Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2024-01-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-18-1069/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-01-30
Bylos Nr.
AN2-18-1069/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-18-1069/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00081-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vyresnysis patarėjas 2023-07-10 surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo MB „(Duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurio direktorius yra A. K., nuo 2023-05-29 iki 2023-06-02 įskaitytinai Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro tvarkytojui nedeklaravo apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę „Renault Megane“ (VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui (tokio asmens Lietuvos Respublikos duomenų bazėse nėra), per penkias darbo dienas nuo nuosavybės perleidimo. Tokiu būdu nevykdė transporto priemonių savininkams Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

2. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (toliau – institucija) 2023-07-17 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. pripažino kaltu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 520 Eur baudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nutarimą apskundė pirmosios instancijos teismui.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-04 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas netenkintas. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas institucijos 2023-07-17 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl A. K. skundo netenkino ir institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-04 nutartį ir institucijos 2023-07-17 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apelianto manymu, minėtų principų, priimant skundžiamą institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos nutartį, nebuvo laikytasi.

4.2. A. K. vadovaujama MB „(Duomenys neskelbtini)“ ketino parduoti automobilį „Renault Megane“ užsienio piliečiui B. B. (B. B.), su juo 2023-05-28 pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. B. B. po sutarties pasirašymo A. K. paprašė pasaugoti automobilį ir žadėjo jį pasiimti iki 2023-07-03. B. B. žadėjo, kad pasiimdamas automobilį sumokės l00 Eur, tačiau sutarties pasirašymo metu nesumokėjo. 2023-07-03 paskambinęs B. B. pranešė, kad automobilio nebepirks, todėl A. K. ant sutarties parašė, kad ši sutartis nutraukta abipusiu susitarimu. Kadangi sutarties sąlygos taip ir liko neįvykdytos (nesumokėti pinigai, o automobilis ir jo dokumentai liko pas apeliantą), todėl teisine prasme jam nekilo prievolės deklaruoti motorinės transporto priemonės perleidimą.

4.3. Nurodo, kad jeigu jis negavęs pinigų už parduodamą automobilį būtų deklaravęs perleidimą, tai tokiu atveju jis būtų netekęs nuosavybės teisės į minėtą transporto priemonę, ją susigrąžinti, pirkėjui esant užsienyje, būtų buvę sunku. Vien sutarties pasirašymas neturi būti siejamas su nuosavybės teisės perleidimu. Apeliantas laukė visų sutarties sąlygų įvykdymo, t. y. pinigų sumokėjimo, tada būtų per 5 dienas deklaravęs nuosavybės perleidimą. Automobilį „Renault Megane“ 2023-08-02 pardavė metalo laužo supirktuvei UAB „(Duomenys neskelbtini)“, šį pardavimą deklaravo įstatymo nustatyta tvarka (prie skundo pridėti automobilio pardavimą ir deklaravimą patvirtinantys dokumentai).

4.4. Nors pirkimo–pardavimo sutartyje pažymėta varnelė, jog sumokama grynaisiais, tačiau varnelė buvo pažymėta automatiškai, tikintis, kad pirkėjas prievolę įvykdys laiku. Minėtoje sutartyje nėra pažymėta, jog pinigai gauti. Automobilis pirkėjui taip ir nebuvo perduotas, kas tik patvirtina pinigų nesumokėjimo faktą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ant sutarties nėra pirkėjo prierašo dėl sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas. Pažymi, kad B. B. apeliantą tik informavo apie sutarties nutraukimą, o pats atvykęs nebuvo, kadangi gyvena ne Lietuvoje, todėl jo prierašo apie sutarties nutraukimą nėra.

4.5. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo įsitikinti, ar automobilio nuosavybės teisė buvo perleista. Be to, teismas turėjo pareigą išsiaiškinti pirkėjo duomenis, kadangi pats apeliantas pirkėjo tikslių duomenų nežino, todėl teismui jų pateikti negalėjo. Teismas turėjo įpareigoti instituciją, surašiusią skundžiamą nutarimą, pateikti trūkstamus duomenis. Apelianto nežinojimas ir minėtų duomenų nepateikimas negali būti vertinamas kaip jo kaltės įrodymas.

5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą.

7. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas A. K. administracinės atsakomybės klausimas, teigiant, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi, apygardos teismas pasisako tik dėl esminio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju A. K. veiksmuose (šiuo konkrečiu atveju – neveikime) yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

8. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį nusižengimą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas.

9. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis – apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo, o tais atvejais, kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui ar Lietuvos Respublikoje neregistruotam užsienio juridiniam asmeniui, – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės perleidimo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmiausia – 2023-06-22 nutarimu A. K. buvo nubaustas pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį, jam skiriant įspėjimą už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės „Renault Megane“ savininkas (valdytojas), neužtikrino, jog bendrojo naudojimo vietoje (prieš parduotuvę „(Duomenys neskelbtini)“) nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė, kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, konstatuojant, jog tokiais veiksmais A. K. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalies ir 7 dalies reikalavimus (b. l. 10). A. K., 2023-06-29 el. paštu institucijai pateikęs 2023-05-28 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodė, kad minėtas automobilis jau yra parduotas, ir paprašė 2023-06-22 nutarimą panaikinti (b. l. 7, 8). Kaip matyti, institucija, reaguodama į A. K. pranešimą, jam 2023-07-10 surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o vėliau priėmė ir dar vieną (šioje byloje skundžiamą) 2023-07-17 nutarimą, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad šis nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų – per penkias darbo dienas nuo nuosavybės perleidimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro tvarkytojui nedeklaravo duomenų apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę – „Renault Megane“ (VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui, dėl to jam paskirta 520 Eur bauda (b. l. 13).

11. Pirmosios instancijos teismas 2023-12-04 nutartimi, netenkinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo, kritiškai įvertino jo versiją, kad užsienio pirkėjui (B. B.) atsisakius rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties automobilis taip ir liko neparduotas. Pirmosios instancijos teismas A. K. paaiškinimus, kad pasirašęs su pirkėju rašytinę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį jis grynųjų pinigų nepaėmė, o automobilį pasiliko saugoti, laikė nelogiškais. Taip pat pažymėjo, kad pats A. K., ne vieną kartą bendravęs su pirkėju, nepateikė teismui detalių jo duomenų, kad būtų galima šį asmenį apklausti teisme, o prierašas, kad pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta abipusiu sutarimu, padarytas tik A. K., nėra pirkėjo parašo (b. l. 36–39).

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio A. K. administracinio nusižengimo bylą, išvados nėra visiškai pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnio 2 ir 3 dalies bei ANK 641 straipsnio nuostatos.

13. Pagal šias nurodytas SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas asmeniui, nuosavybės teises į motorinę transporto priemonę perleidusiam užsieniečiui, pareiga apie tai deklaruoti (pranešti) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui kyla per atitinkamą terminą (5 darbo dienas) nuo nuosavybės teisės perleidimo. Taigi duomenų deklaravimo prievolė pagal aptartą įstatymo reglamentavimą siejama ne su atitinkamo sandorio sudarymu momentu (faktu), o būtent su nuosavybės teisės perleidimu.

14. Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris. Automobilis gali būti įgyjamas pagal įvairias sutartis, tarp jų ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisės ir faktinio daikto valdymo perdavimo momentas neprivalo sutapti. Visgi apeliacinės instancijos teismas mano, kad šioje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai spręsti, kad A. K. iš tiesų perleido nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) užsienio piliečiui B. B..

