET 44 p.). Nukentėjusioji A. K. neįėjo į pėsčiųjų perėją staiga prieš pat atvažiuojančio V. M. automobilį, todėl iš anksto negalėjo numatyti vairuotojo veiksmų. Nukentėjusioji A. K. įžengė į važiuojamąją dalį po to, kai įvertino atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir jos greitį, kadangi V. M. vairuojamas automobilis buvo pakankamai toli ir turėjo galimybę sumažinti greitį bei sustabdyti automobilį. Nukentėjusioji nedelsė eidama per perėją, nestoviniavo, netrukdė transporto priemonėms (KET 45 p.).
Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos.
Tokios sąlygos nustatytos: V. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (neatsargų nusikaltimą), kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą (į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 200 Eur žalos atlyginimui). Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimas aktualus taikant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Šią žalą (turtinę ir neturtinęs, nustatyto dydžio) atlygina transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys ( šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).
Yra realus pagrindas manyti, kad V. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi: legaliai dirba pagal Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą (t.2, b.l. 14), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir nepilnamečių vaikų, kuriais tinkamai rūpinasi ir juos išlaiko ( t.2, b.l. 17, 18), praeityje neteistas, nėra padaręs tyčinęs nusikalstamą veiką, nebaustas už šiurkščius administracinius pažeidimus. Pažymėtina, kad V. M. už administracinį nusižengimą baustas tik vieną kartą (medžioklės taisyklių pažeidimą), bet ir šis jo padarytas pažeidimas mažareikšmis (baustas pagal ANK 290 str. 1 d., kad medžioklės lapo grafoje neįrašė kiek viso sumedžiota žvėrių) (t.2, b.l. 168,186-188), anksčiau nebuvo baustas už pažeidimus transporto srityje.
V. M. visuomeninės organizacijos - (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t.2, b.l. 185).
Šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimas nustatyta vertinant byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padarius išvadą, kad yra galimybė atleisti kaltinamąjį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. ir 3 d. įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).
R. M. pateikė rašytinį prašymą skirti ją V. M. laiduotoja ( t.2, b.l. 26). R. M., gim. (duomenys neskelbtini) ( V. M. sutuoktinė) pripažintina asmeniu turinčiu pasitikėjimą ir skirtina laiduotoja, kadangi: turinti įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą; dirba (duomenys neskelbtini) ; turi teisę vairuoti transporto priemones ( t.2, b.l. 33-34); santuoką su V. M. sudariusi (duomenys neskelbtini) ( t.2, b.l. 28); neteista (t.2, b.l. 30); nebausta administracine tvarka (t.2, b.l. 29); darbovietės (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai ( t.2, b.l.31); gaunanti savarankiškas pajamas ( t.2, b.l. 35); auginanti su V. M. bendrą vaiką ( t.2, b.l. 18).Laiduotoja R. M. turi galimybę daryti teigiamą įtaką V. M., kadangi nuolatos kartu gyvena, veda bendrą ūkį, prižiūri, išlaiko ir auklėja vaiką U. M., gim. (duomenys neskelbtini) R. M., kaip asmuo vertas pasitikėjimo laikytina todėl, kad yra pilnametė, dirba atsakingą darbą (duomenys neskelbtini) ir teigiamai apibūdinama šios institucijos administracijos, todėl gali daryti V. M. teigiamą įtaką.
Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti laidoutojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausta liudytoja R. M. kritiškai vertino kaltinamojo elgesį, nurodė, kad kartu aptarė aplinkybės dėl nagrinėjamo eismo įvykio kilimo.
Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagrindai taikyti baudžiamojo poveikio priemones šioje byloje nenustatyti. Kaltinamasis V. M. vairavo automobilį būdamas blaivus, anksčiau nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Dėl civilinio ieškinio
Ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3465.66 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
BPK 109 straipsnio prasme baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta žala, kurią sudaro tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, taip pat neturtinė žala ir gali būti negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktas turtinės žalos apibrėžimas ją įvardija kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutinkamai su teismų praktika atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika.
Civilinis ieškovas ADB „Gjensidige“ civilinei ieškovei A. K. išmokėjo: 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 34.34 Eur turtinės žalos atlyginimo, gydymosi ir pagalbinių priemonių išlaidos; 78.64 Eur turtinės žalos atlyginimo, gydymosi ir pagalbinių priemonių išlaidos; 430.76 Eur turtinės žalos atlyginimo, kompensuojant negautas pajamas.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai A. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kairio žastikaulio išnirimo, abiejų kelių sąnarių sumušimų ir dėl nustatyto psichikos sutrikimo – pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F33.1) – pablogėjimo, kuris yra jos atžvilgiu padarytų 2016-09-24 nusikalstamų veiksmų pasekmė.
Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ išmokėjo civilinei ieškovei A. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl kairio žastikaulio išnirimo, abiejų kelių sąnarių sumušimų, tačiau neatlygino neturtinės žalos dėl kito nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijaus - psichikos sutrikimo – pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo – pablogėjimo.
Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį. Kasacinio teismo praktika dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatų taikymo bei aiškinimo yra nuosekliai išplėtota. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis kartą yra nurodęs, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius.
Nagrinėjamo įvykio metu taikoma įstatymo nuostata (Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte), kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Tai reiškia, jog dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką.
Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja neturtinės žalos atlyginimo dydį pagal teismų praktiką dėl nesunkaus fizinio sveikatos sutrikdymo. Tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai A. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas dviems aspektais – dėl fizinio nesunkaus sveiktos sutrikdymo ir dėl psichikos sutrikimo, todėl civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nurodomos teismų praktikos dėl priteisiamo neturtinės žalos dydžio nėra adekvačios šios bylos aplinkybėms.
Jeigu pagal teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui matoma, kad priteistų sumų dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2896 Eur, tai nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo kriterijai skiriasi.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis nukentėjusiajai sukėlė ne tik didelius išgyvenimus, bet ir depresiją, kaip psichikos būseną, kuris konstatuoja sveikatos sutrikdymo mąstą atskirai nuo kito sveikatos sutrikdymo (kairio žastikaulio išnirimo, abiejų kelių sąnarių sumušimų). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti nukentėjusios aiškinimais dėl sveikatos sutrikdymo mąsto, pagrįstai manyti, kad nukentėjusios patirta neturtinė žala buvo išties reikšminga ir ji juto nusikalstamos veikos pasekmes.
Tokiu būdu, įvertinus nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusios išgyvenimus, pagal pateiktą civilinį ieškinį priteistina civilinei ieškovei 1422 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neviršijant civilinės ieškovės pareikšto ieškinio (3465.66 Eur) dydžio.
Priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra realiai sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis).
Civilinė ieškovė nurodė, kad patyrė 100 Eur išlaidų už teisinę advokato pagalbą, o kaltinamasis yra įmokėjęs užstatą dėl išlaidų, tenkinant ieškinį byloje. Taigi kaltinamasis realiai siekia atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą ir nuostolius, todėl nukentėjusios išlaidos dėl jos patirtų išlaidų teikiant teisinę pagalbą byloje atlygintinos iš kaltinamojo.
CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir šioje byloje negali būti taikoma, nes civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė.
Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Nei delspinigiai, nei palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas.
2018-03-16 nutartimi civilinio ieškinio užtikrinimui, taikytas civilinių atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir civilinio atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrai 3566 eurų sumai, civilinių atsakovų V. M. ir A. M. nekilnojamam ir kilnojamam turtui, vertybiniams popieriams, piniginėms lėšoms, jeigu jos viršija vienos minimalios algos dydį, pagal civilinės ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį, baudžiamojoje byloje Nr.1-38-445/2017. Išnagrinėjus bylą šie draudimai ir apribojimai naikintini, išsprendus civilinį ieškinį.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Kaltinamasis V. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir taikant BK 40 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o bylą nutraukti.
Perduoti V. M. pagal laidavimą - laiduotojui sutuoktinei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių (1) metų laidavimo terminą.
V. M. paskirtą ir taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Civilinės ieškovės A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869, adresas Žalgirio g.90, LT-09303 Vilnius) civilinei atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini)) vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt du eurus (1422 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu.
Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą eurų (100 Eur) bylinėjimosi išlaidų, išlaidų advokato teiktoms paslaugoms apmokėti (pervedant pinigus iš teismo depozitinės sąskaitos, 2017-03-17 V. M. įmokėjus užstatą ieškinio atlyginimui į civilinės ieškovės nurodytą sąskaitą).
Atmesti civilinį ieškinį dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki visiško sprendimo įvykdymo.
Panaikinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio užtikrinimui 2017-03-16 nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą bendrai 3566 eurų sumai, nekilnojamam ir kilnojamam turtui, vertybiniams popieriams, piniginėms lėšoms, jeigu jos viršija vienos minimalios algos dydį, pagal civilinės ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį, baudžiamojoje byloje Nr.1-38-445/2017 ( šiuo metu baudžiamoji byla Nr.1-22-445/2018).
Išaiškinti, kad laiduotoja R. M. turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.