Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-19 · Administracinė byla Nr. eI2-4951-535/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-19Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
eI2-4951-535/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02995-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
Pareiškėjas
G. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Jurius Petreikis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4951-535/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02995-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

dalyvaujant G. R. (G. R.),pareiškėjo atstovui advokatui Juriui Petreikiui,vertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT), 7 092,10 Eur turtinei žalai ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2018-03-09 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-216-1063/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019-12-04 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1648-1062/2019 nustatytų aplinkybių bei minėtose bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų ir dvasinių išgyvenimų patyrė 7092,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (3630 Eur pirmos instancijos teisme ir 3462,10 Eur apeliacinės instancijos teisme), kurios, nagrinėjant aptartas bylas (Nr. eI-216-1063/2018 ir Nr. eA-1648-1062/2019), jam nebuvo priteistos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-12-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1648-1062/2019 panaikino NŽT aktus, t. y. nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, pareiškėjo vertinimu, yra pagrindas inicijuoti naują žalos atlyginimo bylą ir bylinėjimosi išlaidas pripažinti nuostoliais, atsiradusiais dėl NŽT neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas dėsto žalos institutą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, teismų išaiškinimus, priimtus žalos atlyginimo bylose ir nurodo, kad VAAT 2018-03-09 sprendime konstatavo, kad NŽT sprendimai dėl jo nuosavybės teisių atkūrimo, priimti NŽT suklydus, tuo tarpu jis sąžiningai veikė nuosavybės į ginčo žemės sklypą atkūrimo procese ir neatliko neteisėtų veiksmų, galėjusių kaip nors įtakoti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pažymi, kad tokiai teismo išvadai be išlygų pritarė tiek NŽT, tiek ir Generalinės prokuratūros prokuroras. Pareiškėjo teigimu, NŽT, priimdama neteisėtais pripažintus administracinius aktus, kuriais jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas neturi abejonių, kad NŽT veiksmai, dėl kurių jis patyrė žalą, buvo neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjas nurodo, kad faktą, kad dėl neteisėtų NŽT veiksmų patyrė nurodytą turtinę žalą, patvirtina teismui teikiami jo patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai: sąskaitos už advokato teisinę pagalbą bei jų apmokėjimą patvirtinantys banko išrašai, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo kasos pajamų orderių kvitai bei dokumentų vertimo paslaugas teikusios bendrovės sąskaitos ir kasos pajamų orderių kvitai.

Pažymi, kad jam, kaip atsakovui administracinėje byloje, kurioje buvo kvestionuojami NŽT sprendimai, kuriais jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvui iki sovietų įvykdytos nacionalizacijos priklausiusią žemę, buvo būtina kvalifikuota teisinė pagalba, kadangi ginčas buvo tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo proceso užtikrinimu į ypatingą nuosavybės teisių atkūrimo objektą - žemę, o jis pats gerai nemoka valstybinės kalbos ir neturi teisinio išsilavinimo, kad būtų galėjęs pats tinkamai ginti savo teisėtus interesus. Byloje buvo keliami sudėtingi teisės (galiojančios ir galiojusios iki nacionalizacijos) aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl jis kreipėsi pagalbos į advokatą. Pareiškėjas pažymi, kad svarbu įvertinti ir tai, jog bylą inicijavo ne jis, bet valstybės įgaliota institucijos - Generalinė prokuratūra kartu su NŽT, tuo tarpu jis savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir neišlaidavo nepagrįstai.

Pareiškėjas nurodo, kad kalbant apie patirtą neturtinę žalą, svarbu atsižvelgti į tai, kad NŽT sprendimas peržiūrėti prieš keletą metų priimtus sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, jam, kaip sąžiningam žemės įgijėjui, sudarė labai įtaigų pakartotinės nacionalizacijos įspūdį. Jis nuo 1991 m. siekęs atkurti nuosavybės teises į okupacinės sovietų valdžios nacionalizuotą jo tėvo žemę ir po keliolikos metų jas atkūręs, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kai sužinojo, kad NŽT nusprendė atgaline tvarka kvestionuoti savo pačios anksčiau priimtus sprendimus. Nurodo, kad jis yra garbaus amžiaus, jo sveikata yra silpna, o patirti emociniai išgyvenimai tik pablogino ir taip silpną sveikatą. Pabrėžia, kad tokia neapibrėžta būsena tęsėsi net 2 metus, iki LVAT priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą. Visą šį laiką jis buvo priverstas galvoti apie bylą, rūpintis jos eiga, taip pat daug laiko praleido archyvuose, rinkdamas, versdamas ir teismams teikdamas bylai reikšmingus dokumentus, vietoje to, kad mėgautųsi oria senatve ir užsiimtų maloniais reikalais. Be to, jis mokėjo mokesčius už grąžintą žemę bei sugaišo daug laiko prižiūrėdamas ir tvarkydamas žemę, kuri vėliau iš jo buvo atimta, neteisėtais pripažinus NŽT sprendimus. Dėl minėtų aplinkybių jis patyrė didžiulį nusivylimą valstybe ir jos institucijomis.

