Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemės sklypas, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu, patenka į buvusio (duomenys neskelbtini), o iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog dėl žemės sklypo 2007 m. vasario 12 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N01/2007-167 su UAB „SKR Baltic“, kuri faktiškai trukdo užbaigti pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą grąžinant žemę natūra. 2008 m. birželio 17 d. susitarimu dėl ginčo sutarties dalies pakeitimo Nuomos sutartis iš dalies buvo pakeista, susitarus nuomininku pagal ją vietoje UAB ,,SKR Baltic“ laikyti UAB ,,SKR Grupė“, to išdavoje buvo padaryti įrašų nekilnojamojo turto registre pakeitimai, pastaroji šiuo metu nuomos pagrindais naudojasi minėtu sklypu.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype po Nuomos sutarties pasirašymo momento buvo: 1) Pastatas – Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1986 m., o 2010 m. birželio 19 d. fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 46 proc., užstatytas plotas – 1022.00 kv. m., sienos – medinės su karkasu; 2) Pastatas – Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1986 m., o 2010 m. birželio 19 d. fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 46 proc., užstatytas plotas – 919.00 kv. m., sienos – medinės su karkasu; 3) Pastatas – Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1986 m., o 2010 m. birželio 19 d. fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 46 proc., užstatytas plotas – 1010.00 kv. m., sienos – medinės su karkasu; 4) Pastatas – Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1968 m., o 2010 m. birželio 19 d. fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 46 proc., užstatytas plotas – 971.00 kv. m., sienos – medinės su karkasu; 5) Pastatas – Gamybinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1973 m., 1999 m. sausio 8 d. duomenimis fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 58 proc., užstatytas plotas – 531.00 kv. m.

Kadangi Nuomos sutarties pasirašymo metu žemės sklype buvo šiltnamiai, kurie turėjo atlikti Nuomos sutarties tikslus, nustatytus Nuomos sutarties 3 p., tačiau nuo 2015 m. matoma, jog šiltnamiai jau išnykę, o 2017 m. buvo įregistruota nauja žemės sklypo kadastro byla, kurioje šie statiniai apskritai nebeegzistuoja, vietoje jų – įregistruota rampa, užimanti didžiąją dalį žemės sklypo ploto, tačiau toks statinys Nuomos sutartyje nėra numatytas ir prieštarauja Nuomos sutarčiai, žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, tokiems pakeitimams nebuvo gautas NŽT sutikimas, ginčo sutartis, ieškovės teigimu, negali būti laikoma teisėta ir kaip akivaizdžiai pažeidžianti įstatymo imperatyvą turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.225 str. 1 d. pagrindu.

Panaikinus nuomos sutartį, kurios pagrindu yra valdomas žemės sklypas, kuris jau nebegali būti naudojamas praėjus 20 metų terminui, nes žemės sklypo naudojimo paskirtį ir galimą nuomos teisę turėję užtikrinti šiltnamiai yra išnykę, o rampa egzistuoja neteisėtai, bus užtikrintas teisingumas ieškovei kaip pretendentei, kurių protėvių žemėvaldas neteisėtai užvaldė okupacinė valdžia. Todėl ieškovė, siekdama realiai atkurti nuosavybės teises į priklausantį žemės sklypą, prašo panaikinti, jos manymu, neteisėtai sudarytą Nuomos sutartį. Kadangi Nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, ji negalėjo būti vėlesniu Susitarimu keičiama, todėl patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti ir 2008 m. birželio 17 d. susitarimą dėl ginčo sutarties dalies pakeitimo, kuriuo iš dalies buvo pakeista Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2007 m. vasario mėn. 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-167, nuomininku pagal ją vietoje UAB ,,SKR Baltic“ tapus UAB ,,SKR Grupė“.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti, nurodydama, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra galimas tik laisvoje (neužstatytoje) valstybinėje žemėje, o šiuo atveju žemės sklypas yra pilnai užstatytas ir išnuomotas, ieškovė dėl to neturi teisės reikalauti atkurti nuosavybės teisės į šį žemės sklypą ir negali ginčyti sandorio, kurio šalimi ji nėra. NŽT taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 1 str. numatyta, jog šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato pastatyto statinio gyvavimo trukmę, atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, klimato sąlygas ir naudojimo paskirtį, o ne terminą, iki kada gali būti išnuomojama žemė, ant kurios jie pastatyti. Todėl šiuo aspektu išsakytus teiginius Nuomos sutarčiai panaikinti NŽT laiko visiškai nepagrįstais, mano, kad jokių pažeidimų ir įstatymo normatyvo sudarant ginčo sutartį nebuvo padaryta.

Atsakovės UAB „SKR Baltic“ ir UAB „SKR Grupė“ (toliau – ir atsakovės), atsiliepdamos į patikslintą ieškinį, nurodė nesutinkančios su juo ir prašo ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, neįrodytus ir pareikštus neturinčio reikalavimo teisės asmens, taikyti ieškinio senatį, atsakovės taip pat prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovės akcentuoja ir galimą termino ieškiniui pateikti praleidimo momentą ir prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė apie Nuomos sutarties buvimą žinojo nuo 2014 metų, o gal ir anksčiau, nes po nuosavybės teisių atkūrimo įvairiais pagrindais asmeniškai ar per artimus susijusius asmenis (taip pat pretendentus nuosavybei buvusiame (duomenys neskelbtini) atkurti) aktyviai reiškia teismams įvairaus turinio ieškinius. Atsakovės mano, kad ir šio ieškinio pateikimu ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi yra pareiškusi panašaus pobūdžio ieškinius ir jai negali būti nežinoma, kad asmuo neturi reikalavimo teisės ginčyti užstatytos valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties, tačiau ieškovė vis tiek inicijuoja naujus teisminius ginčus, tuo rodydama akivaizdų piktnaudžiavimą. Todėl atsakovės prašo skirti ieškovei baudą.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad ginčo žemės sklypas, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur ieškovei natūra turėtų būti atkurta nuosavybė. Ieškovės teigimu, aptariamas žemės sklypas atsakovei UAB „SKR Baltic“ buvo išnuomotas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, todėl tokia Nuomos sutartis, o ir vėlesnis Susitarimas laikytini negaliojančiais nuo sudarymo momento. Pasak ieškovės, Ginčo sklypas nenaudojamas pagal Nuomos sutartyje numatytą sandėliavimo paskirtį, ginčo sutartyje numatyti statiniai – šiltnamiai – senai išnykę, o vietoje jų sklype neleistinai įrengti kiti statiniai – pastatas-gamybinis pastatas ir rampa. Nuomos sutartis, pasak ieškovės, pažeidžia (duomenys neskelbtini) pretendentų teises, nes žemės sklypas turi būti panaudotas pilno ir visiško nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat ir jos atžvilgiu, dėl to ji gali ir turi materialinio reikalavimo teisę ginčyti sandorius, kurių šalimi ji nėra, tai daro pagrįstai ir savalaikiai, tokiai turimai teisei realizuoti ji nėra praleidusi įstatymo nustatyto termino.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Žemės sklypas, kurio plotas 0,6367 ha, šiuo metu esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo atsakovė NŽT.

2006 m. rugpjūčio 11 d. tuometiniame Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo gautas UAB „SKR Baltic“ prašymas dėl šio žemės sklypo išnuomojimo 99 metams pramonės ir sandėliavimo bei komercinių objektų teritorijai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 30-1395 „Dėl sklypų Nr. 1A, 1B, 2C ir 2D (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą, ribas, naudojimo būdą ir pobūdį. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-37-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo nekilnojamojo turto registre bei išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ nustatė Žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį: kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, prekybos ir paslaugų objektų statybos. Trečioje šio įsakymo dalyje nurodoma, kad Žemės sklypas išnuomojamas ne aukciono tvarka 61 metų laikotarpiui UAB „SKR Baltic“.

2007 m. vasario 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-167 (toliau – Nuomos sutartis, ginčo sutartis) Žemės sklypas išnuomotas UAB „SKR Baltic“, nurodant, kad Žemės sklypas išnuomojamas 61 metams, jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, prekybos ir paslaugų objektų statybos, su galimybe keisti pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį paskirtį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą, įstatymų ir jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka.

Žemės sklype jo išnuomojimo metu buvo šie statiniai: - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - Gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB ,,SKR Grupė“ 2008 m. vasario 12 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriui leisti įregistruoti eilę valstybinės žemės nuomos sutarčių UAB ,,SKR Grupė“ vardu, tame tarpe ir ginčo sutartį, dėl UAB „SKR Baltic“ reorganizavimo (atskyrimo būdu) sukūrus naują juridinį asmenį - UAB ,,SKR Grupė“, kuriai buvo perduotas visas nekilnojamasis turtas, esantis nuomojamuose žemės sklypuose, tame tarpe ir ginčo sutartimi išnuomotame, taip pat buvo perduotos visos teisės ir pareigos pagal 2007 m. vasario mėn. 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2007-167. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-7137-(01) pakeitė ginčo sutartį, vietoje buvusio žemės sklypo nuomininko įrašant naująjį, t. y. vietoje UAB ,,SKR Baltic“ įrašant UAB ,,SKR Grupė“, bei pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka sudaryti susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo. UAB „SKR Grupė“ ir tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. birželio 17 d. pasirašė susitarimą Nr. K01/2008-25 (toliau – Susitarimas), kuriuo, remdamiesi minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-7137-(01), susitarė iš dalies pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2007 m. vasario mėn. 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2007-167, jos preambulėje vietoje UAB ,,SKR Baltic“ įrašant UAB ,,SKR Grupė“. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-7137-(01) ir minėto 2008 m. birželio 17 d. susitarimo Nr. K01/2008-25 pagrindu buvo pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre, iš kurių matyti, kad šiam momentui nuomininku pagal ginčo sutartį yra UAB ,,SKR Grupė“, be to, jai nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys 2007 m. vasario mėn. 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-167 išnuomotame žemės sklype.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Žemės sklype šiam momentui yra kiti statiniai nei buvo Nuomos sutarties pasirašymo metu. Žemės sklype stovi šie statiniai: gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rampa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad statybos užbaigimo deklaracijos, kiti aktai, jų pagrindu naujai suformuota kadastro byla būtų užginčyti ar nuginčyti.

2022 m. spalio 5 d. Žemės sklype buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, surašytas aktas Nr. FD-3581-(14.49.140.). Nustatyta, kad statiniai naudojami ir faktinė būklė atitinka įregistruotą tiesioginę tiek sklypo, tiek statinių naudojimo paskirtį.

2022 m. liepos 22 d. prašymu UAB „SKR Grupė“ išreiškė norą pirkti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Pirkimo procesas tebetęsiamas.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemėvaldą buvusiame (duomenys neskelbtini) 2007 m. spalio 30 d. tuometinio Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ pagrindu.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės ginčyti nurodomus sandorius turėjimo.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl sandorių, kurių šalimi ji nėra, panaikinimo. Ieškovės teigimu, kadangi ginčo sutartis pažeidžia jos, kaip pretendentės į nuosavybės atkūrimą, teises, ji gali reikšti teismui tokio turinio reikalavimą CK 6.227 str. 3 d. pagrindu. Atsakovės mano, kad ieškovė tokio reikalavimo teisės neturi. Teismas pritaria atsakovių dėl šio išreikštai pozicijai.

CK 6.227 str., reglamentuojančio asmens teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo, 3 d. numato, kad teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.

Ieškovė ginčija valstybinės žemės Nuomos sutartį ir vėlesnį Susitarimą dėl nuomininko pakeitimo kaip pažeidžiantį jos, kaip pretendentės į (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo nuosavybės teisių atkūrimą. Faktiškai ieškovė savo reikalavimo teisę šioje byloje kildina iš Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo.

Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) (toliau – Įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p. nustatė, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. Įstatymo 12 str. 3 p. nustato, jog žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1999 m. kovo 10 d. sprendimu Nr.405V yra patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas ir suprojektuotas nuomos sutarties dalyku esantis Žemės sklypas, kuris, kaip rodo bylos medžiaga ir oficialių valstybės institucijų patvirtinimai, pagal detaliojo plano sprendinius yra skirtas Žemės sklype esančių statinių naudojimui. Statinių buvimo faktas akivaizdus, Žemės sklypas nėra laisvas, yra užstatytas ir naudojamas, detalusis planas nėra nuginčytas ir yra savarankiškas pagrindas vienareikšmiai nustatantis ginčo sutartimi išnuomoto Žemės sklypo kaip valstybės išperkamos žemės statusą. Todėl grąžinti natūra (taip kaip norėtų ieškovė) nėra galima, toks draudimas absoliutus ir neginčytinas.

Pagal galiojantį nuosavybės teisių atkūrimo santykių reguliavimą, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimo teises šioje byloje, (duomenys neskelbtini) pretendentams negali būti atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančią užstatytą žemę, nes visas nuomos sutarties dalyku esantis žemės sklypas yra užstatytas, t. y. žemės sklypas nėra laisvas, ir pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1999 m. kovo 10 d. sprendimu Nr.405V patvirtintą teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą tai yra valstybės išperkama žemė, kuri skirta esamų statinių naudojimui pagal paskirtį.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo suformuota praktika nuomos sutarties dalyku esantis valstybinis žemės sklypas nėra žemė, į kurią ieškovė galėtų pretenduoti ir reikalauti atkurti nuosavybės teises natūra, nepriklausomai nuo to, ar toks valstybei priklausantis žemės sklypas yra išnuomotas ar ne. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai žemė priklauso valstybės išperkamai, valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumas negali būti kvestionuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008).

Be to, ginčijami sandoriai yra sudaryti ženkliai anksčiau nei nuosavybės teisių atkūrimas ieškovei.

Dėl to manytina, kad pareikšto turinio ieškinio reikalavimų tenkinimas imant domėn ieškovės įvardintą faktinį jo pagrindimą neturėtų jokios įtakos įsivaizduojamai ieškovės teisei ir jos interesams, nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių. Todėl sutiktina su atsakovių nuomone, kad pareikštu ieškiniu teisės ginčyti valstybinės žemės nuomos sandorius ieškovė neturi, o manant, kad tokia teisė vis tik yra, akivaizdu, jos nėra pagrindo pareikštą ieškinį laikyti pagrįstu.

Dėl ieškinio senaties.

CK 1.124 str. nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o ieškinio senaties termino pradžia laikoma nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teismui aiškino, kad apie ginčo sutartį (Nuomos sutartį) sužinojo 2022 m. gruodžio 15 d., kuomet Registrų centras, atsakydamas į jos 2022 m. gruodžio 14 d. paklausimą, pateikė jai Nuomos sutarties kopiją.

Tačiau iš ieškovės inicijuojamo ginčo turinio, nurodomų faktinių aplinkybių, prie ieškinio pridėtų rašytinių duomenų ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese buvusio susirašinėjimo su kompetentingomis institucijomis matyti, kad apie ją ji žinojo (tikėtinai turėjo žinoti) daug anksčiau.

Pagal bylos duomenis 2001 m. gegužės 15 d. notarine sutartimi J. Š. atlygintinai perleido ieškovei teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – į 5833 kv. m. ploto žemės sklypą nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini). 2007 m. spalio 30 d. tuometinio Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ pagrindu jai atkurta nuosavybės teisė natūra į žemėvaldą buvusiame (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo aktyvi nuosavybės atkūrimo procese. Teismų informacinės sistemos duomenys rodo, kad ieškovė nuo 2002 metų yra ne vieno teisminio proceso, susijusio ir su nuosavybės grąžinimu, dalyve, kuriuose tiesiogiai ar ne, tikėtina, figūruoja ir ginčo faktiniu pagrindu esančios aplinkybės bei dokumentai ar dalis jų (CPK 179 str. 3 d.).

Ieškovės nurodoma Nuomos sutartis ir jos pagrindu atsiradę nuomos santykiai, taip pat ir ginčijamo Susitarimo pagrindu, yra įregistruoti viešo registro duomenyse. Todėl akivaizdu, kad nuomos santykių faktinė aplinkybė ieškovei negalėjo būti nežinoma jai tvarkant teisių į grąžintiną nuosavybę perleidimą minėtu 2001 m. gegužės 15 d. sandoriu, priimant galutinį 2007 m. spalio 30 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Juolab ieškovė vilnietė, jai negalėjo būti nežinoma Ginčo sklypo užstatymo faktinė aplinkybė.

Todėl akivaizdu, jog ieškovė apie Nuomos sutarties sudarymą žinojo (tikėtinai turėjo žinoti) daug anksčiau nei pati nurodė, kreipėsi į teismą su nagrinėjamo turinio ieškiniu faktiškai jau suėjus bendrajam 10 metų senaties terminui. Be to, Ginčo Susitarimą ieškovė užginčijo tik bylos nagrinėjimo eigoje – 2024 m. liepos 15 d.

Minėta, šis terminas naikinamasis, jam suėjus galima pažeista teisė negali būti ginama. Įstatymo leidėjas numatė terminus, kuriems pasibaigus išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Atsakovėms prašant taikyti ieškinio senatį, teismas ją taiko – esant atsakovių prašymui ir vadovaudamasis CK 1.131 str. 1 d., ieškinio reikalavimus atmeta kaip pareikštus praleidus bendrą ieškinio senaties terminą, kuris yra naikinamasis.

Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl reikalavimų pagrįstumo.

Savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad Nuomos sutartis pažeidžia Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi Nuomos sutarties pasirašymo momentu) 9 str. 3 d., Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Nuomos sutarties pasirašymo momentu) 2 str. 70 d., virš minėto Reglamento nuostatas dėl to, kad sudaryta ženkliai ilgesniam terminui nei galėjo būti ir buvo sudaryta. Ieškovė mano, kad Nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta ilgesniam nei 20 metų terminui, t. y. tokiam laikotarpiui, kokia yra Žemės sklype buvusių šiltnamių su mediniu karkasu gyvavimo trukmė. Taip pat nurodo, kad nuomos teisiniai santykiai neteisėti dėl netinkamo paskirties naudojimo, statinių performavimo.

Ieškovė, į proceso pabaigą teikdama prašymą dėl trečiojo asmens procesinės padėties pakeitimo (dok. 93364), taip pat paprašė skirti baudą atsakovei UAB ,,SKR Baltic“. Tačiau posėdžio metu šio prašymo nebepalaikė, atsižvelgdama į teismo pasiūlymą, paprašė laiko patikslintam ieškiniui pateikti. Pateikusi nagrinėjamą patikslintą ieškinį, tokio prašymo nebeišreiškė. Todėl spręstinas atsakovės išreikštas prašymas ieškovės atžvilgiu