15. Bylos svarstymui pateikta 2023-05-28 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. atstovaujamos įmonės MB „(Duomenys neskelbtini)“ (pardavėjo) ir B. B. (pirkėjo), pagal ją pastarasis už 100 Eur (mokėdamas grynaisiais pinigais) nupirko transporto priemonę („Renault Megane“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip matyti, minėtos sutarties gale ranka padarytas A. K. įrašas (su parašu), kad sutartis nutraukta apibusiu susitarimu, kadangi pirkėjas nebepirks transporto priemonės (b. l. 5a). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino A. K. pareigą nurodyti pirkėjo – B. B. detalius duomenis, kad jis teisminio nagrinėjimo metu galėtų būti apklaustas kaip liudytojas ir patvirtinti (o teismas įsitikinti) pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigos naštą visa apimtimi perkėlė tik administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K., juolab kad bylos svarstymui pirmosios instancijos teisme šis teikė pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie taip ir neįvykusį nuosavybės teisių į šioje byloje minimą transporto priemonę perleidimą. Tokie duomenys – tai paties A. K. pateiktas 2023-08-02 metalo laužo pirkimo–pardavimo aktas, kuriuo pardavėja MB „(Duomenys neskelbtini)“ pardavė, o pirkėja UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nupirko transporto priemonę „Renault Megane“, įvardintą kaip metalo laužas, už 121 Eur sumą (b. l. 6, 6a), taip pat 2023-08-04 pinigų išmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantis įsitikinti, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 121 Eur A. K. (b. l. 23), 2023-08-02 eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis apie A. K. atiduotos transporto priemonės „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinimą (b. l. 21). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė (neaptarė) dėl šių duomenų, nevertino duomenų, susijusių su transporto priemonės sunaikinimo aplinkybėmis, kartu paneigiančių nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo užsienio piliečiui B. B. faktą.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spęstina, jog byloje išnaudojus galimybes surinkti pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, neabejotinai apelianto kaltę patvirtinančių duomenų nenustatyta, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta neįrodžius pažeidimo sudėties (ANK 431 straipsnio 2 dalyje). Įvertinus tai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023-07-17 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. pripažintas padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 520 Eur bauda, ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-04 nutartis, kuria nubaustojo apeliacinis skundas atmestas, panaikinami ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo byla A. K. pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų kompensavimo

17. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Taigi galiojantys teisės aktai nenurodo galimybės šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-04-27 nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-168-594/2023).

19. Kaip matyti iš ANK 590 straipsnio 1, 2, 3 dalių turinio, administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyti nusižengimai (ANK 119, 1191, 120, 204, 547 straipsniai), kai administracinių nusižengimų teisena pradedama pagal atitinkamų asmenų (pvz., akcininko, kreditoriaus, žurnalisto ir kitų) pareiškimą. Šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Vis dėlto nepriklausomai nuo to, ar administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų (ANK 589 straipsnis) ar pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, jokių išimčių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, įstatyme nėra nurodyta, todėl išlaidų atlyginimas priteistinas iš valstybės (kasacinės nutartys Nr.: 2AT-80-594/2022; 2AT-85-1073/2022). Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinė nutartys Nr.: 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021; 2AT-80-594/2022).

20. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena A. K. nutrauktina, nesant jo veiksmuose ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), A. K. turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

21. Nors A. K. apylinkės teismui suformulavo prašymą priteisti patirtas teisinio atstovavimo išlaidas ir pateikė teismui 2023-08-04 išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas (t. y. už skundo Klaipėdos rajono teismui parengimą), kurios suma 240 Eur (b. l. 30), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši sąskaita buvo išrašyta ne skundą teikusiam A. K., bet juridiniam asmeniui – MB „(Duomenys neskelbtini)“, be to, nepateikti jokie pirminiai atsiskaitymą pagal minėtą sąskaitą patvirtinantys dokumentai (pvz., bankinio mokėjimo nurodymai, grynųjų pinigų priėmimo kvitai ar kt.), leidžiantys spręsti apie būtent šioje administracinio nusižengimo byloje patirtų teisinio atstovavimo išlaidų realumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22. Sprendžiant dėl A. K. prašymo priteisti patirtas teisinio atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad 2023-12-11 teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. K. teisines paslaugas teikė advokatas, jis A. K. už skundo apygardos teismui parengimą 2023-12-13 išrašė sąskaitą, kurios suma 240 Eur (3 val. x 80 Eur) (b. l. 50, 51). Į bylą pateiktas 2023-12-19 bankinio mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantis įsitikinti minėtos sąskaitos apmokėjimu (b. l. 52). Tačiau, apygardos teismo vertinimu, prašoma priteisti 240 Eur dydžio suma yra kiek per didelė. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, nuspręstina, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad tas pats advokatas apeliacinį skundą rengė ir pirmosios instancijos teismui, o skundas, parengtas apeliacinės instancijos teismui, grindžiamas analogiškais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir pateiktasis pirmosios instancijos teismui (b. l. 4–5, 42–45), be to, ši administracinio nusižengimo byla nėra nei didelė, nei sudėtinga, byla apeliacinėje instancijoje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Todėl, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo surašymą) tenkinamas iš dalies ir iš valstybės priteistina 140 Eur A. K. patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį ir (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimą ir A. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį nutraukti.

A. K. prašymą tenkinti iš dalies, priteisti A. K. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su teisiniu atstovavimu, rengiant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Lina Nainienė