Pareiškėjas nurodo, kad jo įsitikinimu, yra akivaizdu, kad nurodytą turtinę ir neturtinę žalą jis patyrė dėl NŽT neteisėtų veiksmų, kuri turėdama valstybės suteiktą išimtinę teisę priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurdama jo nuosavybės teisę į tėvui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas), Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino teikiamų paslaugų teisėtumo ir priėmė LVAT neteisėtais pripažintus administracinius aktus, kurių teisėtumo patikrą inicijavo pati NŽT, atsakovu byloje patraukdama jį, nors jis neatliko neteisėtų veiksmų, galėjusių įtakoti nuosavybės teisės atkūrimo procesą ir NŽT veiksmus. Jeigu NŽT nebūtų priėmusi neteisėtais pripažintų aktų, jam nebūtų kilusi pareiga dalyvauti NŽT inicijuotos administracinės bylos nagrinėjime (kaip atsakovui) ir jis nebūtų patyręs tų išlaidų, kurios pripažintinos jo patirta žala.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad NŽT įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidos patirtos, bet nepriteistos kitose bylose, negali būti kvalifikuojamos kaip tiesioginiai nuostoliai, t. y. pripažintos žala dėl LVAT 2019-12-04 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1648-1062/2019 panaikintų NŽT aktų. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos tiesiogiai nekyla iš delikto.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitose bylose, pripažinti žala, pagrįstumą, aktualūs yra LVAT 2020-05-27 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 pateikti išaiškinimai, kad tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu – Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

NŽT atsiliepime dėsto aplinkybes, susijusias su pareiškėjui teiktomis atstovavimo paslaugomis, ir teigia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti 7 092,10 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą kitoje byloje nes, visų pirma, yra nepagrįsta, antra, bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos pagal CK 6.271 straipsnį.

NŽT pažymi, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos yra nuosekliai išplėtota. Aktualiausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, vertintina, ar dėl šių atsakovo veiksmų pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala.

Pažymi, kad, kaip akcentuojama teismų praktikoje, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Rūpesčiai ginant savo teises teisme yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai, ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos, ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

NŽT įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, todėl laikytini visiškai nepagristais.

Pažymi, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visuma, nes nenustatytas turtinės ir neturtinės žalos padarymo pareiškėjui faktas, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą iš valstybės, negali būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. N. parodė, kad yra pareiškėjo draugė, kartu gyvena. Liudytoja pareiškėjo sveikatos sutrikimus sieja būtent su administracinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios žemės grąžinimo Lietuvos valstybės nuosavybėn, nagrinėjimu. Nurodė, kad pareiškėjas daug laiko praleido archyvuose, nuolat galvojo apie bylą, nuo to sutriko miegas, padidėjo cukraus kiekis, tapo irzlus. Mano, kad senatvė negalėjo padaryti tokio didelio poveikio sveikatai.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad yra pareiškėjo sūnus. Su tėvu susitikdavo 1-2 kartus per savaitę, pasiskambindavo kas antrą dieną. Paaiškino, kad tėvas, prasidėjus administracinei bylai, daug laiko praleido archyvuose, konsultacijose su advokatu. Kadangi byla krypo į tėvui nepalankią pusę, pastebėjo kaip jį apimdavo depresija, emocijų kaita, kalbos sutrikimai, kamavo nemiga. Mano, kad būtent teisminiai ginčai įtakojo sveikatos pablogėjimą.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos pareiškėjui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, jo vertinimu, ji patyrė dėl neatsakingų NŽT veiksmų atkuriant jam nuosavybės teises.

Iš esmės žala, pareiškėjo teigimu, jam atsirado dėl neteisėtų NŽT veiksmų, kuriuos nustatė teismai, t. y. panaikino Vilniaus apskrities viršininko sprendimus dėl jam atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus Vilniaus mieste ir taikė restituciją jam priklausiusius žemės sklypus natūra grąžino Lietuvos valstybės nuosavybėn.

Byloje nustatyta, kad VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą (Nr. eI-216-1063/2018) pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą (toliau – Prokuroras), skundą atsakovams NŽT, J. L., G. R., G. R. (G. R.), N. R. (N. R.), S. N., UAB „Vyto sklypai“, R. R. (R. R.), 2018-03-09 sprendimu Prokuroro skundą atmetė.

