- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2-1700-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01460-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- R.T.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R.T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-07-27 nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus bei sumokėti žyminį mokestį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami žyminio mokesčio atidėjimo, ir protingo termino ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus suteikimo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovas R.T. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio vieną kreditavimo sutarties, sudarytos su atsakovu Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, punktų ir šio punkto pagrindu sudarytą hipotekos lakštą bei taikyti restituciją ir įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą išregistruoti iš Hipotekos registro ieškovo turto hipoteką. Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinio padavimą, atidėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-07-27 nutartimi nustatė ieškinio turinio trūkumus bei netenkino jo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą; nustatė terminą ieškinio turinio trūkumams pašalinti ir žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). Ieškovas ieškinyje prašo taikyti restituciją, tačiau nenurodo, kokius veiksmus, tenkinant ir pripažinus sandorį ginčijamoje dalyje negaliojančiu, privalėtų atlikti ieškovas, ir kokius atsakovas; atsakovu nurodo Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, tačiau reikalavimą įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą išregistruoti iš Hipotekos registro ieškovo turto hipoteką reiškia trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys minėtoje dalyje turi trūkumų, todėl ieškovui nustatė terminą patikslinti ir sukonkretinti ieškinio reikalavimus ir/ar šalis.
Teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes sprendė, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo turtinę padėtį, bei tai, kad jo turtinė padėtis ateityje pagėrės ir bylos pralaimėjimo atveju jis išgalės sumokėti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Taip pat teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktos SODROS pažymos negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškovo finansinė padėtis yra tiek sunki, jog jis, paduodamas ieškinį, negali sumokėti žyminio mokesčio. Vertindamas ieškovo pateiktą pažymą iš AB SEB banko pažymą apie tai, kad ieškovo sąskaitoje šiame banke nėra lėšų, teismas pažymėjo, kad Lietuvoje veikia ne šis vienas bankas, tačiau ieškovas duomenų iš kitų bankų apie juose esančias jo sąskaitas teismui nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas R.T. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-07-27 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
ieškovas skundžiamą nutartį gavo tik 2015-08-04, o terminas pašalinti visus nutartyje nurodytus trūkumus yra 2015-08-07, todėl toks terminas yra akivaizdžiai per trumpas;ieškovas savo sunkią finansinę padėtį teismui pagrindė VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašu, savo AB SEB bankas bankinės sąskaitos išrašu, SODROS pažyma, VĮ Regitra išrašu, kurie įrodo, kad: ieškovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, jo banko sąskaitoje nėra lėšų, ieškovas nedirba ir negauna pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ir ar suteikė protingą terminą ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus.
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, esant suinteresuoto asmens motyvuotam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina, jog atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.
Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai buvo pakankami konstatuoti, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra tokia, jog jis nepajėgus sumokėti žyminį mokestį, tačiau nepakankami daryti išvadą, kad ieškovas pateikė įrodymus ir argumentus, jog ateityje padėtis pagerės ir jis jį galės sumokėti. Aplinkybės, kad pareiškėjas ateityje bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį, nustatymas yra būtina žyminio mokesčio atidėjimo taikymo sąlyga, tačiau pareiškėjas šios aplinkybės apskritai neįrodinėjo ir jos nebuvo galima pagrįsti pareiškėjo pateiktais dokumentais. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad R.T. tinkamai nepagrindė savo prašymo ir jo netenkino.
Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įstatymo leidėjas neįpareigoja teismo, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo, reikalauti iš prašančiojo papildomų įrodymų ir šiuo tikslu skirti terminą prašymo trūkumams šalinti. Kadangi ieškovas nagrinėjam atveju nei su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų bei objektyvių duomenų, kurie leistų visapusiškai įvertinti, kad jo turtinė padėtis gali pagerėti ir kad ieškovą užklupę finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo atmetė.
Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė terminą ištaisyti ieškinio trūkumus – patikslinti ir sukonkretinti ieškinio reikalavimus ir/ar šalis, tačiau nutartimi neįpareigojo pateikti išrašų apie jo turimas lėšas visų Lietuvoje veikiančių bankų, kaip nurodo savo skunde apeliantas. Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismas minėta 2015-07-27 nutartimi nurodė ištaisyti teismo nustatytus ieškinio turinio trūkumus. Apeliantas neginčija teismo nutarties dalies dėl pačių trūkumų, t.y. jis sutinka su trūkumais, tik nurodo, jog teismo nustatytas terminas yra per trumpas pašalinti nurodytus trūkumus. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti.
Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Taip iš karto neatsisakant priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK115str. 2 d., 316 str. 1 d.). Jeigu asmuo per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 316 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismas 2015-07-27 nutartyje R.T. nurodė pašalinti trūkumus per 11 dienų (iki 2015-08-07). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovui suteiktas terminas pašalinti ieškinio turinio trūkumus (t.y. tinkamai nurodyti ieškinio reikalavimą/šalis) bei sumokėti žyminį mokestį (teismui netenkinus prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą) buvo pakankamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių nespėjęs įvykdyti teismo nutarties turi teisę prašyti teismo nustatytus procesinius terminus pratęsti, tačiau pareiškėjas net nemėginęs ieškinio trūkumų šalinti, be pakankamo tam pagrindo nurodo, kad teismo nustatytas terminas per trumpas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindai nesuteikia pagrindo laikyti apskųstą teismo nutartį neteisėta ar nepagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia pagrindo nustatyti naują terminą šiems trūkumams pašalinti buvimą (CPK 7 str., 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 115 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui R.T. terminą iki 2016-01-06 pašalinti nurodytus skundo trūkumus bei sumokėti 1 666 Eur žyminį mokestį už paduodamą ieškinį.