Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui, kuriam ieškinys ir jo priedų kopijos įteikta laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nuostatų (asmeniškai 2021-10-04), per teismo nustatytą terminą, nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

CPK 441 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių 2000,00 (dviejų tūkstančių eurų), priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą.

Teismas, vadovaudamasis CPK 441 straipsnio nuostatomis, nusprendė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. BK-023329, kuria nuomotojas (UAB „Be kredito“) perdavė nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje nurodytą nuomos mokestį, nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (mėnesinis mokestis - 28,99 Eur), t.y per 24 mėnesius sumokant 695,76 Eur. Prekės perdavimas atsakovui fiksuotas 2020 m. rugsėjo 15 d. Turto perdavimo – priėmimo akte Nr. BK-023329. Ieškovės tvirtinimu, atsakovas sumokėjo tik vieną įmoką (28,99 Eur).

Dėl skolos

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK, 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.477 straipsnį, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis juo, už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, tarp 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, atsakovas 24 mėnesių terminui išsinuomojo kilnojamąjį daiktą - telefoną Samsung-Galaxy A71 128 GB, Dual SIM, ir įsipareigojo per visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. rugsėjo 15 d. Turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. BK-023329 prekė perduota atsakovui. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sumokėjo tik vieną 28,99 Eur įmoką ir dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pradinė kreditorė Sutartį nutraukė 2020 m. gruodžio 14 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs skolos dydį, o taip pat nėra duomenų, kad būtų atsiskaitęs su ieškove arba pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 666,77 Eur skolos atlyginimo yra laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Dėl delspinigių

Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų: - sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius; - sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; - skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir jos negali tapti kreditoriaus pasipelnymo šaltiniu bei nukentėjusiai šaliai negali leisti piktnaudžiauti savo teise nepagrįstai praturtėjant kitos šalies sąskaita. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, o taip pat - jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas, galima mažinti netesybas. Įstatyme nekonkretizuotos sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinus skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų, galima nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Sprendžiant dėl netesybų mažinimo, būtina atsižvelgti į šalių sutartinių santykių pobūdį, sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016 ir kt.).

Konkrečiu atveju nustatyta, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį pagrindinė atsakovo skola sudaro 666,77 Eur, o paskaičiuoti delspinigiai - 600,09 Eur. Taigi, ginčo atveju, paskaičiuotų delspinigių dydis beveik atitinka išperkamosios nuomos kainos sumą. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis yra neproporcingas lyginant su išperkamojo daikto vertės suma (695,76 Eur). Juolab, kad ši suma paskaičiuota tik už 6 mėnesių laikotarpį. Taigi, konkrečiu atveju, neproporcingas pagrindinės piniginės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių santykis sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovės paskaičiuota ir reikalaujama išieškoti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, nepagrįstai lemianti esminę prievolės šalių nelygybę. Kaip minėta, šalys turi teisę iš anksto susitarti dėl netesybų ir sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (CK 6.73 straipsnis), tačiau būtent teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir pakeisti priteistinų netesybų dydį tais atvejais, kai jos aiškiai per didelės.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus bei į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji santykių šalis, o ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami griežtesni rūpestingumo standartai, teismas vadovaudamasis proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principais, tuo pačiu siekdamas sureguliuoti šalių interesų pusiausvyrą, konstatuoja, kad 2020m. rugsėjo 15 d. Nuomos sutartyje Nr. BK-023329 nustatyta delspinigių norma yra mažintina iki 0,1 proc. ir tai atitinkamai sudarytų 120,02 Eur delspinigių.

Ieškovei iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 786,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus iš dalis, ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 62,11 proc.), priteistinos 93,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,22 Eur. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) ir ieškinį tenkinus visiškai yra priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, į.k. 302528679, naudai 666,77 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 77 ct) nesumokėtų nuomos įmokų, 120,02 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų 02 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 786,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 93,17 Eur (devyniasdešimt trys eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.