LVAT, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2019-12-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1648-1062/2019 VAAT 2018-03-09 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo, be kita ko, panaikino: NŽT 2016-06-22 sprendimą Nr. 46S-190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. R.“ ta apimtimi, kiek juo atkurta nuosavybė į 0,0725 ha žemės; Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-19 sprendimą Nr. 2.4-01-6749 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. R.“ ta apimtimi, kiek juo atkurta nuosavybė į 0,0221 ha žemės. Taikė restituciją natūra grąžinant Lietuvos valstybės nuosavybėn iš atsakovo G. R. 0,0725 ha plotą iš 1,0331 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,0221 ha plotą iš 1844/20030 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl VAAT ir LVAT sprendimuose nustatytų aplinkybių, bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų ir dvasinių išgyvenimų patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog daugelis pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių jau yra nustatytos VAAT ir LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eI-216-1063/2018 ir Nr. eA-1648-1062/2019, kuriose pareiškėja Generalinė prokuratūra savo skundą grindė NŽT pareigūnų nepagrįstais sprendimais, kuriais atsakovams, tame tarpe ir G. R., buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį plotą nei jiems priklausė. Kaip minėta, dėl nurodytų NŽT pareigūnų veiksmų pareiškėjas prašo atlyginti turtinę, kuri kildinama iš susidariusių atstovavimo išlaidų teisminiuose procesuose, ir neturtinę žalą, kuri kildinama iš dvasinių išgyvenimų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (LVAT 2013-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi iš esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad šis CK 6.246 straipsnio reglamentavimas nereiškia, kad valstybės institucijos, pasinaudojusios diskrecija, atliktas faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimas yra visiškai nekontroliuojamas. Teismo vertinimu, teisingumo principui prieštarautų valstybės atsakomybės pašalinimas, jei būtų nustatyta, kad valdžios institucija, pasinaudojusi diskreciją, padarė akivaizdžią klaidą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ABTĮ) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-12-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinėse bylose patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ABTĮ 40 straipsnyje. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai prašyti šių išlaidų atlyginimo administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Teismo įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant skundą dėl žalos atlyginimo nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinę bylą pagal ABTĮ nuostatas.

Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju LVAT, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2019-12-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1648-1062/2019, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos (Generalinės prokuratūros) pareiškimas tenkinamas, konstatavo, kad atsakovas G. R. neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkino.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad NŽT priėmė neteisėtus sprendimus dėl jam atkurtos nuosavybės teisės, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinėse bylose patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms.

Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinėje byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinę bylą nagrinėjančiame teisme. Kaip minėta, siekdamas atgauti administracinėse bylose patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą pareiškėjas laikėsi ABTĮ nustatytos tvarkos, tačiau prašymas atlyginti atstovavimo išlaidas nebuvo tenkintas.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad NŽT sprendimas peržiūrėti prieš keletą metų priimtus sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, jam, kaip sąžiningam žemės įgijėjui, sudarė labai įtaigų pakartotinės nacionalizacijos įspūdį. Jis nuo 1991 m. siekęs atkurti nuosavybės teises į okupacinės sovietų valdžios nacionalizuotą jo tėvo žemę ir po keliolikos metų jas atkūręs, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kai sužinojo, kad NŽT nusprendė atgaline tvarka kvestionuoti savo pačios anksčiau priimtus sprendimus.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad NŽT, atkurdama pareiškėjui nuosavybės teises neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Tai patvirtina ir LVAT 2019-12-04 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1648-1062/2019 išdėstytos aplinkybės.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl jo atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos ir šios bylos nagrinėjimu sukeltų nepatogumų (įtampa, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas), dėl to yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Pareiškėjo neturtinės žalos atsiradimą nulėmė tai, kad bylinėjimasis truko apie tris metus, kurio metu jis patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, besitęsiančius nepatogumus, nerimą, emocinę depresiją. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu turėjo sveikatos problemų, kurias teismo vertinimu galima sieti su teisminiais ginčais.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjas patyrė stipresnius bei emocingesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą, taigi pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, o tarp aplaidžių NŽT darbuotojų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismo posėdyje liudytojais apklausti pareiškėjo artimieji sveikatos pablogėjimą ir emocinius bei kitus sutrikimus taip pat siejo su nagrinėjama administracine byla.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į LVAT praktiką ir pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo G. R. teisės buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje, pareiškėjui buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu ir negali būti atlyginamas tik pažeidimo pripažinimu. Atsižvelgusi į pažeistų vertybių pobūdį, neteisėtos veikos sukeltų padarinių mastą, pobūdį ir trukmę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertina 2 000 Eur suma, priteistina iš Lietuvos valstybės.

Teismas nenustatė, kad dėl NŽT atliktų neteisėtų (aplaidžių) veiksmų pareiškėjas patyrė tokio dydžio žalą, kuri sudarytų pagrindą priteisti jam 12 000 Eur dydžio žalos atlyginimą. 2 000 Eur neturtinės žalos dydis vertintinas kaip atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus bei taikymo požiūriu yra adekvatus padarytam teisės pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 ir 5 punktai).

Pareiškėjas teismo prašo priteisti jo naudai iš atsakovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, be kita ko, ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą, 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20).

Pareiškėjo prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto užmokesčio dydžio ir pagrįstos išlaidas patvirtinančiais įrodymais.

Teismo sprendimas buvo priimtas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjui turi būti priteisiamos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies.

Teismo vertinimu, konkrečiu atveju, išnagrinėjus ginčą iš esmės, pareiškėjo reikalavimas patenkintas 10,48 % reikalavimų dalimi, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, pareiškėjui priteistina 104,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. R. (G. R.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2 000 (du tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti G. R. (G. R.) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 104,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič