Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-10-14 · Civilinė byla Nr. e2-551-727/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-14
Bylos Nr.
e2-551-727/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03642-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, UAB „SKR Baltic“, UAB „SKR Grupė“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Karolis Kurapka, Kristijonas Paliu
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-551-727/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03642-2023-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.1.6.5; 2.6.10.9; 2.6.16.8; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,dalyvaujant ieškovės J. J. atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SKR Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SKR Grupė“ atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms pagal įgaliojimą J. L., T. B. (2024 m. rugsėjo 23 d, teismo posėdyje),

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams posėdžiuose nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams UAB „SKR Baltic“, UAB „SKR Grupė“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl 2007 m. vasario mėn. 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-167 ir 2008 m. birželio 17 d. susitarimo dėl dalinio jos pakeitimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. J. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2024 m. liepos 15 d. galutinai sutikslinusi, prašo panaikinti 2007 m. vasario 12 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2007-167 (toliau – ir Nuomos sutartis, ginčo sutartis) ir 2008 m. birželio 17 d. susitarimą ,,Dėl 2007 m. vasario 12 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2007-167 dalinio pakeitimo“ Nr. K01/2008-25 (toliau – ir Susitarimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė ir jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovė yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemėvaldą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. 2007 m. spalio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ jai buvo atkurta nuosavybės teisė į tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Iš viso iš ieškovės turėtos teisės į nuosavybės atkūrimą į 5833 kv. m. ploto žemę, nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini), realiai atkurta nuosavybė tik į 0,1034 ha, liko atkurti nuosavybę į likusį 0,4799 ha žemės plotą, šiuo metu esantį Vilniuje žemės sklype, patenkančiame į iki nacionalizacijos buvusią (duomenys neskelbtini) teritoriją.

Žemės sklypas, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu, patenka į buvusio (duomenys neskelbtini), o iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog dėl žemės sklypo 2007 m. vasario 12 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N01/2007-167 su UAB „SKR Baltic“, kuri faktiškai trukdo užbaigti pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą grąžinant žemę natūra. 2008 m. birželio 17 d. susitarimu dėl ginčo sutarties dalies pakeitimo Nuomos sutartis iš dalies buvo pakeista, susitarus nuomininku pagal ją vietoje UAB ,,SKR Baltic“ laikyti UAB ,,SKR Grupė“, to išdavoje buvo padaryti įrašų nekilnojamojo turto registre pakeitimai, pastaroji šiuo metu nuomos pagrindais naudojasi minėtu sklypu.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype po Nuomos sutarties pasirašymo momento buvo: 1) Pastatas – Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1986 m., o 2010 m. birželio 19 d. fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 46 proc., užstatytas plotas – 1022.00 kv. m., sienos – medinės su karkasu; 2) Pastatas – Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1986 m., o 2010 m. birželio 19 d. fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 46 proc., užstatytas plotas – 919.00 kv. m., sienos – medinės su karkasu; 3) Pastatas – Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1986 m., o 2010 m. birželio 19 d. fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 46 proc., užstatytas plotas – 1010.00 kv. m., sienos – medinės su karkasu; 4) Pastatas – Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1968 m., o 2010 m. birželio 19 d. fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 46 proc., užstatytas plotas – 971.00 kv. m., sienos – medinės su karkasu; 5) Pastatas – Gamybinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1973 m., 1999 m. sausio 8 d. duomenimis fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 58 proc., užstatytas plotas – 531.00 kv. m.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, Nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, o būtent, jos sudarymo momentu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 str. 3 d., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 str. 70 d., nes jos pasirašymo metu žemės sklype stovėjo šiltnamiai, dėl to ji negalėjo būti sudaroma 61 metų laikotarpiui, o galėjo būti sudaroma maksimaliam 20 metų terminui. Aplinkybę, kad Nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta 61 metams dėl žemės sklype esančių šiltnamių, kurių gyvavimo trukmė tėra 20 metų, anot ieškovės, patvirtina tai, kad šiltnamiai yra visiškai išnykę, tai patvirtina orto-foto nuotraukos, rodančios, kad 2015-2017 m., 2018-2020 m. ir naujausiose foto Nuomos sutartyje nurodyti šiltnamiai, kurie faktiškai turėjo atitikti žemės sklypo nuomos paskirtį – sandėliavimą, nebeegzistuoja arba yra visiškai išnykę. Todėl ši Nuomos sutartis negali būti laikoma galiojančia ir yra pagrindas ją naikinti.

