Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-66-971/2016, iškeltoje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. D., I. R. dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi su skundu į antstolį V. D., prašydama vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti aktyvius veiksmus – priimti patvarkymą dėl Inspekcijos patirtų 1700,00 Eur teismo sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. R. bei vykdyti šių išlaidų išieškojimą. Nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-41-339/2012 skolininkė I. R. buvo įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti statybos darbus, užtikrinančius nelaimingų atsitikimų statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prevenciją, o šio įpareigojimo neatlikus, skolininkei bus skiriama 4000,00 Lt bauda. 2013-03-28 Telšių rajono apylinkės teismas nutartimi skolininkei paskyrė 4000,00 Lt baudą ir nustatė, kad jei teismo sprendimas nebus įvykdytas iki 2013-06-28 bus pakartotinai paskirta 4000,00 Lt bauda. Suėjus minėtam terminui antstolis nustatė, kad teismo sprendimas neįvykdytas ir vėl kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo. 2013-08-02 nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad teismo sprendimas yra vilkinamas, paskirtos baudos yra neefektyvios ir nauja bauda už teismo sprendimo nevykdymą skolininkei neskirtina. Teismas šioje nutartyje išaiškino, kad statybvietės būklė kelia grėsmę aplinkinių žmonių saugumui ir sveikatai, pašaliniai gali pakliūti į statybvietės teritoriją, todėl būtina imtis aktyvių veiksmų teismo sprendimo įvykdymui. Ilgą laiką antstolis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sprendimas būtų įvykdytas. Po Inspekcijos kreipimosi į Teisingumo ministeriją dėl antstolio neveikimo, antstolis V. D. 2015-05-15 raštu Nr. 036-2943 pateikė pasiūlymą dėl Sprendimo vykdymo tvarkos. Inspekcija 2015-05-19 raštu sutiko, kad antstolis, vykdydamas sprendimą, skubiai organizuotų būtiniausių prevencijos nuo nelaimingų atsitikimų priemonių įgyvendinimą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (naujas adresas: (duomenys neskelbtini)). Inspekcija už šių darbų atlikimą antstolio nurodytą 1700,00 Eur sumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Darbai buvo atlikti 2015-05-22. Inspekcija kreipėsi į antstolį dėl šių išlaidų, kurios laikytinos vykdymo išlaidomis, išieškojimo iš skolininkės. Antstolis 2015-10-02 rašte nurodė, kad skolininkei I. R. buvo pateiktas pasiūlymas dėl išieškotojo patirtų išlaidų sumokėjimo, ir kadangi šių išlaidų skolininkė nesumokėjo, Inspekcija turi minėtas išlaidas prisiteisti savarankiškai ieškinine tvarka, tokiu būdu antstolis nepagrįstai atsisakė atlikti procesinius veiksmus vykdomojoje byloje. Pareiškėjos nuomone, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 610 straipsnio 1 dalimi, 611 straipsnio 1 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 ir 65 punktų, turėtos 1700,00 Eur išlaidos dėl antstolio atliktų atskirų veiksmų vykdomojoje byloje yra vykdymo išlaidos, kurios turi būti išieškomos iš skolininkės I. R. ir atlygintos išieškotojui toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis V. D. 2015-11-05 patvarkymu dėl skundo netenkinimo pareiškėjos skundą atmetė ir jį, CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkei neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, buvo pritaikytos sprendime nurodytos pasekmės – paskirta bauda, todėl priverstinio vykdymo veiksmai vykdomajame dokumente nurodytoje apimtyje buvo visiškai atlikti ir įvykdyti. Pažymėjo, jog Telšių rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimu byloje Nr. 2-41-339/2012 pareiškėjai nebuvo suteikta teisė už skolininkę jos lėšomis atlikti jai nurodytus veiksmus, pareiškėja nepateikė jokio vykdomojo rašto dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo todėl nebuvo teisinio pagrindo darbų atlikimui išleistų pinigų priskirti vykdymo išlaidoms bei juos be teismo vykdomojo dokumento išieškoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016-01-29 nutartimi pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus atmetė. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimu skolininkė I. R. buvo įpareigota per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti statybos darbus, užtikrinančius nelaimingų atsitikimų statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prevenciją ir, vadovaujantis CPK 273 str. 3 d., nustatyta, kad per nustatytą terminą I. R. neįvykdžius teismo sprendimo, skirti jai 4000 Lt baudą. Sprendime nebuvo nurodyta, jog atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas (CPK 273 str. 1 d.). Skolininkei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, antstolis kreipėsi į teismą dėl sprendime nurodytos baudos skolininkei paskyrimo. Sprendžiant pakartotinės baudos skyrimo skolininkei klausimą, teismas 2013-08-02 nutartimi antstolio pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo atmetė, nutarties motyvuojamojoje dalyje be kita ko pasisakydamas, kokius veiksmus antstoliui tikslinga būtų atlikti. Iš vykdomojoje byloje esančio antstolio ir pareiškėjos atstovės (darbuotojos) susirašinėjimo elektroniniu paštu teismas nustatė, kad buvo svarstomos įvairios galimybės, tarp jų ir galimybė keisti sprendimo vykdymo tvarką vadovaujantis CPK 284 straipsniu, tačiau vykdomojoje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad sprendimo vykdymo tvarka būtų buvusi pakeista, kaip tai numato CPK 771 straipsnio 3 dalis.Teismas pažymėjo, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnio nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).Įvertinęs bylos medžiagą teismas padarė išvadą, kad 2013-08-02 nutartyje Telšių rajono apylinkės teismo išdėstyti siūlymai dėl sprendimo vykdymo tvarkos nagrinėjamu atveju nelaikytini sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu LR CPK 284 straipsnio ir 771 straipsnio 3 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su antstolio patvarkyme dėl skundo netenkinimo išdėstytais argumentais ir sprendė, kad antstolis pagrįstai atsisakė išieškoti iš skolininkės Inspekcijos patirtas 1700,00 Eur išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti 2016-01-29 Telšių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-66-971/2016 ir priimti naują nutartį - tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio V. D. atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, t.y., įpareigoti antstolį V. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti aktyvius veiksmus - priimti patvarkymą dėl Inspekcijos patirtų 1700,00 Eur teismo sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. R. bei vykdyti šių išlaidų išieškojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimo, kurio pagrindu išduotas ir antstoliui V. D. perduotas priverstinai vykdyti vykdomasis raštas, yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, o teismo įpareigojimą - skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus, gali atlikti tiktai skolininkas. Taip pat teismas neįvertino, kad antstolis buvo informuotas apie tai, jog pareiškėjai negali būti suteikta teisė atlikti aktyvius veiksmus skolininkės lėšomis, kadangi įstatymai nesuteikia teisės Inspekcijai atlikti statinio remonto darbus (statinio dalių išardymo (atstatymo) darbus). Taigi šiuo atveju nebuvo ir nėra galimas Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas numatant teisę Inspekcijai atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus. Teismas, pasisakydamas dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo, nepagrįstai savo motyvus grindė CPK 771 straipsnio 3 dalies nuostata, neatsižvelgė ir nevertino byloje esančių dokumentų turinio.Antstolis, nustatydamas reikalingus atlikti tam tikrus statybos darbus, numatydamas jų kiekius, apskaičiuodamas tų darbų kainą (1700,00 Eur), pasiūlydamas išieškotojui darbams atlikti skirtus pinigus sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, organizuodamas statybos darbų atlikimą, vykdė įstatymo jam priskirtą funkciją - atliko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Inspekcija į antstolį kreipėsi dėl sprendimo priverstinio vykdymo, t.y. prašė antstolio atlikti vykdomojo dokumento vykdymo funkciją (ne suteikti paslaugą, ne tarpininkauti, ne teikti pilietinę pagalbą ar pan.). Todėl Inspekcija pagrįstai laikė, kad aukščiau įvardinti antstolio veiksmai yra teisėti vykdymo veiksmai vykdymo procese, reguliuojami CPK normomis, o ne prievoliniai santykiai tarp Inspekcijos ir I. R. pagal CK 6.61 straipsnio 1 dalį, kaip teigė antstolis. Jeigu minimi antstolio veiksmai nebuvo antstolio funkcijų vykdymas, tai antstolis iš viso negalėjo net siūlyti jų atlikti, nes kaip minėta, Inspekcija dėl jokių kitų antstolio paslaugų teikimo nesikreipė. Todėl Inspekcija pagrįstai laikė, kad antstolis, atlikdamas aukščiau minėtus veiksmus, veikia savo kompetencijos ribose bei atlieka vykdomojo dokumento vykdymo funkciją, o šios funkcijos vykdymo faktines išlaidas atlygino teisės aktų nustatyta tvarka.Inspekcijos už Sprendimo vykdymą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėta 1700,00 Eur suma yra vykdymo išlaidos, kurios turi būti išieškomos iš skolininkės toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nėra užbaigta. Šios išlaidos priskiriamos vykdomosios bylos administravimo papildomų išlaidų grupei - tai išlaidos, kurias antstolis privalėjo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 p. 1 sakinys). Todėl nepagrįstas antstolio aiškinimas, kad Inspekcija sprendimo vykdymo procese patirtas Lietuvos valstybės išlaidas turi išieškoti teismo keliu inicijuodama dar vieną naują teisminį procesą. Taip pat teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, nustatančia, jog išlaidos, kurias patiria išieškotojas organizuodamas darbų atlikimą ir tiesiogiai (ne per antstolį) apmokėdamas už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo darbus, yra laikomos vykdymo išlaidomis, atlygintinomis toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja savo skunde teigia, jog „šiuo atveju nebuvo ir nėra galimas Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas numatant teisę Inspekcijai atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus“. Tokiu būdu nėra ginčo dėl to, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimu Nr. 2-41-339/2012 Inspekcijai nebuvo suteikta teisė už skolininkę jos lėšomis atlikti jai nurodytus veiksmus, ko pasėkoje darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo darbų atlikimui išleistų pinigų priskirti vykdymo išlaidoms bei juos be teismo vykdomojo dokumento išieškoti.Inspekcija antstoliui nebuvo ir nėra pateikusi jokio vykdomojo rašto dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, t.y. tokio vykdomojo rašto, kuris numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 punkte bei minimas tos pačios instrukcijos 65 punkte, todėl antstolis neturi teisinio pagrindo išieškoti 1700,00 Eur.Inspekcija nepagrįstai teigia, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis ėmėsi atitinkamų priemonių dėl nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencijos. Neatidėliotinų priemonių taikymo visuomenės saugumui užtikrinti apleistoje statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo imtasi tik atsižvelgus į kilusį pavojų gyventojams. Atlikus minėtos vietovės faktinį patikrinimą buvo nustatyta, kad statinio antrame aukšte bei atvirame balkone būriuojasi vaikai ir paaugliai. Tokiu būdu buvo surašyti atitinkami pranešimai Inspekcijai bei policijos komisariatui. Taip pat Inspekcija buvo informuota, jog išlaidas iš turto savininkės galės išsiieškoti CK 6.57 straipsnyje numatyta tvarka. Tokiu būdu Inspekcija 1700,00 Eur sumokėjo ne vykdomojoje byloje, o bendrais CK 6.61 straipsnio 1 dalyje ir 6.57 straipsnyje numatytais pagrindais

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai atsisakant priverstine tvarka išieškoti pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencija, pripažinti teisėtais bei atitinkančiais įstatymo nuostatas, pagrįstumo.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2012-04-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-41-339/2012, nusprendė tenkinti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo I. R. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti statybos darbus, užtikrinančius nelaimingų atsitikimų statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prevenciją: užtaisyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 1C2p) langų angas, duris, kad nebūtų galimybės pašaliniams patekti į pastatą, aptverti statybvietę, uždengti atvirus lauko inžinerinių tinklų šulinius, tinkamai pritvirtinti stogo dangą. Taip pat minėtu sprendimu teismas nusprendė, skirti I. R. 4000,00 Lt baudą, jeigu per nustatytą terminą ji neįvykdys teismo sprendimo., skirti jai 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą. Pagal šį sprendimą 2013-01-09 Telšių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė vykdyti antstoliui V. D. Skolininkei nevykdant teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, 2013-03-28 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi skolininkei paskyrė 4000,00 Lt baudą ir nustatė naują 2 mėnesių terminą sprendimo įvykdymui, paliekant galioti tas pačias sprendimo neįvykdymo pasekmes. 2013-08-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1496-399/2013 Telšių rajono apylinkės teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė, nurodydamas, kad 2012-04-19 teismo sprendimo vykdymas yra vilkinamas, paskirtos baudos yra neefektyvios, todėl nauja bauda už teismo sprendimo nevykdymą neskirtina. Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad tikslinga antstoliui sudaryti teismo sprendimo įvykdymui būtinų darbų sąmatą ir pasiūlyti išieškotojui į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigus, skirtus šiems darbams atlikti; antstolis turi nusamdyti įmonę teismo sprendime nurodytiems darbams atlikti, o sumokėtus pinigus išieškoti iš skolininkės I. R.. Skolininkei toliau nevykdant sprendimo, antstolis 2015-05-15 ir 2015-05-18 raštais kreipėsi į pareiškėją dėl neatidėliotinų priemonių taikymo visuomenės saugumui užtikrinti apleistoje statybvietėje. Pareiškėja 2015-05-19 raštu sutiko, kad antstolis, vykdydamas sprendimą, skubiai organizuotų būtiniausių prevencijos nuo nelaimingų atsitikimų priemonių įgyvendinimą minėtame pastate ir už sutikime nurodytų darbų atlikimą į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė antstolio nurodytą 1700,00 Eur sumą. Darbai buvo atlikti 2015-05-22. Konkrečiu atveju pareiškėja teigia, kad antstolis privalo priimti patvarkymą dėl Inspekcijos sumokėtų 1700,00 Eur išieškojimo iš skolininkės. Antstolis V. D. su pareiškėja nesutinka ir teigia, skolininkei I. R. gera valia nesumokėjus išieškotojo patirtų išlaidų, Inspekcija šias išlaidas turi prisiteisti savarankiškai ieškinine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada bei sprendžia, kad antstolis pagrįstai atsisakė priverstine tvarka išieškoti iš skolininkės pareiškėjos patirtas 1700,00 Eur išlaidas.Visų pirma pažymėtina, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, į byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su antstolio pozicija, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012-04-19 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-41-339/2012, nebuvo numatyta pareiškėjos teisė už skolininkę jos lėšomis atlikti sprendime nurodytus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).Antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, konkrečiu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų apie tai, kad sprendimo vykdymo tvarka būtų buvusi pakeista, kaip tai numato CPK 771 straipsnio 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į 2013-08-02 Telšių rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1496-399/2013 motyvus bei rezoliuciją, priešingai nei nurodo apeliantė, šioje nutartyje teismo išdėstyti siūlymai dėl sprendimo vykdymo tvarkos negali būti prilyginami sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu LR CPK 284 straipsnio ir 771 straipsnio 3 dalies prasme. Trečia, pažymėtina, kad apeliantės argumentai, jog įstatymai jai nesuteikia teisės pačiai atlikti aktyvius veiksmus skolininkės lėšomis ir todėl šiuo pagrindu jos patirtos išlaidos turi būti vertinamos kaip vykdymo proceso metu patirtos išlaidos, konkrečiu atveju nėra susijęs su ginčo esme, kadangi šiuo atveju nėra sprendžiamas pareiškėjos kompetencijos atlikti tam tikrus statybvietės apsaugojimo veiksmus klausimas. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad antstolis organizuodamas tam tikrų darbų apleistoje statybvietėje atlikimą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, vykdė įstatymo jam priskirtą funkciją - atliko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kadangi iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis organizacinius veiksmus atliko su tikslu išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui (106 b.l., v.b. Nr. (duomenys neskelbtini)), Be to, apeliantė prieš pervedant antstoliui 1700,00 Eur sumą, buvo informuota, kad šias išlaidas galės išieškoti bendrais pagrindai (106, 150 b.l. v.b. Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis nurodytu, šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė, kuriai, kaip valstybės institucijai, yra keliami aukštesni profesinio atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, nesant teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei nesant sprendimo, kuriuo jai būtų leista sprendime numatytus veiksmus atlikti arba imtis priemonių jiems nutraukti skolininkės lėšomis, skirdama lėšų prevencinių veiksmų atlikimui turėjo objektyviai įvertinti, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas tokioje situacijoje turės būti sprendžiamas ieškininės teisenos tvarka. Ketvirta, dėl apeliantės argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-701/2015, pateiktais išaiškinimais, kadangi nagrinėjamos bylos ir apeliantės cituojamos bylos, faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų teisės normos taikymą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Pabrėžtina, kad konkrečiu atveju buvo sprendžiamas klausimas ar ieškotojo patirtos išlaidos, nesant teismo priimto sprendimo, leidžiančio išieškotojui sprendime numatytus veiksmus atlikti arba imtis priemonių jiems nutraukti skolininkės lėšomis, yra priskirtinos vykdymo išlaidoms, o minėtoje kasacinio teismo byloje vertinant antstolio veiksmų pagrįstumą, esminė aplinkybė buvo ta, kad teismo sprendime, pagal kurį antstolis atliko priverstinius vykdymo veiksmus, buvo nurodyta, kad, atsakovui (skolininkui) neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė (pareiškėja) turi teisę pati pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo (skolininko).Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pripažinimo neteisėtais, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.