Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. L., V. L. ieškinį atsakovei E. R. dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai 2016-08-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur baudą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad 2016-06-17 tarp ieškovų (kaip pirkėjų) ir atsakovės (kaip pardavėjos) buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo, pagal kurią ieškovai įsipareigojo nupirkti 2,6 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), o atsakovė įsipareigojo parduoti žemės sklypą, priklausantį jai nuosavybės teise. Ieškovai nurodė, kad šalių susitarimu buvo nustatyta pardavimo kaina 6 000 Eur plius pelno mokesčio suma, kurią atsakovei reikės sumokėti VMI už žemės sklypo pardavimą.Ieškovai nurodė, kad preliminariosios sutarties 4 punkte buvo sutarta sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį iki 2016-08-30, o pagal preliminariosios sutarties 5 punktą ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovei 1 000 Eur avansą, kuris pagal sutartį yra nekilnojamojo turto kainos dalis. Ieškovai avansą atsakovei sumokėjo. Ieškovai nurodė, kad 2016-07-04 ieškovai iš atsakovės gavo pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriuo atsakovė prašė nutraukti preliminariąją sutartį, grąžino 1 000 Eur avansinę įmoką į ieškovo banko sąskaitą. Ieškovai nurodė, kad preliminariosios sutarties 12.1 punktas numatė, jog jei pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas nedelsiant grąžina gautą 1 000 Eur avansą pirkėjui ir per 10 kalendorinių dienų sumoka pirkėjui 1 000 Eur baudą. Ieškovai nurodė, kad atsakovė nesumokėjo 1 000 Eur baudos per 10 dienų, todėl ieškovai kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir paragino sumokėti baudą per papildomas 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, tačiau atsakovė baudos, numatytos preliminariojoje sutartyje, nesumokėjo.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 600 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo lygiomis dalimis ieškovams M. L. ir V. L. ir 115 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. L.. Likusią ieškinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių 2016-06-17 sudarytoje preliminariojoje sutartyje numatyta pardavėjo pareiga mokėti netesybas yra siejama su pardavėjo kalte (12 punktas), taigi, pagrindinė reikalavimo sumokėti netesybas sąlyga yra nepagrįstas priešingos šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva 2016-07-04 apie sutarties nutraukimą informavus ieškovus, nepaaiškinus sutarties nutraukimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė 2016-07-04, t. y. tą pačią dieną, kai ieškovus informavo apie preliminariosios sutarties nutraukimą, žemės sklypą, dėl kurio pirkimo–pardavimo buvo susitarta preliminariąja sutartimi, padovanojo J. K., šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė sprendimą nutraukti preliminariąją sutartį priėmė po to, kai atsirado ir kitų pretendentų, pageidaujančių įsigyti atsakovės parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą, apie kuriuos atsakovė pasirašydama preliminariąją sutartį galbūt nežinojo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriuje (toliau – NŽT) gautas atsakovės pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties 2,60 ha žemės sklypą įrodo, kad atsakovei apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo tvarką buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš NŽT 2016-02-22 pranešimo, skirto ieškovams, matyti, kad ieškovai yra asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti atsakovės E. R. parduodamą 2,6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl atsakovės atstovo argumentai, kad sudarant preliminariąją sutartį galbūt buvo pažeista žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neabejotinai turėjo teisę rinktis ir nuspręsti, kuriam iš pirmumo teisę turinčių asmenų žemės sklypą parduoti, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad atsakovė sprendimą parduoti žemės sklypą pakeitė jau po preliminariosios sutarties sudarymo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys 2016-06-17 preliminariojoje sutartyje nebuvo susitarusios dėl kokių nors papildomų sąlygų, susijusių su ieškovo vykdytina veikla perkamame sklype, šalys susitarė dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo, todėl atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį atsisakymą siejant su ieškovo ketinimais vykdyti vienokią ar kitokią veiklą vertintinas kaip sutarties nesudarymas dėl atsakovės kaltės.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės apie konfliktinius ieškovo ir gretimų sklypų valdytojų santykius nevertintinos kaip svarbi priežastis dėl kurios atsakovę būtų galima atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus šalių sutartinių santykių trukmę, prievolės pobūdį, jos vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartyje nustatytų netesybų dydį ir byloje duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių dydį nebuvimą, tai, kad avansas nedelsiant grąžintas ieškovams, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netesybų (baudos) dydis nagrinėjamu mažintinas iki 600 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovams, todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-04-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso normų pažeidimą, parengiamajame teismo posėdyje apeliantės dalyvavimą pripažinus būtinu, bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, taip suvaržydamas teisę būti išklausytai ir teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą. Apeliantė nurodė, kad tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo turėti išankstinį nusistatymą, manydamas, jog apeliantės paaiškinimai jau negalės iš esmės pakeisti teismo įsitikinimo dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo ar jų reikšmingumo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų (spręsdamas, jog ieškovai atitinka reikalavimus pirkti žemės ūkio paskirties sklypą) ir padarė išvadą ne pagal savo kompetenciją ir bylos duomenis, kadangi tokią išvadą gali priimti tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įvertinusi visus reikalingus dokumentus ir duomenis pagal nustatytą tvarką. Apeliantė nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pažeisti specialaus įstatymo reikalavimai, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio įsigijimo įstatyme nustatyti saugikliai yra orientuoti į žemės racionalųjį naudojimą, kadangi žemės ūkio paskirties žemės plotai dažnai buvo naudojami ne pagal paskirtį arba apskritai nenaudojami. Apeliantė nurodė, kad nesilaikant įstatyme numatytos procedūros, buvo pažeistos kitų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti minėtą žemės sklypą, teisės bei interesai, tačiau tas faktas nepagrįstai liko neįvertintas pirmosios instancijos teismo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, elgesį iki sutarties ir po sutarties sudarymo, neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, taip pat netinkamai aiškino sutarties sudarymo aplinkybes. Apeliantė nurodė, kad ieškovai ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, neatskleidė savo ketinimų (asmeninių konfliktinių santykių išsprendimas su trečiaisiais asmenimis, apeliantės nuomone, buvo tikrasis ieškovo ketinimas), kurie turėjo lemiamą reikšmę atsakovės apsisprendimui, taip pat suklaidino apeliantę dėl svarbių sandorio aplinkybių ir sąlygų. Apeliantė nurodė, kad preliminariosios sutarties nuostatos buvo primestos ieškovų, sąlygos aptartos fragmentiškai ir skubotai, apeliantė neturėjo realios galimybės įvertinti sudaromą sandorį ir galimas pasekmes. Apeliantė laikosi pozicijos, jog pirkimo dokumentuose buvo nenurodytos svarbios pardavimo sąlygos, padaryta specialaus įstatymo pažeidimų, kas iš anksto nulėmė trečiųjų asmenų teisių pažeidimą ir sudarė prielaidas vėliau atsirasti teisiniams ginčams su kitais pretendentais, turinčiais pirmumo teisę įsigyti ketinamą parduoti žemės sklypą. Apeliantė nurodė, kad anksčiau paminėtų aplinkybių kontekste ji tapo padėties įkaitė ir buvo priversta pasirinkti sau mažiausiai naudingą, tačiau, jos supratimu, saugiausią teisinio elgesio variantą, kuris mažiausiai pažeistų ar turėtų neigiamos įtakos kitų asmenų teisėms ir padėtų išvengti ginčų ateityje.Apeliantė nurodė, kad nepaisydami egzistuojančių aplinkybių, ieškovai savo rizika inicijavo preliminariosios sutarties pasirašymą, kuri iš esmės prieštarauja įstatyme nustatytai tvarkai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovai tam tikra dalimi prisiėmė ir galimų nuostolių dėl žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimo ne pagal nustatytą tvarką riziką.Apeliantė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja abiejų šalių kaltės požymiai, pirmosios instancijos teismo priteistų netesybų dydis neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų. Nurodė, kad ieškovai nepatyrė jokių realių nuostolių, avansas jiems buvo sugrąžintas nedelsiant, jokių realių neigiamų padarinių nebuvo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad apeliantės nuomonė, jog asmeninių konfliktinių santykių išsprendimas su trečiaisiais asmenimis buvo tikrasis ieškovo ketinimas, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ieškovai nurodė, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovo vardu 2009-03-20 įregistruotas ūkininko ūkis, 2013-05-31 įregistruota žemės ūkio valda, kuriai suteiktas identifikavimo kodas, o jos valdytojas yra ieškovas (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2013-05-31 pranešimas SDŽ Nr. 2640389), 2017-07-29 ieškovas deklaravo tariamą ūkinių gyvūnų bandą. Ieškovai pažymėjo, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas ūkininkauja ir ūkininkavo dar iki preliminariosios sutarties sudarymo, todėl niekuo nepagrįstos apeliantės abejonės, kad ieškovas neketina žemės sklype, dėl kurio pirkimo ir pardavimo šalys susitarė preliminariąja sutartimi, vykdyti ūkinės veiklos. Faktas, kad ieškovas tik po preliminariosios sutarties sudarymo deklaravo ūkinių gyvūnų bandą, nepatvirtina atsakovės abejonių, kadangi ieškovas ūkininko ūkį yra įregistravęs dar 2013 merais.Ieškovai nurodė, kad apeliantės skundo argumentas, jog ieškovai tam tikra dalimi prisiėmė ir galimų nuostolių dėl žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimo ne pagal nustatytą tvarką riziką, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos faktinėms aplinkybėms ir logikai, kadangi, kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ieškovai laikėsi visų teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, nuostatų, kadangi po preliminariosios sutarties buvo nurodyta apeliantei kreiptis į NŽT ir tik po NŽT leidimo parduoti žemės sklypą suteikimo būtų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.Ieškovai pažymėjo, jog būtent apeliantė norėjo kuo skubiau ir kuo greičiau sudaryti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir parduoti žemės sklypą kuo brangiau. Ieškovai nurodė, kad logiška, jog gavusi didesnės kainos pasiūlymą, apeliantė persigalvojo ir atsisakė parduoti žemės sklypą ieškovams, o siekdama išvengti formalumų pildant dokumentus dėl NŽT leidimo išdavimo, 2016-07-04 sudarė žemės sklypo dovanojimo sutartį. Ieškovai mano, jog dovanojimo sandoris iš esmės laikytinas apsimestiniu sandoriu, sudarytu siekiant nuslėpti brangesnį pirkimo–pardavimo sandorį.Ieškovai nurodė, kad šalių sutartas netesybų dydis procentiškai pagal sandorio sumą yra 14,97 proc. (1000/6680), kas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažįstama kaip teisingas ir protingas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Ieškovai mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažintos netesybos ir priteista tik 10 proc., t. y. 600 Eur, netesybų dalis yra minimali priteistina suma esant nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms. Ieškovai nurodė, kad apeliantės prašymas netaikyti sutartinių netesybų yra prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovai pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – apeliantės pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir NŽT 2016-04-26 pranešimą dėl parduodamo žemės sklypo. Ieškovai nurodė, kad yra būtinybė pridėti prie bylos naujus įrodymus (ši būtinybė iškilo tik dabar), kurie paneigia apeliantės nepagrįstus teiginius. Ieškovai nurodė, kad iš 2016-06-20 pranešimo apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 2016-07-25 NŽT pažymos akivaizdžiai matyti, kad pranešimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pildė pati apeliantė ir kad pranešimą teikiantis asmuo nenurodė žemės sklypo naudotojų, taip pat tai, kad pirmumo teisę turintys asmenys nepageidavo įsigyti žemės sklypo. Apeliantė prašė nepriimti ieškovų pateiktų papildomų įrodymų, nes ieškovai juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, o motyvų, kodėl jie nebuvo pateikti anksčiau, nenurodė.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šalių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovų pateikti nauji rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į skundžiamame sprendime išdėstytus motyvus, nepriimami ir nevertinami, nes galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu (CPK 314 straipsnis).

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliantė nurodė, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą parengiamajame teismo posėdyje apeliantės dalyvavimą pripažinęs būtinu, tačiau bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, taip suvaržydamas teisę būti išklausytai ir teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė į teismo posėdį buvo kviečiama ne kartą (2016-12-02; 2017-01-16; 2017-02-10; 2017-03-27, apie posėdžius pranešta tinkamai), jos prašymu teismo posėdžiai buvo atidėti net 4 kartus, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovei neatvykus į 2017-03-27 teismo posėdį, vadovaudamasis anksčiau paminėtais civilinio proceso principais, pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės apeliantei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantei buvo suteikta ne viena galimybė (4 kartus) būti išklausytai, tačiau apeliantė pati nesirūpino tinkamu dalyvavimu procese ir savo teisių įgyvendinimu, nevykdė kitų CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog buvo suvaržyta apeliantės teisė būti išklausytai, juolab nepagrįsti ir argumentai, jog teismas neišklausęs apeliantės buvo šališkas ir neteisingas. Svarbu pažymėti, jog apeliantė bylos nagrinėjimo metu turėjo atstovą, per kurį galėjo įgyvendinti visas savo procesines teises (CPK 51 straipsnis).

Dėl ieškinio ribų peržengimo

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų spręsdamas, jog ieškovai atitinka reikalavimus pirkti žemės ūkio paskirties sklypą. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė tiek ieškovų, tiek apeliantės pateiktus įrodymus, juos įvertino pagrįsdamas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu, o ieškovų reikalavimų pirkti žemės ūkio paskirties sklypą atitikimą tyrė apeliantės atsikirtime nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti teisiniai pagrindai pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė ieškinio ribas (CPK 135 straipsnis).

Dėl sandorio sudarymo aplinkybių ir civilinės atsakomybės sąlygų

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai).Bylos duomenimis nustatyta, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta apeliantės iniciatyva 2016-07-04 apie sutarties nutraukimą informavus ieškovus, nepaaiškinus jokių sutarties nutraukimo priežasčių. Apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovai, sudarydami preliminariąją sutartį, neatskleidė visos informacijos apie savo tikruosius ketinimus, prieštaraujančius apeliantės interesams. Apeliantė nurodė, kad ji tik po preliminariosios sutarties sudarymo sužinojo, kad ieškovas neketina žemės sklype vykdyti ūkinės veiklos, o siekia panaudoti sutarties dėl žemės sklypo įsigijimo sudarymo faktą kaip spaudimo priemonę, spręsdamas savo asmeninius ginčus su gretimuose žemės sklypuose veiklą vykdančiais ūkininkais.Kaip matyti iš rašytinių bylos duomenų, šalys preliminariojoje sutartyje nebuvo susitarusios dėl kokių nors papildomų sąlygų, susijusių su ieškovo vykdytina veikla perkamame sklype. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys susitarė dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo, todėl apeliantės atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį siejant ją su ieškovo ketinimais vykdyti vienokią ar kitokią veiklą vertintinas kaip sutarties nesudarymas dėl apeliantės kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas (nors tai ir nebuvo preliminariosios sutarties papildoma sąlyga apie vykdytiną veiklą sklype) pateikė pakankamai duomenų apie jo galimybę vykdyti ūkinę veiklą busimame žemės ūkio paskirties sklype: ieškovas yra įregistruotas ūkininkas (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0126277), turi įregistruotą žemės ūkio valdą (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2013-05-31 pranešimas SDŽ Nr. 2640389), 2017-07-29 deklaravo turimą ūkinių gyvūnų bandą. Tuo tarpu apeliantė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog ieškovas neketina žemės sklype vykdyti ūkinės veiklos ir juolab apie tai, kad jis nusipirkęs žemės sklypą siekia spręsti asmeninius ginčus su gretimuose žemės sklypuose veiklą vykdančiais ūkininkais. Tokie apeliantės argumentai laikytini prielaidomis ir deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstais pakankamais įrodymais (CPK 178, 185 straipsnis), juolab nevertintinais svarbia priežastimi, dėl kurios apeliantę būtų galima atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Apeliantės argumentai, kad ieškovai savo rizika inicijavo preliminariosios sutarties pasirašymą, kuri iš esmės prieštarauja įstatyme nustatytai tvarkai, ir esant tokioms aplinkybėms ieškovai tam tikra dalimi prisiėmė ir galimų nuostolių dėl žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimo ne pagal nustatytą tvarką riziką, nepagrįsti pateiktais ieškovų įrodymais, be to, būsimos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį vertintinas kaip sutarties nesudarymas dėl apeliantės kaltės, ir pagrįstai priteisė netesybas (CK 6.73 straipsnis).

Dėl netesybų dydžio

Apeliantė skunde nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja abiejų šalių kaltės požymiai, pirmosios instancijos teismo priteistų netesybų dydis neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, jog atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį vertintinas kaip sutarties nesudarymas dėl apeliantės kaltės, kitos šalies – ieškovų kaltės, sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nenustatyta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, išdėstytus įvertinus šalių sutartinių santykių trukmę, prievolės pobūdį, jos vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartyje nustatytų netesybų dydį ir nebuvimą byloje duomenų apie ieškovų patirtų nuostolių dydį, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netesybų (baudos) dydį sumažino iki 600 Eur. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio, 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-303/2012). Apeliantės argumentai, jog augina keturis vaikus, negali būti pagrindu dar kartą mažinti netesybų dydį, juolab kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie šeimos finansinę padėtį.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas turėjo 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatytos sumos (8.11 punktas), todėl apeliacinį skundą atmetus šios išlaidos ieškovams priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. L. iš apeliantės E. R. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.