Ieškovė mano, kad statiniai, esantys žemės sklype šiuo metu – pastatas-gamybinis pastatas ir rampa, 6102,26 kv. m. bendro ploto, įregistruoti registre 2018 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, negali būti laikomi pastatyti teisėtai, nes neatitinka Nuomos sutartyje nurodyto tikslo – sandėliavimo – ir užima (viršija) joje (Nuomos sutarties 7 p.) nurodytą užstatyto ploto dydį – nurodomas leistinas 85 proc., o faktiškai yra 95,84 proc. (žemės sklypo dydis 6367 kv. m., užstatytas plotas šiuo metu 6102,26 * 100 / 6367 = 95,84 proc.), kas rodo, jog yra pažeidžiamos Nuomos sutarties nuostatos. Ieškovė taip pat akcentuoja tai, kad rampa neatitinka faktinio sandėliavimo paskirties, nes rampa pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo: „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 6.4 str. nuostatą skirta krovos darbams (ne sandėliavimui) atlikti. Tai reiškia, kad žemės sklypas nuo 2015 metų, o gal ir anksčiau, nebėra naudojamas pagal Nuomos sutarties paskirtį. Faktiškai nuomos terminas baigiasi 2068 m. (Nuomos sutarties 2 p.). Žemės sklypas, kuris gali būti atkurtas pretendentams natūra kaip patenkantis į (duomenys neskelbtini) teritoriją, faktiškai dėl to nėra grąžinamas teisėtiems šeimininkams.

Ieškovė nurodo, kad Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (redakcija galiojusi Nuomos sutarties pasirašymo metu), 30.7 punkte nurodyta: „Išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui <...> Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“. Žemės įstatymo (redakcija galiojusi Nuomos sutarties pasirašymo metu) 9 str. 6 d. 1 p. nurodyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: „ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Kadangi Nuomos sutarties pasirašymo metu žemės sklype buvo šiltnamiai, kurie turėjo atlikti Nuomos sutarties tikslus, nustatytus Nuomos sutarties 3 p., tačiau nuo 2015 m. matoma, jog šiltnamiai jau išnykę, o 2017 m. buvo įregistruota nauja žemės sklypo kadastro byla, kurioje šie statiniai apskritai nebeegzistuoja, vietoje jų – įregistruota rampa, užimanti didžiąją dalį žemės sklypo ploto, tačiau toks statinys Nuomos sutartyje nėra numatytas ir prieštarauja Nuomos sutarčiai, žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, tokiems pakeitimams nebuvo gautas NŽT sutikimas, ginčo sutartis, ieškovės teigimu, negali būti laikoma teisėta ir kaip akivaizdžiai pažeidžianti įstatymo imperatyvą turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.225 str. 1 d. pagrindu.

Panaikinus nuomos sutartį, kurios pagrindu yra valdomas žemės sklypas, kuris jau nebegali būti naudojamas praėjus 20 metų terminui, nes žemės sklypo naudojimo paskirtį ir galimą nuomos teisę turėję užtikrinti šiltnamiai yra išnykę, o rampa egzistuoja neteisėtai, bus užtikrintas teisingumas ieškovei kaip pretendentei, kurių protėvių žemėvaldas neteisėtai užvaldė okupacinė valdžia. Todėl ieškovė, siekdama realiai atkurti nuosavybės teises į priklausantį žemės sklypą, prašo panaikinti, jos manymu, neteisėtai sudarytą Nuomos sutartį. Kadangi Nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, ji negalėjo būti vėlesniu Susitarimu keičiama, todėl patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti ir 2008 m. birželio 17 d. susitarimą dėl ginčo sutarties dalies pakeitimo, kuriuo iš dalies buvo pakeista Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2007 m. vasario mėn. 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-167, nuomininku pagal ją vietoje UAB ,,SKR Baltic“ tapus UAB ,,SKR Grupė“.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, kadangi ginčo sutartis pažeidžia jos, kaip pretendentės į nuosavybės atkūrimą, teises, ji gali reikšti teismui tokio turinio reikalavimą CK 6.227 str. 3 d. pagrindu.

Ieškovė taip pat nurodė, kad apie ginčo sutartį sužinojo 2022 m. gruodžio 15 d., kuomet Registrų centras, atsakydamas į jos 2022 m. gruodžio 14 d. paklausimą, pateikė jai Nuomos sutarties kopiją.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti, nurodydama, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra galimas tik laisvoje (neužstatytoje) valstybinėje žemėje, o šiuo atveju žemės sklypas yra pilnai užstatytas ir išnuomotas, ieškovė dėl to neturi teisės reikalauti atkurti nuosavybės teisės į šį žemės sklypą ir negali ginčyti sandorio, kurio šalimi ji nėra. NŽT taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 1 str. numatyta, jog šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato pastatyto statinio gyvavimo trukmę, atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, klimato sąlygas ir naudojimo paskirtį, o ne terminą, iki kada gali būti išnuomojama žemė, ant kurios jie pastatyti. Todėl šiuo aspektu išsakytus teiginius Nuomos sutarčiai panaikinti NŽT laiko visiškai nepagrįstais, mano, kad jokių pažeidimų ir įstatymo normatyvo sudarant ginčo sutartį nebuvo padaryta.

Atsakovės UAB „SKR Baltic“ ir UAB „SKR Grupė“ (toliau – ir atsakovės), atsiliepdamos į patikslintą ieškinį, nurodė nesutinkančios su juo ir prašo ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, neįrodytus ir pareikštus neturinčio reikalavimo teisės asmens, taikyti ieškinio senatį, atsakovės taip pat prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

Atsakovės nurodė ir jų atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pagal galiojantį nuosavybės teisių atkūrimo santykių reguliavimą, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimo teises, (duomenys neskelbtini) pretendentams negali būti atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančią užstatytą žemę, nes visas nuomos sutarties dalyku esantis žemės sklypas buvo ir yra užstatytas statiniais. Ieškovė neginčija juridinių faktų, kuriais žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, dėl ko nuosavybės teisės į tą žemės sklypą ieškovei negali būti atkuriamos. Todėl ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo nesukels jai jokių teisinių pasekmių, ji, nebūdama ginčo sandorio šalimi, neturi tokio reikalavimo teisės, nes jos teisės ir interesai ginčo sandoriais niekaip nepažeisti, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens.

Atsakovės taip pat nurodo, kad iš Vilniaus miesto plano, parengto 1940 m. gegužės mėnesį, taip pat 1943 m. parengto Vilniaus miesto bendrojo plano brėžinių matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo kairėje Neries upės pusėje, o dešinėje Neries upės pusėje buvo Vilniaus miesto kvartalas analogišku pavadinimu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad turi teisę atkurti nuosavybes teises į P. Š. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, tačiau, pasak atsakovių, P. Š. nėra jokiame iki 1941 m. sudarytame (duomenys neskelbtini) savininkų sąraše. Dėl šio atsakovės mano, kad ir teisės atkurti nuosavybę būtent šioje teritorijoje ieškovė neturi.

Atsakovės akcentuoja ir galimą termino ieškiniui pateikti praleidimo momentą ir prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė apie Nuomos sutarties buvimą žinojo nuo 2014 metų, o gal ir anksčiau, nes po nuosavybės teisių atkūrimo įvairiais pagrindais asmeniškai ar per artimus susijusius asmenis (taip pat pretendentus nuosavybei buvusiame (duomenys neskelbtini) atkurti) aktyviai reiškia teismams įvairaus turinio ieškinius. Atsakovės mano, kad ir šio ieškinio pateikimu ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi yra pareiškusi panašaus pobūdžio ieškinius ir jai negali būti nežinoma, kad asmuo neturi reikalavimo teisės ginčyti užstatytos valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties, tačiau ieškovė vis tiek inicijuoja naujus teisminius ginčus, tuo rodydama akivaizdų piktnaudžiavimą. Todėl atsakovės prašo skirti ieškovei baudą.

Atsiliepimas

Atsakovės taip pat nurodo, kad ieškovė anksčiau du kartus nuteista dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimo procesu.

Trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA) pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, esminiu nesutikimo su juo argumentu nurodydama tai, kad ginčo sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negali būti grąžinamas potencialiems pretendentams.

VMSA bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismo posėdžiai vyko ir byla išnagrinėta iš esmės šiam trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad ginčo žemės sklypas, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur ieškovei natūra turėtų būti atkurta nuosavybė. Ieškovės teigimu, aptariamas žemės sklypas atsakovei UAB „SKR Baltic“ buvo išnuomotas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, todėl tokia Nuomos sutartis, o ir vėlesnis Susitarimas laikytini negaliojančiais nuo sudarymo momento. Pasak ieškovės, Ginčo sklypas nenaudojamas pagal Nuomos sutartyje numatytą sandėliavimo paskirtį, ginčo sutartyje numatyti statiniai – šiltnamiai – senai išnykę, o vietoje jų sklype neleistinai įrengti kiti statiniai – pastatas-gamybinis pastatas ir rampa. Nuomos sutartis, pasak ieškovės, pažeidžia (duomenys neskelbtini) pretendentų teises, nes žemės sklypas turi būti panaudotas pilno ir visiško nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat ir jos atžvilgiu, dėl to ji gali ir turi materialinio reikalavimo teisę ginčyti sandorius, kurių šalimi ji nėra, tai daro pagrįstai ir savalaikiai, tokiai turimai teisei realizuoti ji nėra praleidusi įstatymo nustatyto termino.

Susipažinęs su byloje esančia rašytine medžiaga, šalių išsakytomis pozicijomis, teismas nerado jokių teisinių prielaidų sutikti su ieškovės reikalavimais, laikyti juos įrodytais ir pagrįstais, todėl atmeta dėl žemiau išdėstyto.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Žemės sklypas, kurio plotas 0,6367 ha, šiuo metu esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo atsakovė NŽT.

2006 m. rugpjūčio 11 d. tuometiniame Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo gautas UAB „SKR Baltic“ prašymas dėl šio žemės sklypo išnuomojimo 99 metams pramonės ir sandėliavimo bei komercinių objektų teritorijai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 30-1395 „Dėl sklypų Nr. 1A, 1B, 2C ir 2D (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą, ribas, naudojimo būdą ir pobūdį. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-37-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo nekilnojamojo turto registre bei išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ nustatė Žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį: kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, prekybos ir paslaugų objektų statybos. Trečioje šio įsakymo dalyje nurodoma, kad Žemės sklypas išnuomojamas ne aukciono tvarka 61 metų laikotarpiui UAB „SKR Baltic“.

2007 m. vasario 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-167 (toliau – Nuomos sutartis, ginčo sutartis) Žemės sklypas išnuomotas UAB „SKR Baltic“, nurodant, kad Žemės sklypas išnuomojamas 61 metams, jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, prekybos ir paslaugų objektų statybos, su galimybe keisti pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį paskirtį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą, įstatymų ir jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka.

Žemės sklype jo išnuomojimo metu buvo šie statiniai: - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB ,,SKR Grupė“ 2008 m. vasario 12 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriui leisti įregistruoti eilę valstybinės žemės nuomos sutarčių UAB ,,SKR Grupė“ vardu, tame tarpe ir ginčo sutartį, dėl UAB „SKR Baltic“ reorganizavimo (atskyrimo būdu) sukūrus naują juridinį asmenį - UAB ,,SKR Grupė“, kuriai buvo perduotas visas nekilnojamasis turtas, esantis nuomojamuose žemės sklypuose, tame tarpe ir ginčo sutartimi išnuomotame, taip pat buvo perduotos visos teisės ir pareigos pagal 2007 m. vasario mėn. 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2007-167. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-7137-(01) pakeitė ginčo sutartį, vietoje buvusio žemės sklypo nuomininko įrašant naująjį, t. y. vietoje UAB ,,SKR Baltic“ įrašant UAB ,,SKR Grupė“, bei pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka sudaryti susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo. UAB „SKR Grupė“ ir tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. birželio 17 d. pasirašė susitarimą Nr. K01/2008-25 (toliau – Susitarimas), kuriuo, remdamiesi minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-7137-(01), susitarė iš dalies pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2007 m. vasario mėn. 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2007-167, jos preambulėje vietoje UAB ,,SKR Baltic“ įrašant UAB ,,SKR Grupė“. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-7137-(01) ir minėto 2008 m. birželio 17 d. susitarimo Nr. K01/2008-25 pagrindu buvo pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre, iš kurių matyti, kad šiam momentui nuomininku pagal ginčo sutartį yra UAB ,,SKR Grupė“, be to, jai nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys 2007 m. vasario mėn. 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-167 išnuomotame žemės sklype.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Žemės sklype šiam momentui yra kiti statiniai nei buvo Nuomos sutarties pasirašymo metu. Žemės sklype stovi šie statiniai: gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rampa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad statybos užbaigimo deklaracijos, kiti aktai, jų pagrindu naujai suformuota kadastro byla būtų užginčyti ar nuginčyti.

2022 m. spalio 5 d. Žemės sklype buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, surašytas aktas Nr. FD-3581-(14.49.140.). Nustatyta, kad statiniai naudojami ir faktinė būklė atitinka įregistruotą tiesioginę tiek sklypo, tiek statinių naudojimo paskirtį.

2022 m. liepos 22 d. prašymu UAB „SKR Grupė“ išreiškė norą pirkti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Pirkimo procesas tebetęsiamas.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemėvaldą buvusiame (duomenys neskelbtini) 2007 m. spalio 30 d. tuometinio Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ pagrindu.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės ginčyti nurodomus sandorius turėjimo.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl sandorių, kurių šalimi ji nėra, panaikinimo. Ieškovės teigimu, kadangi ginčo sutartis pažeidžia jos, kaip pretendentės į nuosavybės atkūrimą, teises, ji gali reikšti teismui tokio turinio reikalavimą CK 6.227 str. 3 d. pagrindu. Atsakovės mano, kad ieškovė tokio reikalavimo teisės neturi. Teismas pritaria atsakovių dėl šio išreikštai pozicijai.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi tas asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018,21 punktas).

CK 6.227 str., reglamentuojančio asmens teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo, 3 d. numato, kad teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.

Ieškovė ginčija valstybinės žemės Nuomos sutartį ir vėlesnį Susitarimą dėl nuomininko pakeitimo kaip pažeidžiantį jos, kaip pretendentės į (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo nuosavybės teisių atkūrimą. Faktiškai ieškovė savo reikalavimo teisę šioje byloje kildina iš Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo.

Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) (toliau – Įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p. nustatė, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. Įstatymo 12 str. 3 p. nustato, jog žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1999 m. kovo 10 d. sprendimu Nr.405V yra patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas ir suprojektuotas nuomos sutarties dalyku esantis Žemės sklypas, kuris, kaip rodo bylos medžiaga ir oficialių valstybės institucijų patvirtinimai, pagal detaliojo plano sprendinius yra skirtas Žemės sklype esančių statinių naudojimui. Statinių buvimo faktas akivaizdus, Žemės sklypas nėra laisvas, yra užstatytas ir naudojamas, detalusis planas nėra nuginčytas ir yra savarankiškas pagrindas vienareikšmiai nustatantis ginčo sutartimi išnuomoto Žemės sklypo kaip valstybės išperkamos žemės statusą. Todėl grąžinti natūra (taip kaip norėtų ieškovė) nėra galima, toks draudimas absoliutus ir neginčytinas.

Pagal galiojantį nuosavybės teisių atkūrimo santykių reguliavimą, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimo teises šioje byloje, (duomenys neskelbtini) pretendentams negali būti atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančią užstatytą žemę, nes visas nuomos sutarties dalyku esantis žemės sklypas yra užstatytas, t. y. žemės sklypas nėra laisvas, ir pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1999 m. kovo 10 d. sprendimu Nr.405V patvirtintą teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą tai yra valstybės išperkama žemė, kuri skirta esamų statinių naudojimui pagal paskirtį.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo suformuota praktika nuomos sutarties dalyku esantis valstybinis žemės sklypas nėra žemė, į kurią ieškovė galėtų pretenduoti ir reikalauti atkurti nuosavybės teises natūra, nepriklausomai nuo to, ar toks valstybei priklausantis žemės sklypas yra išnuomotas ar ne. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai žemė priklauso valstybės išperkamai, valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumas negali būti kvestionuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008).

Be to, ginčijami sandoriai yra sudaryti ženkliai anksčiau nei nuosavybės teisių atkūrimas ieškovei.

Dėl to manytina, kad pareikšto turinio ieškinio reikalavimų tenkinimas imant domėn ieškovės įvardintą faktinį jo pagrindimą neturėtų jokios įtakos įsivaizduojamai ieškovės teisei ir jos interesams, nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių. Todėl sutiktina su atsakovių nuomone, kad pareikštu ieškiniu teisės ginčyti valstybinės žemės nuomos sandorius ieškovė neturi, o manant, kad tokia teisė vis tik yra, akivaizdu, jos nėra pagrindo pareikštą ieškinį laikyti pagrįstu.

Dėl ieškinio senaties.

CK 1.124 str. nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Taip pat ieškinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises. Suėjęs naikinamasis terminas negali būti atnaujinamas, jam suėjus asmuo praranda teisę ginti galimai pažeistą teisę.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o ieškinio senaties termino pradžia laikoma nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teismui aiškino, kad apie ginčo sutartį (Nuomos sutartį) sužinojo 2022 m. gruodžio 15 d., kuomet Registrų centras, atsakydamas į jos 2022 m. gruodžio 14 d. paklausimą, pateikė jai Nuomos sutarties kopiją.

Tačiau iš ieškovės inicijuojamo ginčo turinio, nurodomų faktinių aplinkybių, prie ieškinio pridėtų rašytinių duomenų ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese buvusio susirašinėjimo su kompetentingomis institucijomis matyti, kad apie ją ji žinojo (tikėtinai turėjo žinoti) daug anksčiau.

Pagal bylos duomenis 2001 m. gegužės 15 d. notarine sutartimi J. Š. atlygintinai perleido ieškovei teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – į 5833 kv. m. ploto žemės sklypą nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini). 2007 m. spalio 30 d. tuometinio Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ pagrindu jai atkurta nuosavybės teisė natūra į žemėvaldą buvusiame (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo aktyvi nuosavybės atkūrimo procese. Teismų informacinės sistemos duomenys rodo, kad ieškovė nuo 2002 metų yra ne vieno teisminio proceso, susijusio ir su nuosavybės grąžinimu, dalyve, kuriuose tiesiogiai ar ne, tikėtina, figūruoja ir ginčo faktiniu pagrindu esančios aplinkybės bei dokumentai ar dalis jų (CPK 179 str. 3 d.).

Ieškovės nurodoma Nuomos sutartis ir jos pagrindu atsiradę nuomos santykiai, taip pat ir ginčijamo Susitarimo pagrindu, yra įregistruoti viešo registro duomenyse. Todėl akivaizdu, kad nuomos santykių faktinė aplinkybė ieškovei negalėjo būti nežinoma jai tvarkant teisių į grąžintiną nuosavybę perleidimą minėtu 2001 m. gegužės 15 d. sandoriu, priimant galutinį 2007 m. spalio 30 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Juolab ieškovė vilnietė, jai negalėjo būti nežinoma Ginčo sklypo užstatymo faktinė aplinkybė.

Todėl akivaizdu, jog ieškovė apie Nuomos sutarties sudarymą žinojo (tikėtinai turėjo žinoti) daug anksčiau nei pati nurodė, kreipėsi į teismą su nagrinėjamo turinio ieškiniu faktiškai jau suėjus bendrajam 10 metų senaties terminui. Be to, Ginčo Susitarimą ieškovė užginčijo tik bylos nagrinėjimo eigoje – 2024 m. liepos 15 d.

Minėta, šis terminas naikinamasis, jam suėjus galima pažeista teisė negali būti ginama. Įstatymo leidėjas numatė terminus, kuriems pasibaigus išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Atsakovėms prašant taikyti ieškinio senatį, teismas ją taiko – esant atsakovių prašymui ir vadovaudamasis CK 1.131 str. 1 d., ieškinio reikalavimus atmeta kaip pareikštus praleidus bendrą ieškinio senaties terminą, kuris yra naikinamasis.

Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, atmetus ieškinį dėl senaties, „...ieškinio argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumo materialinio teisinio reikalavimo prasme, nenagrinėtini“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008; 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-761/2003). Sutinkamai su 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 39 išaiškinimu (šio nutarimo I dalies 21 punktas), by­lo­je nu­sta­čius, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas praleis­tas ir gin­čo ša­liai rei­ka­lau­jant ieš­ki­nio se­na­tį tai­ky­ti, teis­mas ga­li ieš­ki­nį at­mes­ti mo­ty­vuo­da­mas vien ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mu. To­kiu at­ve­ju teis­mo spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je iš­dės­ty­ti ar­gu­men­tus dėl ieš­ki­niu pa­reikš­to ma­te­ria­li­nio tei­si­nio rei­ka­la­vimo pa­grįs­tu­mo ne­bū­ti­na, pa­kan­ka teis­mo spren­di­mą mo­ty­vuo­ti ieš­ki­nio se­na­ties tai­ky­mu. Nepaisant to, teismas trumpai pasisako dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir dėl žemiau išdėstyto juos pripažįsta neįrodytais (CPK 178-185 str. str.).

Dėl reikalavimų pagrįstumo.

Savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad Nuomos sutartis pažeidžia Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi Nuomos sutarties pasirašymo momentu) 9 str. 3 d., Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Nuomos sutarties pasirašymo momentu) 2 str. 70 d., virš minėto Reglamento nuostatas dėl to, kad sudaryta ženkliai ilgesniam terminui nei galėjo būti ir buvo sudaryta. Ieškovė mano, kad Nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta ilgesniam nei 20 metų terminui, t. y. tokiam laikotarpiui, kokia yra Žemės sklype buvusių šiltnamių su mediniu karkasu gyvavimo trukmė. Taip pat nurodo, kad nuomos teisiniai santykiai neteisėti dėl netinkamo paskirties naudojimo, statinių performavimo.

Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi Nuomos sutarties pasirašymo momentu) 9 str. 3 d. numatyta: „Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę“.

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Nuomos sutarties pasirašymo momentu) 2 str. 70 d. numatyta: „Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius aspektus: projektavimo, statybos, naudojimo bei naudojamo statinio draudimo išlaidas, išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo, techninio aptarnavimo, priežiūros bei remonto išlaidas“.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo „Dėl pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarkos“, galiojusio Nuomos sutarties pasirašymo metu, 2 d. numatyta: „Pastato, statinio, įrenginio, pastatyto iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo terminas apskaičiuojamas, nustatant jo likutinę gyvavimo trukmę, tai yra iš jo gyvavimo trukmės atėmus faktišką naudojimo (eksploatavimo) trukmę, kurios pradžia nustatoma pagal techninės apskaitos (kadastrinių matavimų) byloje nurodytus duomenis, pagal kuriuos skaičiuojamas statinio nusidėvėjimas“. Šio įsakymo 1.4 p. nustatyta, jog: „pastato, statinio, įrenginio gyvavimo trukmė – teorinis laikotarpis, nustatomas aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, per kurį pastatas, statinys ar įrenginys, normaliai jį naudojant (nuo naudojimo pradžios iki nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus“. Reglamento 1 str. numatyta, jog jis nustato pastatyto statinio gyvavimo trukmę, atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, klimato sąlygas ir naudojimo paskirtį.

Teismas sutinka su atsakovių pateiktu šių teisės aktų aiškinimu, o būtent, kad jais iš esmės nustatyta statinio gyvavimo trukmę, o ne terminas, kuriam gali ir turėjo būti išnuomojama žemė.

Valstybinė žemė – ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais ir viešo intereso gynimo instituto taikymu.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata numatyta ir CK 6.551 str. 2 d..

Kadangi byloje besąlygiškai nustatyta (tai matyti iš eilės byloje esančių rašytinių duomenų, orto-foto duomenų, nekilnojamo turto kadastro duomenų ir kt.), kad Žemės sklype Nuomos sutarties pasirašymo metu stovėjo ir tebestovi Atsakovių nuosavybės teise valdomas turtas, valstybinė žemė galėjo būti išnuomota be aukciono.

Pagal bylos duomenis teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad Žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį ir kad šiuo metu jame esantys statiniai pastatyti ir naudojami neteisėtai.

Žemės sklypas 1999 m. suformuotas būtent šių pastatų eksploatacijai, nustatant naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo. Žemės sklypo paskirtis nuo pat sklypo suformavimo nebuvo keista ir atitinka nurodytą. Maža to, Nuomos sutartyje nurodant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį (kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, prekybos ir paslaugų objektų statybos) numatyta: ,,su galimybe keisti pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį paskirtį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą, įstatymų ir jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka“. Imant domėn nurodytą, akivaizdu, kad esant tam tikroms aplinkybėms paskirtas, be kita ko, gali būti keičiama.

Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo aplinkybė, kad ieškovė, atstovaujama to paties advokato, buvo pasikreipusi į prokurorus su prašymu ginti viešąjį interesą faktiškai identiškomis nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis. Vykdydama teismo įpareigojimą ieškovė pateikė papildomus įrodymus į bylą – Vilniaus apygardos prokuratūros, NŽT, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštus bei jų priedus, iš kurių matyti, kad įvairios institucijos, vykdydamos prokuratūros pavedimą, pagal kompetenciją atliko tiek buvusį, tiek esamą ginčo Žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimo patikrinimą, taip pat įvertino visus šiame sklype atliktus statybos darbus ir darė išvadą, kad nėra pagrindo pritarti ieškovės teiginiams apie Nuomos sutarties neteisėtumą, buvo priimtas nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą.

Dėl išdėstyto ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą.

Atsakovės prašė skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesu. Mano, kad aplinkybė dėl, jų teigimu, akivaizdžiai ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo, įvairių procesų iniciavimo sudaro sąlygas tam.

Ieškovė, į proceso pabaigą teikdama prašymą dėl trečiojo asmens procesinės padėties pakeitimo (dok. 93364), taip pat paprašė skirti baudą atsakovei UAB ,,SKR Baltic“. Tačiau posėdžio metu šio prašymo nebepalaikė, atsižvelgdama į teismo pasiūlymą, paprašė laiko patikslintam ieškiniui pateikti. Pateikusi nagrinėjamą patikslintą ieškinį, tokio prašymo nebeišreiškė. Todėl spręstinas atsakovės išreikštas prašymas ieškovės atžvilgiu

CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra pirmiausia ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį

Pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, t. y. kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).

Sutiktina su atsakovių atstovo argumentu, kad ieškovė, reikšdama ieškinį šioje byloje, iš esmės negalėjo nežinoti esamo teisinio reglamentavimo, neduodančio jai pagrindo ginti savo formaliai deklaruojamą teisę, kurios faktiškai ji neturėjo dėl virš konstatuoto. Kritiškai vertintinas ir kreipimosi į teismą momentas laike. Atsakovės tikėtinai nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis papildomai pagrindžia ir tai, kad gavusi nagrinėjamos bylos dalyvių atsiliepimus ji paraleliai 2023 m. lapkričio 15 d. iniciavo kreipimąsi į prokurorus dėl viešo intereso gynimo, prašydama įvertinti Nuomos sutartį faktiškai tais pačiais kaip nagrinėjamoje byloje pagrindais. Teismui to nenurodė, o pasiteiravus dėl pareiškimo turinio (teismui darant prielaidą, kad jis galimai identiškas), atstovas klaidino teismą teigdamas, jog tai jam nėra žinoma, vienok teismo įpareigojimu ieškovės į bylą pateikti duomenys rodo, kad prašymas prokurorams ruoštas advokato dr. Karolio Kurapkos. Gavus galutinį prokurorų procesinį sprendimą atsisakyti ginti viešąjį interesą, kuriame iš esmės duoti tam tikri vertinimai iš dalies ir dėl tam tikrų esminių ginčo aplinkybių, tęsė bylos nagrinėjimą, kurios baigtis jam, kaip profesionaliam teisininkui, tikėtina, negalėjo būti nežinoma. Advokatas ne kartą dėl gana subjektyviai suvokiamų procesinių prielaidų prašė atidėti teismo posėdžius. Teismo nuomone, tuo pažeista pareiga bendradarbiauti ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat pareiga rūpestingai ir laiku pateikti teismui duomenis bei sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, t. y. tyčia ir nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir taip akivaizdžiai vilkino bylos nagrinėjimą. Toks ieškovės, veikiančios per advokatą, procesinis elgesys nepatvirtina pastangų operatyviai užbaigti civilinės bylos nagrinėjimą, todėl, teismo vertinimu, yra teisinės prielaidos skirti jai 2 000 Eur baudą, pusę jos išieškant atsakovei UAB ,,SKR Baltic“.

Procesiniai klausimai.

Europos Ž. T. Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teismas pažymi, kad ieškovės pozicija (nepaisant kitų procesų įvairovės, kuriose iš esmės panašus teisinis santykis įrodinėtinų aplinkybių ir šio ginčo kontekste) nagrinėjamoje byloje paremta gausybe argumentų, kurie, teismo manymu, nėra esminiai ir reikšmingi galutinai suformuoto reikalavimo esminiam dalykui spręsti. Todėl bylą išnagrinėjęs teismas dėl kitų šalių (atsakovėms atsikertant į tokius argumentus) išdėstytų teiginių sprendime plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi ir svarbūs šios bylos išsprendimui, nesusiję esmingai su jo turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus, todėl ieškovei oponuojanti pusė įgijo teisę į šioje civilinėje byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Tokių pagal bylos duomenis patyrė atsakovė UAB ,,SKR Baltic“, jų bendras dydis už visą procesą 8 228 Eur.

Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, apimtį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, bylos nagrinėjimo trukmę ir posėdžių gausą (kurie iš esmės buvo sąlygoti didžiąja dalimi ieškovės atstovo prašymu atidėti posėdžius ar pernelyg nesavalaikiu procesinių prašymų pateikimu), mano, kad ši suma visiškai adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 228 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB ,,SKR Baltic.“, j. a. k. 300512605.

Skirti ieškovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę jos (1 000 Eur) išieškant atsakovės UAB ,,SKR Baltic.“, j. a. k. 300512605, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė