- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-10450-341/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01160-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Pareiškėjas
- V. S., J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo - VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. Pareiškėjai V. S. ir J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai, t. y. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jų motinai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenusiai (duomenys neskelbtini), priėmėme visą jos palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjai pareiškimu nurodė, kad: Jie, V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S.. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnūs. Apart jų tėvai daugiau vaikų neturėjo. Jų tėvas E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visą palikimą pagal 2011-07-21 paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 3191, priėmė jų motina G. S.. Jų motina G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną jai priklausė nekilnojamasis turtas: 0,1067 ha namų valdos žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 84,23 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) bei 0,1200 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Motina jų abiejų vardu buvo surašiusi 2015-08-25 Testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris yra išvardytas aukščiau, paliko jiems, t. y. savo sūnums. Jie, mirusiosios G. S. sūnūs - įpėdiniai pagal įstatymą, nustatytu LR CK 5.50 str. 3 d. trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminas priimti palikimą yra praleistas, todėl būtina nustatyti juridinę reikšme turinį faktą, kad jie priėmė palikimą po savo motinos G. S. mirties, pradėdami faktiškai visą turtą valdyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po patikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki patikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657./2013. ir joje nurodyta praktika). Po G. S. mirties jis, t. y. Pareiškėjas V. S. liko faktiškai gyventi, gyveno jos name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o jis, t. y. Pareiškėjas J. S. nuolat atvažiuoja į motinos namą, jame tvarkosi, nakvoja, remontuoja, t. y. abu faktiškai valdo po motinos mirties likusį namą. Taip pat kartu bendrai valdo motinos žemės sklypą, tvarko jį. Moka už elektros energiją, šiukšles, sodina daržą šalia namo, tvarko aplinką, šienauja kieme, sandėliuoja darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniame pastate, prižiūri ir tvarko motinos žemės sklypą, tvarkosi kaip gali mirusios motinos valdoje. Palaidojo motiną savo lėšomis, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, sutvarkė jos kapą. Teikia Teismui kvitus už elektros energijos, vandens ir šiukšlių rinkliavos apmokėjimą motinos namui po jos mirties. Visi šie dokumentai patvirtina jų šiame pareiškime dėstomas aplinkybes, jog po motinos mirties tvarko jos turtą kaip savo. Iš 2024-06-06 Gyventojų registro išrašo matyti, kad jis, t. y. Pareiškėjas V. S., nuo 1984-02-27 iki šiol deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), esančiame, jo motinai G. S. priklausančiame gyvenamajame name, kur nuo 1982-01-18 savo gyvenamąją vietą deklaravo ir ji pati. Kai mirė jų motina G. S. turėjo nemažai rūpesčių, problemų, neturi jokio teisinio ir aukštojo išsilavinimo, įstatymų neišmano, todėl nežinojo, kad po mamos mirties turi kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesių laikotarpį. Buvo įsitikinę, jog kadangi jų vardu yra surašytas testamentas, yra vieninteliai motinos įstatyminiai įpėdiniai, jiems po G. S. mirties daugiau jokių veiksmų atlikti nereikia. Šiuo metu pradėjo domėtis šiuo klausimu, užsirašė vizitui pas notarę dėl palikimo po motinos mirties priėmimo. Niekas kitas dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. 2024-05-29 Šalčininkų rajono savivaldybės 2-o notaro biuro notarė Žana Bžuškevič išdavė jiems nutarimą, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi praleido palikimo po motinos mirties priėmimo terminą, todėl turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad faktiškai priėmė palikimą arba dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Tarp jų su mama buvo labai artimi, šilti santykiai, ji buvo surašiusi jų vardu testamentą, todėl visą jos palikimą turi gauti jie, abu jos sūnūs. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, t. y. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jų motinai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenusiai (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti. Faktą, kad jie faktiškai priėmėme savo mirusios motinos G. S. palikimą teisme gali patvirtinti kaimynai, liudytojai: V. D. ir V. S., kuriuos jie pristatys teismui, jeigu teismas nuspręs, kad liudytojų parodymai yra reikšmingi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jiems reikalingas tam, kad jiems būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po G. S. mirties.
II. Suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas, pateikė teismui 2024-07-14 prašymą bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant, kuriuo informavo teismą, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. S. palikimo perėjimą valstybei ir dėl jos palikimo priėmimo valdyti, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Šalies argumentai
III. Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus pareiškime nurodytais pagrindais. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas V. S. su palikėja- motina G. S. gyveno kartu palikėjos G. S. namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) tiek iki palikėjos motinos G. S. mirties, tiek pastarosios mirties dienai ir po palikėjos G. S. mirties, kur gyvena ir dabar; kad pareiškėjas J. S. ir iki palikėjos motinos mirties, ir iš karto po palikėjos motinos G. S. mirties nuolat atvažiuoja į motinos namą, jame tvarkosi, nakvoja, remontuoja, kad Pareiškėjai abu faktiškai valdo po motinos mirties likusį namą. Taip pat kartu bendrai valdo motinos žemės sklypą, tvarko jį (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad Pareiškėjas V. S. su palikėja- motina G. S. gyveno kartu palikėjos G. S. namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) tiek iki palikėjos motinos G. S. mirties, tiek pastarosios mirties dienai ir po palikėjos G. S. mirties, kur gyvena ir dabar; kad pareiškėjas J. S. ir iki iš karto po palikėjos motinos mirties, ir iš karto po palikėjos motinos G. S. mirties nuolat atvažiuoja į motinos namą, jame tvarkosi, nakvoja, remontuoja, kad Pareiškėjai abu faktiškai valdo po motinos mirties likusį namą. Taip pat kartu bendrai valdo motinos žemės sklypą, tvarko jį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
IV. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjų santykį su palikėja, nustatyta, kad palikėja G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); kad G. S. mirė našle; kad G. S. yra pergyvenusi sutuoktinį E. S. (a/k (duomenys neskelbtini)), mirusį (duomenys neskelbtini); kad palikėjai G. S. priklauso nekilnojamasis turtas: 0,1067 ha namų valdos žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 84,23 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) bei 0,1200 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., kurį po pareiškėjų tėvo E. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties pagal 2011-07-21 paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 3191, priėmė pareiškėjų motina G. S.; kad palikėjos G. S. vaikai yra pareiškėjai- V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ RC GR išrašais 2024-06-06 pažymėta, kad palikėja G. S. deklaravo gyvenamąją vietą 1982-01-18 (duomenys neskelbtini),, o pareiškėjas V. S. deklaravo gyvenamąją vietą 1984-02-27 (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančio 2015-08-25 Testamentą (notarinio registro Nr. 3186) matyti, kad Pareiškėjų motina G. S. abiejų pareiškėjų vardu buvo surašiusi 2015-08-25 notarinį testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris yra išvardytas aukščiau, paliko pareiškėjams, t. y. savo sūnums.
Šalčininkų rajono 2 notarų biuro 2024-05-29 nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą yra nutarta atsisakyti Pareiškėjų vardu pradėti paveldėjimo bylą pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų motinai G. S., kadangi Pareiškėjai praleido palikimo priėmimo terminą.
Byloje yra pateikti duomenys per UAB Ignitis dėl apmokėjimo už elektrą pagal mokėtojo kodą Nr. 86119894 už laikotarpį 2023-12-15 iki 2024-05-17, taip pat įrodymai, kad kliento kodas Nr. 86119894 yra adresu (duomenys neskelbtini).
V. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Tiek šiuo metu galiojančios teisės normos, tiek ir palikimo atsiradimo momentu galiojusios teisės normos numatė galimybę priimti palikimą faktiniu valdymo būdu. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui, pareiškėjui pagal faktines bylos aplinkybes (CK 5.11 str. 1d. 1 p.), pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
VI. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų paaiškinimai, liudytojo parodymai, pastaruosius vertinant sistemiškai, nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad pareiškėjai po mirusios palikėjos- jų motinos G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tame tarpe pareiškėjas V. S. , su palikėja- motina G. S. gyvendamas kartu palikėjos G. S. namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) tiek iki palikėjos motinos G. S. mirties, tiek pastarosios mirties dienai ir po palikėjos G. S. mirties, kur gyvena ir dabar; kad pareiškėjas J. S. ir iki palikėjos motinos mirties, ir iš karto po palikėjos motinos G. S. mirties nuolat atvažiuodamas į motinos namą, jame tvarkydamasis, nakvodamas, remontuodamas, taip pat kartu bendrai Pareiškėjai tvarkydami palikėjos motinos žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., pareiškėjai V. S. ir J. S. naudojosi Palikėjos paliktu nekilnojamuoju turtu aptartu aukščiau, kaip savo nekilnojamuoju turtu, ką patvirtina aukščiau nurodyti įrodymai, bylos medžiaga.
Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjai V. S. ir J. S. per tris mėnesius po Palikėjos-savo motinos G. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų V. S. ir J. S. pareiškimas tenkintinas.
VII. Kadangi pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjai V. S. ir J. S., priėmė po savo motinos G. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti (CK 5.50, 5.51 str.).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams V. S. ir J. S. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po jų motinos G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.